- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-1447-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- V. L., V. S., A. Z., D. A., A. A., S. T., V. M., uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio rojus“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijos
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 42.11.1.; 45.5.; 44.2.4.2.
2011 m. spalio 11 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei V. L., atstovei advokatei R. T., atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui G. K., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei N. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų atstovo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-673-657/2011 pagal ieškovų V. S., V. L., A. Z., D. A., A. A., S. T., V. M., uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio rojus“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo, įpareigojimo pateikti pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo technines sąlygas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. S., V. L., A. Z., D. A., A. A., S. T., V. M., UAB „Senamiesčio rojus“ ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti atsakovės AB „Kauno energija“ ir ieškovų sudarytas šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis nutrauktomis nuo 2009-08-05; 2) įpareigoti atsakovę AB „Kauno energija“ pateikti pastato, gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo technines sąlygas; 3) įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos projektavimo sąlygų sąvadą; 4) iš atsakovių AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos solidariai priteisti ieškovų V. S., V. L., A. Z., D. A., A. A., S. T., V. M. naudai po 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5) iš atsakovių solidariai priteisti ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad nori atsijungti nuo šildymo sistemos, tačiau negali įgyvendinti savo teisės dėl biurokratinių atsakovių neteisėtų veiksmų. Vartotojai turi teisę įsirengti šilumos sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, tačiau atsakovės neišduoda ieškovams atjungimo techninių sąlygų ir šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos projektavimo sąlygų sąvado, tuo pažeisdami įstatymų reikalavimus ir ieškovų teises, nors kitiems gyvenamiesiems namams Kumelių g. 10, Raguvos g. 9, 11, Valančiaus g. 10 suteikta teisė naudoti autonominį šildymą, nors namai yra toje pačioje gyvenamojoje zonoje, kaip ieškovų gyvenamasis namas. Sutartys, ieškovų nuomone, turėtų būti nutrauktos, nes nuo 2009-08-05 ieškovams neteikiamos paslaugos, siunčiamos nulinės sąskaitos. Atsakovė AB „Kauno energija“ nuolat apskaičiuoja. Pati šildymo sistema neremontuotina. Įsivedus autonominį šildymą, žala aplinkai, gretimiems namams nebus daroma.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Kauno energija“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog AB „Kauno energija“, kaip tiekėjai, įstatymai ir taisyklės yra privalomi. Specialiojo plano šilumos vartotojų apsirūpinimo šiluma reglamente neminimos dujos, pati namo šildymo sistema avaringa, o ieškovai nesutinka jos susitvarkyti. Specialiajame plane nurodyta, kad pastatuose, esančiuose centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje, gali būti numatyta pakeisti šilumos tiekimą tik tam tikrais atvejais – kai esanti sistema negali užtikrinti šilumnešio parametrų. 2010-12-06 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rašte laikomasi pozicijos, kad tiek vartotojai, tiek tiekėjai privalo laikytis Kauno miesto savivaldybės sprendimų, kurie nėra panaikinti. Ieškovai gavo motyvuotą atsakymą dėl sąlygų neišdavimo.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gavus motyvuotą AB „Kauno energija“ neigiamą atsakymą, savivaldybės Urbanistikos skyrius neturi teisės išduoti leidimo. Ieškovų namas yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje. Dujinis šildymas nėra priskirtas ekologiniams. Ieškovai nenurodė, kokie veiksmai sukėlė ir ar apskritai sukėlė ieškovų nurodomus nepatogumus, todėl pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra. Jų patirta žala yra mažareikšmė, nepateikta įrodymų, kad žala susijusi su Kauno miesto savivaldybės veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų valstybei po 16,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovai yra butų ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkai. Savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį dėl bendro naudojimo objektų, priklausančių ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdymo, priežiūros ir kitokio tvarkymo. Ieškovai 2009-05-06 kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti atjungti namą, esantį Kaune, Kumelių g. 7, nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Energetikos skyriaus 2009-05-13 raštu Nr. 42-2-334 ieškovams buvo nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti buitiniai šilumos vartotojai, pageidaujantys atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. 