- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-141-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-03653-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimo, kuriuo patenkintas K. T. skundas ir panaikintas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas, kuriuo K. T. pagal ATPK 171 ³ str. 1 d. paskirta 700 Lt bauda, bei administracinio teisės pažeidimo byla K. T. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-08-01 nutarimu Nr. 2P/77-77 K. T. pagal ATPK 171³ str. 1 d. nubaustas už tai, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) (toliau - Perkančioji organizacija) organizuojant ir vykdant viešąjį pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu „K“ (duomenys pakeisti) (toliau – Pirkimas) buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau - Įstatymas) reikalavimai (Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-02-08 raštas Nr. 4S-612 „Dėl viešojo pirkimo dalinio įvertinimo“): Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisija (toliau - Komisija), kurios nariu buvo K. T., 2011-09-15 posėdyje (Komisijos 2011-09-15 posėdžio protokolas) nutarė Pirkimą vykdyti vadovaujantis įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktu, t. y. kai „dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“. Komisijos 2011-09-15 posėdžio protokole nurodyta, kad „2011 m. liepos 1 d. paskelbtas „Valstybės žinios“ leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52 „K“ (duomenys pakeisti) paslaugų pirkimas (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neužbaigtas, kadangi yra netikslumų Pirkimo dokumentuose. Pirkimo dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, nes formulėje didesnis lyginamasis svoris buvo suteiktas paslaugos kainai, o ne paslaugos suteikimo laikui. Šis faktorius yra svarbesnis, nes bendrovė dėl paslaugos suteikimo laiko patirs didelius nuostolius, kurie suminėje išraiškoje viršys pačios paslaugos kainą. Išaiškėjus tokiam faktui ir tai, kad su UAB „U“ (duomenys pakeisti) galiojanti sutartis „D“ (duomenys pakeisti) yra ekonomiškai nenaudinga, siekiant racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas bei įvertinant perkamo objekto svarbą viešajam interesui (suprantama kaip nauda visuomenei), nes pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikomos faktinės kuro transportavimo sąnaudos, tikslinga nutraukti Pirkimo procedūras ir skubiai organizuoti kitą pirkimą, kadangi pagal mazuto tiekimo sutartį su „O“ (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos 26 d. užsakyta 16000 tonų mazuto ir tiekėjas bet kuriuo momentu gali jį pristatyti. To pasėkoje bendrovė patirtų papildomų nuostolių dėl vagonų prastovų, t. y. mokesčiai už vagonų naudojimą ir saugojimą AB „L“ (duomenys pakeisti) <...>“. Atsižvelgiant į 2011-09-15 Komisijos posėdžio protokole nurodytus paaiškinimus, aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, priklausė nuo Perkančiosios organizacijos, nes Komisijos 2011-09-15 posėdžio protokole minimos aplinkybės nėra įvykiai, kurių Perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti (priimant sprendimą dėl Pirkimo vykdymo dar galiojo sutartis su UAB „U“ (duomenys pakeisti), Perkančioji organizacija 2011 m. liepos 26 d. pati užsakė 16000 tonų mazuto, nors skelbimas apie viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas 2011 m. liepos 1 d. ir tai, kad tiekėjas bet kuriuo momentu gali pristatyti užsakytą mazutą buvo žinoma Perkančiajai organizacijai ir priklausė nuo jos, viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (skelbtas 2011 m. liepos 1 d. „Valstybės žinios“ leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52) dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė (pažymėtina, kad viešojo pirkimo dokumentų rengimas yra perkančiosios organizacijos pareiga ir atsakomybė), todėl Komisijos narys K. T., nutaręs Pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą, neužtikrino tiekėjų konkurencingumo, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tuo nepasiekė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo - vadovaujantis Įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
K. T., nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimu skundą patenkino, Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-08-01 nutarimą Nr. 2P/77-77 panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą K. T. atžvilgiu nutraukė, motyvuodamas tuo, kad nutarimas priimtas pasibaigus nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 250 str. 7 p.) ir kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Viešųjų pirkimų tarnyba prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-11-30 nutarimą ir priimti naują nutarimą, palikti galioti Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą, kuriuo K. T. už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 171³ str. 1 d. nubaustas administracine nuobauda - 700 litų bauda. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nurodo, kad iš nuosekliai formuojamos LVAT praktikos yra akivaizdu, kad viešųjų pirkimo vykdymo tvarkos pažeidimo nustatymo diena yra laikytina tokia diena, kai atlikus atitinkamą tyrimą yra nustatomi visi galimai padaryto pažeidimo sudėties elementai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas šioje dalyje yra neteisėtas, prieštaraujantis teisės aktams bei suformuotai teismų praktikai.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nutarime nurodo, jog informaciją apie galimai padarytus pažeidimus Viešųjų pirkimų tarnyba gavo 2011-11-28, kuomet į ją kreipėsi pirkime dalyvavusi UAB „U“ (duomenys pakeisti), todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminai turi būti skaičiuojami nuo minėtos datos, o ne nuo šio viešojo pirkimo 2012-02-08 vertinimo Nr. 4S-612 datos. Pasak apelianto, Viešųjų pirkimų tarnyba 2011-11-28 iš UAB „U“ (duomenys pakeisti) gavo tik pranešimą apie galimai padarytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant Pirkimą. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba 2011-11-28 dar nebuvo nustačiusi, ar tikrai vykdant Pirkimo procedūras buvo padaryti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai.
