Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-380-354/2007

Teisėjas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.8., 1.2.14.13., 2.4.6.3.4.

2007 m. gruodžio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Č. atstovui advokatui Valdui Kairiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per šį terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. 3 MGL (390 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p. paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant per šį terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Iš V. K. D. Č. priteisti 183 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 470 Lt proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

D. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos paliktas nenagrinėtu, paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2006-07-01 apie 19 val. namo kieme, ,,duomenys neskelbtini“, Šiauliuose, D. Č. spirdamas koja į galvą, griebdamas rankomis už kaklo bei krūtinės, padarė jai poodines kraujosruvas pakaušyje, abiejuose dilbiuose, odos nubrozdinimus dešinėje kaklo pusėje ir dešinės krūtinės ląstos pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Be to V. K. nuteistas už tai, kad griebdamas rankomis D. Č. už kaklo ir nutraukdamas geltono metalo grandinėlę, tuo padarydamas 50 Lt žalą, bei suplėšydamas 100 Lt vertės palaidinę-suknelę, taip sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė 150 Lt turtinę žalą.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu civilinį ieškinį dėl pareikštos neturtinės žalos, nors pripažino pagrįstomis nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos. Be to apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė prašymą ir neskyrė jos sūnui psichologinės ekspertizės, tuo suvaržydamas jos teisę, numatytą BK 28 str., teikti įrodymus.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. Č. atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios D. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nukentėjusioji D. Č. skunde teigia, kad nuteistajam V. K. apylinkės teismo teisėjas skyrė per švelnią bausmę. Tokį savo teiginį apeliantė grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam veikimui.

Nukentėjusiosios skunde nurodyta aplinkybė yra numatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąraše (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pastaroji aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą. Tačiau teismas, pripažindamas tokią aplinkybę kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe, privalo konstatuoti ne tik asmens apsvaigimo nuo alkoholio faktą, bet ir tai, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad įvykio metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu (b. l. 40) teigė, kad V. K. įvykio dieną buvo nelabai girtas. Kad buvo išgėręs apie 1 litrą alaus, neneigė ir pats nuteistasis (b. l. 39), kartu kategoriškai tvirtindamas, kad jo apsvaigimas neturėjo jokios įtakos įvykusiam konfliktui, nes bet kuriuo atveju – būdamas blaivus ar išgėręs – būtų pasielgęs taip pat.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo, kaip prašo apeliantė, pripažinti V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam veikimui, nes byloje nėra neabejotinai patvirtinančių duomenų, jog V. K. apsvaigimas įtakojo jo nusikalstamų veikų padarymą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, konstatavo, kad tokių aplinkybių nenustatyta. Tačiau darydamas išvadą, jog ištirtų įrodymų visuma nėra pakankama pripažinti, jog nuteistojo apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltininko apsvaigimą nuo alkoholio įvardino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tai kolegija laiko technine klaida, dėl kurios nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Kolegija sprendžia, kad bausmės nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

V. K. asmeninio konflikto metu dėl kieme pastatyto kaimynų automobilio padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą išnykus ankstesniam teistumui, todėl jis laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.), nusikalstamas veikas padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius pažeidimus (b. l. 21), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, nuteistajam V. K. pagrįstai paskyrė alternatyvias bausmes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. sankcijose – laisvės apribojimo bausmę ir baudą, savo dydžiais artimas minimalioms tokios rūšies bausmėms (BK 48 str. 2 d.; 47 str. 3 d. 1 p.), kurias subendrino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 63 str. reikalavimų. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nei savo rūšimis, nei dydžiais nėra aiškiai per švelnios ir atitinka bausmių paskirtį (BK 41 str.). Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantė skunde nenurodė, todėl griežtinti nuteistajam V. K. paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Apeliantė skundu prašo priteisti iš nuteistojo visas jos turėtas proceso išlaidas, tai yra už advokato paslaugas sumokėtą sumą pinigų. Nors savo apeliaciniame skunde prašomos priteisti sumos nukentėjusioji nenurodė, tačiau iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, kad advokatui už paslaugas, tame tarpe ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, apeliantė sumokėjo 5000 Lt (b. l. 26; 27; 28; 45).

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Baudžiamojo proceso įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.249 – 6.251, 6.263 str.) grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato kaip nukentėjusiojo atstovo honoraro sumą. Todėl, sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt.

Konkrečioje byloje nukentėjusioji iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje pateikė 5 pinigų priėmimo kvitus, bylojančius apie tai, kad ji advokatui 2006-07-27 sumokėjo 800 Lt, 2006-10-26 – 800 Lt; 2007-07-19 – 1300 Lt, 2007-09-06 – 1300 Lt, 2007-12-05 – 800 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi 2007-07-19 (b. l. 1-2). Pateiktuose – 2006-07-27 ir 2006-10-26 – mokėjimą už advokato paslaugas patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta, kad 2 kartus po 800 Lt nukentėjusioji D. Č. advokatui V. Kairiui mokėjo ne už nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo paslaugas, o vieną kartą už gynybą ir dokumento surašymą, kitą – už gynybą (b. l. 27; 28). Be to, nukentėjusiosios gynėjas V. Kairys teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog D. Č. atžvilgiu irgi buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teismas priėmė galutinę nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu (b. l. 46). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pastarieji du honorarai advokatui už teisines paslaugas yra sumokėti kitoje baudžiamojoje byloje, todėl negali būti išieškomi iš nuteistojo sprendžiant proceso išlaidų nukentėjusiajai atlyginimo klausimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Iš byloje esančių dokumentų galima spręsti, kad už teisinę pagalbą – atstovavimą bei dokumentų surašymą, nagrinėjamoje privataus kaltinimo byloje advokatui nukentėjusioji sumokėjo: 2007-07-19 – 1300 Lt, 2007-09-06 – 1300 Lt, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė dar vieną pinigų priėmimo kvitą – 2007-12-05 – 800 Lt.