2009-06-17 ieškovai pateikė prašymą išduoti projektavimų sąlygų sąvadą. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas 2009-05-27 pažymoje Nr. 4.8. G7-99 nurodė ieškovams, kad techninės sąlygos tiekti reikiamo slėgio ir reikalingą gamtinių dujų kiekį, įrengiant dujinius šildymo katilus(duomenys neskelbtini), yra, tačiau projektavimo sąlygos bus išduotos tik turint leidimą atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Komisija klausimams dėl pasirinkto ar norimo keisti šildymo būdo atitikimo Kauno mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą svarstyti 2009-05-26 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad kitas pasirinktas šildymo būdas (duomenys neskelbtini) ,neatitinka Kauno mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano. UAB „THM“ išvadoje nurodyta, kad namo atsijungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos nepažeis kitų vartotojų interesų, o žala aplinkai nevertinama. AB „Kauno energija“ 2009-07-20 raštu Nr. 20-40-19-131 ieškovams nurodė, kad pasirinktas šildymo būdas neatitinka Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano, todėl bus pažeidžiami kitų namų savininkų interesai, bei priėmė sprendimą neišduoti projektavimo sąlygų pastato šilumos įrenginių atjungimui. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2009-07-27 raštu Nr. 40-2-1121 atsisakė išduoti projektavimo sąlygas minėtiems darbams. 2009-07-26 raštu ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sutarčių nutraukimo, reikalaudami, kad atsakovė demontuotų skaitiklius. Atsakovė AB „Kauno energija“ 2009-08-12 raštu Nr. 20-3641 nurodė, kad atjungti šilumos įrenginius galima tik teisės aktų nustatyta tvarka. Buvo leista pakeisti šildymo būdą kai kuriems vartotojams: Kumelių g. 10, M. V. g.10, Rotušės a. 6 / Muitinės g. 1, Prieplaukos g. 7 ir kt., tačiau visų šių vartotojų prašymai pakeisti šildymo būdą yra pateikti iki 2009-04-09 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-244, kuriuo buvo patvirtintas Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Ieškovai, išskyrus D. A., yra sudarę šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis su AB „Kauno energija“.
Teismas nurodė, kad CK 6.390 str. įtvirtinta abonento – fizinio asmens – vartotojo teisė nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi detalesnių nuostatų CK, todėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartims nutraukti taikomos Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, kurio 29 str. 1 d. nustatyta, kad vartotojai turi teisę nutraukti sutartis pagal jose nustatytas nutraukimo sąlygas, o jeigu sutartyse jos nenustatytos – įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl sutarčių nutraukimo turi būti atmestas, kadangi ieškovai, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie yra visiškai atsiskaitę su AB „Kauno energija“, aiškiai nenurodė, kokias sutartis teismas turėtų pripažinti nutrauktomis, nepateikė įrodymų, kad sutarčių nutraukimas atitinka CK 6.390 str. nurodytas sąlygas.
Teismas nustatė, kad ieškovai, reikalaudami įpareigoti atsakovę AB „Kauno energija“ pateikti pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo technines sąlygas, o atsakovę Kauno miesto savivaldybę – išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, neginčija atsakovių atsisakymų išduoti prašomus dokumentus. Teismas nurodė, kad ieškovai privalo laikytis Šilumos ūkio įstatymo 29 str., Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) (2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija) nustatytų specialių atjungimo procedūrų. Teismas nustatė, kad ieškovai savivaldybės institucijai kartu su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą nėra pateikę Taisyklių 79.2, 79.3 ir 79.5 punktuose numatytų dokumentų, t. y. savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktu nustatytos kitos institucijos išvados, kad pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 17 ir 47 punktai) nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų kitiems sistemos šilumos vartotojams, arba šių sąnaudų skaičiuotės (Taisyklių 79.2 punktas); savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvados, kad pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina žalos aplinkai, arba šios žalos skaičiuotės (Taisyklių 79.3 punktas); šilumos tiekėjo pažymos, kad dėl pakeisto pastato šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų namų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai (taisyklių 79.5 punktas). Teismas konstatavo, kad atsakovės teisėtai ir pagrįstai atsisakė ieškovams išduoti projektavimo sąlygų sąvadą.
Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nenustatė, kad ieškovai dėl atsisakymo išduoti technines sąlygas pastato šilumos įrenginių atjungimui nuo šilumos perdavimo tinklų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Teismo nuomone, ieškovai nepateikė jokių faktinių duomenų ir neįrodė, kad atsakovės padarė žalą, todėl nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovų atstovas prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė tokius motyvus:
1) teismas nevisapusiškai bei netinkamai įvertino bylos aplinkybes, įrodymus, netinkamai taikė atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos reglamentuojančius teisės norminius aktus;
2) ieškinio esmė yra atsakovių atsisakymo išduoti projektavimo sąlygas nuginčijimas. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad ieškovai neskundė nei vieno iš atsakovių atsisakymų išduoti projektavimo sąlygas;
3) teismas neatsižvelgė į ieškovų nurodytą aplinkybę, kad Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas neriboja ieškovų teisės pakeisti šilumos tiekėją. Plane yra nurodyta, jog „esamiems centralizuoto šildymo sistemos zonos šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano ir vykdomas šiam atvejui įstatymuose numatyta tvarka“. Ši nuostata reiškia, kad atsijungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos, nors ir neatitinkantis specialiojo plano gali būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Plano dalyje „Centralizuoto aprūpinimo šiluma zona“ nurodyta, kad statant ar rekonstruojant pastatus šioje zonoje numatomas prioritetinis aprūpinimas šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Būtent gamtines dujas, kurių naudojimui pagal Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano dalį „Centralizuoto aprūpinimo šiluma zona“ teikiamas prioritetas lyginant su kitais vietiniais šilumos šaltiniais, buto šilumos sistemai siekia naudoti ieškovai;
4) ieškovai siekia atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, kadangi dabar esanti centrinio šildymo sistema negali užtikrinti pakankamo aprūpinimo šilumos energija. Tai patvirtina ir 2009-10-16 Komisijos Kumelių g. 7 gyvenamojo namo šilumos punkto įrenginių ir šildymo sistemos parengimo šildymo sezonui faktinei būklei įvertinti aktas Nr. 42-3-79, kuriuo nustatyta, kad „gyvenamojo namo Kumelių g. 7 šiluminiame punkte esantis greitaeigis vandens šildytuvas kiauras (...) šilumos punkto patalpa apsemta kanalizacijos nuotekomis“. Jau 2009–2010 m. šildymo sezoną AB „ Kauno energija“ ieškovams neteikė šildymo paslaugų, siuntė sąskaitas su nulinėmis reikšmėmis;
5) atsakovių sprendimai neišduoti projektavimo sąlygų yra nepagrįsti. Remiantis licencijuotos UAB „THM“, kurią nurodė pati Kauno miesto savivaldybė, išvada nustatyta, kad šildymo sistemos pakeitimas daugiabučiui namui Kaune nepažeidžia kitų vartotojų interesų bei nepadidina žalos aplinkai. Ši išvada atitinka Taisyklių 79.3 punkte nustatytus kriterijus. Šiuo atveju Kauno mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano pažeidimas būtų tik formalus. Be to, reikia laikytis teisės aktų turinio, o ne formalių reikalavimų. Toks teisės akto įgyvendinimas šiuo konkrečiu atveju pažeidžia teisėtus ieškovų interesus, nes pakeisti šildymo būdą kai kuriems vartotojams – Kumelių g. 10, M. V. g. 10, Rotušės a. 6 / Muitinės g. 1, Prieplaukos g. 7 ir kt., esančiuose toje pačioje gyvenamojoje zonoje – buvo leista. Teismo argumentacija, kad minėtų vartotojų prašymai pakeisti šildymo būdą buvo pateikti iki 2009-04-09 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-244, kuriuo buvo patvirtintas Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas, yra formali ir neteisinga, dirbtinai ribojanti apeliantų teises, kadangi nuo minėto sprendimo priėmimo praėjo vos mėnuo, kai ieškovai padavė prašymą dėl šilumos būdo pakeitimo;