Apeliantas nurodo, kad viešojo pirkimo vykdymo tvarkos vertinimas yra laikytinas baigtu, o viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas laikytinas nustatytu tik Viešųjų pirkimų tarnybos valstybės tarnautojams surašius viešojo pirkimo vykdymo tvarkos vertinimo išvadą. 2012-06-14 K. T. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 1P-77 konstatuota, kad pažeidimo padarymo laikas yra 2011-09-15, kai UAB „V“ (duomenys pakeisti) Viešojo pirkimo komisija, kurios nariu buvo K. T., nutarė Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (Komisijos 2011-09-15 posėdžio protokolas). Pažeidimas buvo nustatytas Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiajam specialistui J. Š. 2012-02-08 surašius Pirkimo vertinimo išvadą (Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-612 „Dėl viešojo pirkimo dalinio vertinimo“). Anot apelianto, tai reiškia, jog nuo pažeidimo padarymo dienos (2011-09-15) iki pažeidimo nustatymo dienos (2012-02-08) nebuvo praėję vieneri metai. Kadangi pažeidimas buvo nustatytas 2012-02-08, o nutarimas priimtas ir administracinė nuobauda K. T. paskirta 2012-08-01, tai reiškia, jog ATPK 35 str. 1 d. nurodytas 6 mėnesių terminas nuo administracinio teisės pažeidimo nustatymo dienos iki administracinės nuobaudos paskyrimo dienos nebuvo praleistas.
Apeliantas pažymi, kad ATPK 171³ str. 1 d. nurodytam viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimui kvalifikuoti jokių padarinių nustatyti nereikia, kadangi minėto pažeidimo sudėtis yra formalioji ir jai konstatuoti jokie padariniai reikšmės neturi. Teisės aktai savaime draudžia tokį asmens elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia neigiamus padarinius. Tai reiškia, kad administracinė atsakomybė K. T. turi būti taikoma nepaisant to, ar jos veiksmai UAB „V“ (duomenys pakeisti) Viešojo pirkimo komisijos 2011-09-15 posėdyje balsuojant už neteisėto sprendimo priėmimą turėjo neigiamų padarinių ir nepaisant jo kaltės formos. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Apeliantas nurodo, kad perkančioji organizacija gali vykdyti viešąjį pirkimą apie jį viešai neskelbiant tik esant tam tikroms konkrečioms aplinkybėms, t. y. kai įvykdomos visos trys kumuliacinės sąlygos: turi įvykti nenumatytas įvykis; turi susiklostyti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitomis procedūromis nustatytų terminų; turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatyta, jog viešąjį pirkimą apie jį viešai neskelbiant galima būtų vykdyti tais atvejais, kai perkančioji organizacija, jos manymu, siekia racionaliau panaudoti lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „V“ (duomenys pakeisti) Viešojo pirkimo komisija, kurios nariu buvo K. T., negalėjo vykdyti Pirkimo neskelbiamų derybų būdu net jeigu ir manė, kad įsigyjant paslaugas neskelbiamų derybų būdu, būtų sutaupyta pinigų. Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – negali būti suabsoliutinamas, t. y. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d., turi užtikrinti, kad atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Priešingu atveju, išeitų, jog perkančioji organizacija gali nesilaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatų, jeigu tik dėl to bus pigiau įsigytos paslaugos, prekės ar darbai. LAT yra pabrėžęs, kad viešųjų pirkimų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas yra viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo garantas (LAT 2008-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-583/2008).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. T. atstovė advokatė J. Judickienė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-30 nutarimą. Nurodo, kad apeliantė pažeidimo nustatymo dieną (nuo kurios pradedamas skaičiuoti 6 mėn. terminas administracinei nuobaudai skirti) nustato ne pagal objektyvius, bet pagal subjektyvius kriterijus - savo pačios pasitvirtintas vidines taisykles. Pasak J. Judickienės, su tokiais apeliantės argumentais terminų skaičiavimo klausimu negalima sutikti. LVAT formuoja praktiką, pagal kurią pažeidimo nustatymo diena laikytina diena, kai kontrolės institucija galėjo ir turėjo suprasti, kad padarytas pažeidimas, t. y. pažeidimo nustatymo dienos konstatavimui yra reikšmingas ir objektyvus faktorius (LVAT 2005-06-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-707/2005, 2007-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-326/2007, 2008-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-702/2008, 2008-09-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1505/2008).