Kolegijos manymu, tokia honoraro suma (3400 Lt) advokatui už nukentėjusiosios atstovavimą ir dokumentų surašymą privataus kaltinimo byloje, kurioje nukentėjusioji D. Č. apkaltino nuteistąjį nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymu, yra nepagrįstai didelė. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas, kaip D. Č. atstovas, dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose – 2007-08-30 nuo 13:30 val. iki 15:30 val. (b. l. 38-42); 2007-09-06 nuo 13:00 val. iki 15:30 val. (b. l. 46-47), bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2007-12-05 nuo 9:30 val. iki 10:00 val. Iš byloje esančių dokumentų – privačios kaltintojos D. Č. skundo (b. l. 1-2), ieškinio (b. l. 30-33), apeliacinio skundo (b. l. 54-56) negalima vienareikšmiai spręsti, kas minėtus dokumentus parengė, nes jie visi pasirašyti nukentėjusiosios D. Č., nenurodant jokių duomenų apie rengėją.

Kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį sudėtingumą, privataus kaltinimo bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir pan., daro išvadą, kad D. Č. už teisinę pagalbą sumokėti honorarai advokatui neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų.

Kolegija, spręsdama klausimą dėl apeliantės prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, kurias tokiomis pripažino pirmosios instancijos teismas, išeities pagrindu laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 69 (Žin., 2006, Nr. 50-1817) numatytą advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydį, kuris šioje byloje sudaro 420 Lt (700 Lt (MMA) x 0,6 (numatyto koeficiento)) ir apima 12 valandų nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesų atstovavimą baudžiamojoje byloje nuo civilinio ieškinio parengimo iki atstovavimo kasacinės instancijos teisme (nurodyta suma yra be tame pačiame nutarime numatomų galimų priemokų advokatui): civilinio ieškinio parengimas – 0,1 MMA (2 valandos); atstovavimas ikiteisminiame tyrime – 0,1 MMA (2 valandos); atstovavimas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo parengimas – 0,2 MMA (4 valandos); atstovavimas apeliacinės instancijos teisme – 0,1 MMA (2 valandos); atstovavimas kasacinės instancijos teisme – 0,1 MMA (2 valandos).

Taigi, kolegija, atsižvelgusi į išvardintas aplinkybes, nuteistojo ir nukentėjusiosios bei jų šeimos narių turtinę padėtį, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, į D. Č. sumokėtą pinigų sumą advokatui, siekdama abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašoma priteisti teismo išlaidos yra aiškiai per didelės, tačiau ir pirmosios instancijos teismo iš V. K. priteista proceso išlaidų suma D. Č. yra nepakankama. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, ši suma padidintina iki 1000 Lt, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręsto atstovavimo išlaidų klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, kad spręsdamas proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, vertina ir V. Č. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumo laipsnį. Akivaizdu, kad apylinkės teismas padarė techninę klaidą kaltinamuoju įvardindamas V. Č., nes iš visos nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu buvo ne V. Č., o V. K.. Todėl kolegija sprendžia, kad surašant nuosprendį buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris nekeičia apkaltinamojo nuosprendžio, priimto V. K. atžvilgiu, esmės ir dėl jo nėra pagrindo keisti ar naikinti nuosprendį.

Nukentėjusioji taip pat prašo išspręsti klausimą dėl neturtinės žalos, kurios pirmosios instancijos teismas jai nepriteisė, o tik pripažino nukentėjusiosios teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, gali civilinio ieškinio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje jokių išimtinių aplinkybių nebuvo ir pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Kolegija, vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, numatytais Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., įvertinusi bylos aplinkybes, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgalaikių sveikatos sutrikimų, atsižvelgusi į žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė nors ir tyčios forma, tačiau asmeninio konflikto metu, kilusio tarp kaimynų dėl kieme pastatytos transporto priemonės, taip pat, siekdama išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, įvertinusi žalą padariusio asmens turtinę padėtį (nekilnojamojo turto savo vardu neturi, išlaiko du nepilnamečius vaikus), jo asmenines savybes (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai) bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiosios dvasiniai, moraliniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas bei pažeminimas įvertintini 1000 Lt. Todėl apeliantės prašymas priteisti neturtinę žalą tenkinamas iš dalies.

Nukentėjusioji savo skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas jos sūnui nepaskyrė psichologinės ekspertizės, tai yra netyrė jos prašymu įrodymų, tuo pažeisdamas jos teises.

Kolegija pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja atskiras Baudžiamojo proceso įstatymo skyrius (XXX skyrius), kuriame numatytos griežtos, raštu paduodamo pareiškimo privataus kaltinimo tvarka, taisyklės (BPK 412 str.), nes šis pareiškimas ar skundas yra nagrinėjimo teisme išeities pozicija ir prilyginamas kaltinamajam aktui. Minėtame straipsnyje numatyta, kad asmuo, paduodamas skundą ar pareiškimą, jame turi nurodyti visas esmines aplinkybes ir duomenis, kurie patvirtina skunde ar pareiškime nurodytas aplinkybes. Taigi, privataus kaltinimo bylose įrodymų teikimas yra privataus kaltintojo teisė ir kompetencija. Pareiškėja D. Č. kartu su skundu nepateikė savo sūnaus psichologinius sutrikimus patvirtinančių dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas jų netyrė ir tuo nepažeidė privataus kaltintojo numatytų Lietuvos Respublikos BPK 34 str. teisių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš V. K. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. Č.;

iš V. K. D. Č. priteistą proceso išlaidų už advokato paslaugas sumą padidinti iki 1000 Lt.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.