6) atsakovė AB „Kauno energija“ nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių atsisakoma išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, priežasčių, kodėl būtų pažeidžiamos kitų namų gyventojų teisės ir teisėti interesai. Teismas neatkreipė dėmesio į šį nepagrįstą atsisakymą, kuris buvo tik formaliai motyvuotas, taip sutikdamas su faktu, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir riboja ieškovų galimybes atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos. Kadangi AB „Kauno energija“ nepagrįstai neišdavė šios pažymos, todėl teismui nebuvo pateikta Taisyklių 79.5 punkte įvardinta pažyma iš šilumos tiekėjo;
7) buto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų (įrenginių rekonstravimo) techninės sąlygos užtikrina šilumos tiekimo sistemos bei gyventojų saugumą, numato techninius sprendimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio statiniui, aplinkai ir kt. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesirėmė tokio pobūdžio argumentais, jos atsisakymas išduoti ieškovams jų buto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų technines sąlygas nebuvo grindžiamas saugumo užtikrinimo ar kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su techninių sąlygų paskirtimi. Esant alternatyviam buto šildymo būdui ir namo kitų butų bei patalpų savininkų sutikimui, šilumos energijos tiekėjas negali daryti vartotojui kliūčių atjungti jo butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir nutraukti sutartį;
8) teismas neatsižvelgė, kad nagrinėjamas ginčas dėl ieškovų buto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų yra ginčas tarp tiekėjo ir vartotojo dėl galimybės nutraukti (pakeisti) sutartinius santykius. Tokio pobūdžio ginčas sprendžiamas atsižvelgiant į Vartotojų teisių gynimo įstatyme ir CK nustatytą teisinį reguliavimą. Ieškovai siekia, kad jiems nebūtų tiekiama prekė (šilumos energija), kurią buvusių sutartinių santykių pagrindu tiekė atsakovė. Vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi reikšmės tai, ar teismas tyrė ir ar nustatė tokias aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja galimybę nutraukti ar pakeisti šios rūšies viešąją vartojimo sutartį;
9) teismas teigia, kad ieškovai nesilaikė Taisyklių 79 p. nurodytos tvarkos projektavimo dokumentams gauti, tačiau pateikti dokumentai atsakovių raštai patvirtina, kad šios tvarkos reikalavimų laikytasi. Atsakovės, prieštaraudamos ieškovų reikalavimams, pagrįsti nenurodė Taisyklių 79 punkto nuostatų. Atsakovių prieštaravimų esmę sudarė tai, kad ieškovų reikalavimai neatitinka Kauno mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano, pagal kurį namas priskirtas centralizuoto šildymo zonai ir jo atjungimas gali pažeisti kitų asmenų teises. Kaip tik šių atsakovių nuostatų nuginčijimas ir sudaro ieškinio pagrindą ir bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškinio klausimas nebuvo išnagrinėtas ir, net nepaisant to, ieškinys atmestas. Ieškovai pakartotinai, kaip nurodė teismas, negalės kreiptis į teismą, nes tai bus tapatus ginčas, dėl kurio jau priimtas teismo sprendimas;
10) teismas, konstatuodamas, kad ieškovų darbams reikalingas leidimas, neteisingai pritaikė LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Ginčo metu minėtas aplinkos ministro įsakymas nebuvo priimtas ir neturėjo teisinės galios;
11) nutraukti šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis buvo išreikšta bendra savininkų valia. 2009–2010 m. šildymo sezoną AB „Kauno energija“ neteikė šildymo paslaugų ir siuntė sąskaitas su nulinėmis reikšmėmis. Gyvenamojo namo šilumos sistema jau kelis sezonus yra avarinės būklės, administruojanti įmonė jokios priežiūros neatliko;
12) aplinkybė, kad ne visi ieškovai buvo sudarę sutartis su atsakove AB „Kauno energija“, nėra esminė. Šildymo ir karšto vandens paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai tarp ieškovų ir AB „Kauno energija“ faktiškai buvo susiklostę, atsakovė siuntė sąskaitas, apeliantai tinkamai vykdė savo pareigas, t. y. mokėjo už suteiktas paslaugas. AB „Kauno energija“ per visą laikotarpį, kurio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl šildymo būdo pakeitimo, nei karto nesikreipė į ieškovus dėl to, kad jie netinkamai vykdė sutartines prievoles. Tai reiškia, kad ieškovai mokėjimus atlikdavo laiku ir neatsiskaitymo su atsakove klausimas neturėjo būti keliamas. Atsakovės privalėjo įrodyti, kad jos neišduoda dokumentų, reikalingų atsijungimui nuo centrinės šildymo sistemos, būtent todėl, kad ieškovai nėra visiškai atsiskaitę už suteiktas paslaugas;