Pasak atstovės, nagrinėjamu atveju apie K. T. tariamus pažeidimus Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) galėjo ir turėjo suprasti ne vėliau nei 2011-12-12, todėl 2012-08-01 pareiškėjui paskyrus nuobaudą buvo pažeistas ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėn. terminas. VPT Nutarime konstatuotas pažeidimas nustatytas ne vėliau kaip 2011-12-12, kai buvo pasirašytas VPT 2011-12-12 raštas Nr. 4S-4633 dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš UAB „U“ (duomenys pakeisti) 2011-11-28 VPT gauto užklausimo dėl viešojo pirkimo nutraukimo teisėtumo ir prie jo pridėto dokumento Nr. 001-02-18305 bei ant šio rašto VPT atsakingų asmenų vizų, pirmos instancijos teismo posėdžio metu VPT atstovo paaiškinimų žodžiu aišku, kad VPT atsakingiems tarnautojams dar 2011-11-29 paaiškėjo, jog Viešojo pirkimo komisijos nariai (įskaitant ir K. T.) padarė tariamą administracinį teisės pažeidimą viešųjų pirkimų srityje. Dėl to 2011-11-29 VPT atsakingi tarnautojai pradėjo tyrimą. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2012-06-12. Administracinė nuobauda už nurodytą pažeidimą skirta tik 2012-08-01, t. y. praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytą 6 mėnesių terminą. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai laiku nebuvo pratęsti, todėl Nutarimas priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams. K. T. atstovė J. Judickienė nurodo, kad VPT vidinės taisyklės nesuteikia teisės jai pačiai nuspręsti, nuo kada pradėti skaičiuoti įstatymu nustatytą terminą administracinei nuobaudai skirti. Aplinkybė, kad VPT, organizuodama savo darbą, yra pasirinkusi viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo rezultatus įforminti surašant vertinimo išvadą, kurią rengia atitinkami tarnautojai, tėra vidinės tvarkos dokumentas ir jis niekaip negali keisti įstatymu nustatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo. Argumentas, kad pažeidimo nustatymo diena, taigi ir terminas, kuris skaičiuojamas nuo teisės pažeidimo nustatymo dienos, turi paklusti institucijos vidiniams teisės aktams, yra ne tik neteisingas, bet ir pavojingas. Pateisinus tokį apeliantės argumentą, faktiškai būtų sukurta galimybė kontrolės institucijoms vidiniais teisės aktais reguliuoti ATPK 35 straipsnyje nustatytus terminus, kaip ir bandoma daryti nagrinėjamu atveju. Be to, tai prieštarautų LVAT suformuotai praktikai - teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011). Pasak J. Judickienės, VPT sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą K. T. yra neteisėtas, nes priimtas pasibaigus terminui administracinei atsakomybei taikyti.
Advokatė J. Judickienė nurodo, kad K. T. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, todėl jo atžvilgiu neteisėtai pritaikyta administracinė atsakomybė. Pasak J. Judickienės, naujas pirkimas neskelbiamų derybų būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 punktą vykdytas teisėtai ir pagrįstai, nes Perkančioji organizacija privalėjo nedelsiant imtis priemonių itin dideliems nuostoliams išvengti, kurių našta, be kita ko, tektų šilumos gavėjams, nes pirkimo dokumentuose įsivėlusi klaida laikytina objektyvia priežastimi, apie kurią komisijos nariams, įskaitant K. T., nebuvo žinoma iki pat vokų atplėšimo. K. T. siekė išvengti žalingų pasekmių (didelių nuostolių, kuriuos patirtų ir šilumos gavėjai), užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų.
Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio mėn. 17 d. nutartis byloje Nr. N-756-1491-07).
Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, < > gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 171³ str., nustatantis atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, priskirtas prie administracinių teisės pažeidimų prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje, kurie išdėstyti ATPK dvyliktajame skirsnyje.
ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N15-983/2005, P143-30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas bei pačios Tarnybos funkcijos nustatant, ar laikomasi atitinkamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-1253/2010, N575-607/2012).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog K. T. inkriminuoto ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo administracinės nuobaudos skyrimo terminai turi būti skaičiuojami ne nuo šio viešojo pirkimo 2012-02-08 vertinimo Nr. 4S-612 datos, bet nuo 2011-11-28, kai į Viešųjų pirkimų tarnybą kreipėsi pirkime dalyvavusi UAB „U“ (duomenys pakeisti) ir kai, anot teismo, Viešųjų pirkimų tarnyba gavo informaciją apie galimai padarytus Pirkimo pažeidimus. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, Viešųjų pirkimų tarnyba 2011-11-28 iš UAB „U“ (duomenys pakeisti) gavo tik pranešimą apie galimai padarytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant Pirkimą, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba 2011-11-28 dar nebuvo nustačiusi, ar tikrai vykdant Pirkimo procedūras buvo padaryti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai.
Viešųjų pirkimų įstatymo 8² str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnybos viena iš funkcijų yra vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus. Tai, kaip yra įgyvendinama ši funkcija, reglamentuoja Viešųjų pirkimų vertinimo atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklės, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr.1S-189 ir kiti teisės aktai. Šių taisyklių 18 p. nurodyta, kad atlikus vertinimą, parengiama vertinimo išvada. Taisyklių 22 p. nurodyta, jog vertinimo išvadoje turi būti nurodyti Tarnybos nustatyti Įstatymo, kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai, jos pastabos ir rekomendacijos. Kiekvienas pažeidimo faktas turi būti aprašomas atskirai, pažeidimo esmė turi būti išdėstyta aiškiai ir tiksliai, vadovaujantis Įstatymu ir su juo susijusiais teisės aktais, kurie galiojo pažeidimo padarymo metu. Iš to galima spręsti, kad viešojo pirkimo vykdymo tvarkos vertinimas yra laikytinas baigtu, o viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas laikytinas nustatytu tik Viešųjų pirkimų tarnybos valstybės tarnautojams surašius viešojo pirkimo vykdymo tvarkos vertinimo išvadą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo vykdymo tvarkos vertinimo išvada buvo surašyta 2012-02-08 (Viešųjų pirkimų tarnybos raštas Nr. 4S-612 „Dėl viešojo pirkimo dalinio vertinimo“) (b. l. 65-66), todėl ši data ir laikytina teisės pažeidimo nustatymo diena. 2012-06-14 K. T. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 1P-77 konstatuota, kad pažeidimo padarymo laikas yra 2011-09-15, kai UAB „V“ (duomenys pakeisti) Viešojo pirkimo komisija, kurios nariu buvo K. T., nutarė Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (Komisijos 2011-09-15 posėdžio protokolas). Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nuo pažeidimo padarymo dienos (2011-09-15) iki pažeidimo nustatymo dienos (2012-02-08) nebuvo praėję vieneri metai. Kadangi pažeidimas buvo nustatytas 2012-02-08, o Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimas Nr. 2P/77-77, kuriuo K. T. pagal ATPK 171³ str. 1 d. nubaustas 700 Lt bauda, priimtas 2012-08-01, todėl ATPK 35 str. 1 d. nurodytas 6 mėnesių terminas nuo administracinio teisės pažeidimo nustatymo dienos iki administracinės nuobaudos paskyrimo dienos nebuvo praleistas.
Dėl ATPK 171³ str. 1 d.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 171³ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-08-01 nutarimu Nr. 2P/77-77 K. T., kaip UAB „V“ (duomenys pakeisti) Viešojo pirkimo komisijos nariui, buvo inkriminuota tai, kad jis pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą, neužtikrino tiekėjų konkurencingumo, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tuo nepasiekė VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingu prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimu nepagrįstai patenkino K. T. skundą ir panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, teismo padarytos išvados yra nepagrįstos. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog K. T., kaip UAB „V“ (duomenys pakeisti) Viešojo pirkimo komisijos narys, 2011-09-15 nutardamas vykdyti viešąjį pirkimą „K“ (duomenys pakeisti) supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė VPĮ 92 str. 3 d. 3 p., 3 str. 1 d., tuo nepasiekė VPĮ 3 str. 2 d. nustatyto viešųjų pirkimų tikslo, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d.
VPĮ 92 str. 3 d. 3 p. numatyta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. UAB „V“ (duomenys pakeisti) Viešojo pirkimo komisijos 2011-09-15 posėdžio protokole nurodyta, kad „2011 m. liepos 1 d. paskelbtas „Valstybės žinios“ leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52 „K“ (duomenys pakeisti) paslaugų pirkimas (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neužbaigtas, kadangi yra netikslumų Pirkimo dokumentuose. Pirkimo dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, nes formulėje didesnis lyginamasis svoris buvo suteiktas paslaugos kainai, o ne paslaugos suteikimo laikui. Šis faktorius yra svarbesnis, nes bendrovė dėl paslaugos suteikimo laiko patirs didelius nuostolius, kurie suminėje išraiškoje viršys pačios paslaugos kainą. Išaiškėjus tokiam faktui ir tai, kad su UAB „U“ (duomenys pakeisti) galiojanti sutartis „D“ (duomenys pakeisti) yra ekonomiškai nenaudinga, siekiant racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas bei įvertinant perkamo objekto svarbą viešajam interesui (suprantama kaip nauda visuomenei), nes pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikomos faktinės kuro transportavimo sąnaudos, tikslinga nutraukti Pirkimo procedūras ir skubiai organizuoti kitą pirkimą, kadangi pagal mazuto tiekimo sutartį su „O“ (duomenys pakeisti) yra 2011 m. liepos 26 d. užsakyta 16000 tonų mazuto ir tiekėjas bet kuriuo momentu gali jį pristatyti. To pasėkoje bendrovė patirtų papildomų nuostolių dėl vagonų prastovų (b. l. 68). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad viešojo pirkimo būdo pasirinkimas buvo grindžiamas būtent lėšų panaudojimo racionalumu, taip pat ir viešuoju interesu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad lėšų panaudojimo racionalumu, taip pat ir viešuoju interesu buvo grindžiamas ne viešojo pirkimo būdo pasirinkimas, o 2011 m. liepos 1 d. paskelbto „Valstybės žinios“ leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52 „K“ (duomenys pakeisti) paslaugų pirkimo nutraukimas. Atkreiptinas dėmesys, kad K. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne dėl viešojo pirkimo nutraukimo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o dėl viešojo pirkimo būdo pasirinkimo, nesilaikant VPĮ nustatytų reikalavimų. Iš esmės UAB „V“ (duomenys pakeisti) Viešojo pirkimo komisija, kurios nariu buvo K. T., viešojo pirkimo būdo pasirinkimą grindė tik tuo, kad pagal mazuto tiekimo sutartį su „O“ (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos 26 d. yra užsakyta 16000 tonų mazuto ir tiekėjas bet kuriuo momentu gali jį pristatyti, to pasėkoje bendrovė patirtų papildomų nuostolių dėl vagonų prastovų.
Kaip minėta, VPĮ 92 str. 3 d. 3 p. numatyta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nenumatytais įvykiais laikytini reiškiniai, nepriklausantys nuo perkančiosios organizacijos veiksmų ir kurie nepatenka į normalią ekonominę ir socialinę veiklą, pvz., potvyniai, žemės drebėjimai, epidemijos (pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-29/2012). Nagrinėjamu atveju tokių nenumatytų aplinkybių nenustatyta. Kaip pagrįstai nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-08-01 nutarime Nr. 2P/77-77, nagrinėjamu atveju aplinkybės, kuriomis buvo grindžiama ypatinga skuba, priklausė nuo Perkančiosios organizacijos, nes Komisijos 2011-09-15 posėdžio protokole minimos aplinkybės nėra įvykiai, kurių Perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti (priimant sprendimą dėl Pirkimo vykdymo dar galiojo sutartis su UAB „U“ (duomenys pakeisti), Perkančioji organizacija 2011 m. liepos 26 d. pati užsakė 16000 tonų mazuto, nors skelbimas apie viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas 2011 m. liepos 1 d. ir tai, kad tiekėjas bet kuriuo momentu gali pristatyti užsakytą mazutą buvo žinoma Perkančiajai organizacijai ir priklausė nuo jos), taip pat tai, kad viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (skelbtas 2011 m. liepos 1 d. „Valstybės žinios“ leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52) dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, negali būti laikoma aplinkybe, kurios nebuvo galima iš anksto numatyti, kadangi viešojo pirkimo dokumentų rengimas yra perkančiosios organizacijos pareiga ir atsakomybė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-08-01 nutarimu Nr. 2P/77-77 K. T. pagrįstai buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171 ³ str. 1 d., todėl šis nutarimas paliekamas galioti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Patenkinti Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir palikti galioti Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. 2P/77-77, kuriuo K. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171 ³ str. 1 d. 700 Lt bauda.
Nutarimas neskundžiamas.