13) ieškovai kaip vartotojai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. pagrindu turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą. Šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugos butų savininkams nebuvo teikiamos, žmonės neturėjo normalių gyvenimo sąlygų, patyrė ilgalaikį diskomfortą. Tokiomis sąlygomis turėjos gyventi V. S. motina (gimusi 1919-04-03). Be to, V. S. buvo padaryta operacija, po kurios buvo reikalinga reabilitacija normaliomis sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovė nurodė tokius motyvus:
Šalies argumentai
1) apeliantai, nurodydami tai, kad ieškinio esmė buvo atsakovių atsisakymo išduoti projektavimo sąlygas nuginčijimas, klaidina teismą, kadangi tokio reikalavimo nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nebuvo, t. y. reikalavimai buvo reiškiami tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau atsakovių pateiktų atsisakymų išduoti projektavimo sąlygas ieškovai neginčijo, neprašė panaikinti vieno iš atsakovių priimto sprendimo. Urbanistikos skyriaus raštas, kuriuo buvo atsisakyta išduoti sąlygų sąvadą, nesutinkant su juo ar manant, kad jis yra dėl kokių nors priežasčių neteisėtas ar nepagrįstai varžantis ieškovų teises, galėjo būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka;
2) pagal 2009 m. balandžio 9 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 patvirtino Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 28 punktą, gavęs neigiamą AB „Kauno energija“ atsakymą, Urbanistikos skyrius neturėjo diskrecijos teisės spręsti dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Ieškovų reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti projektavimo sąlygų sąvadą buvo išankstinis, neteisėtas ir spręstinas ne teismine, o administracine tvarka, gavus reikiamas projektavimo sąlygas. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracija apskritai neturėjo būti laikoma atsakove nagrinėjamoje byloje;
3) apeliantų teiginys, kad pagal Specialųjį planą aiškinamajame yra galimybė pasirinkti ir kitokį apsirūpinimo šiluma būdą, prieštarauja imperatyvioms Taisyklių normoms. Specialiajame plane yra įtvirtinta nuostata, kad centinis šildymo būdas yra prioritetinis centrinio aprūpinimo šiluma zonoje. „Prioritetinis“ lingvistiniu aiškinimu reiškia, kad šis būdas nėra vienintelis. Specialiojo plano aiškinamajame rašte (dalyje „Šilumos vartotojų teritorijų aprūpinimo šiluma reglamentas“) yra nustatyta, kad ekologiški aprūpinamos teritorijos atžvilgiu šildymo būdai (geoterminė energija, saulės energija, elektra ir kt.) yra galimi visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Šie būdai ir sudaro galimas alternatyvas, tačiau ieškovų pasirinktas autonominio šildymo būdas gamtinėmis dujomis nėra priskirtinas ekologiško aprūpinimo šiluma būdams ir jam yra nustatytas konkretus reglamentavimas, nustatytas Specialiojo plano aiškinamajame rašte. Sąrašas yra baigtinis, t. y. nurodyti tik trys konkretūs atvejai, kuriems esant gali būti teikiamas prioritetas šildymui gamtinėmis dujomis centrinio aprūpinimo šiluma zonoje;
4) apeliacinio skundo patenkinimo atveju Kauno miesto savivaldybės administracija, nepažeisdama galiojančių teisės aktų, įvykdyti teismo sprendimo negalės, nes 2010-07-02 pasikeitus LR Vietos savivaldos įstatymui savivaldybių administracijoms nebesuteikiama teisė išduoti projektavimo sąlygų sąvadų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Kauno energija“ prašė palikti teismo sprendimą nepakeistą dėl šių motyvų:
1) ieškovai neginčijo AB „Kauno energija“ ir Kauno m. savivaldybės raštų, kurie sukėlė teisines pasekmes ieškovams, todėl turėjo būti skundžiami administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
2) ieškovai privalėjo organizuoti namo šildymo sistemos įrenginių priežiūros darbus remdamiesi jų sudaryta 2009-04-07 Jungtinės veiklos sutartimi. Ieškovai, netinkamai vykdydami šilumos tiekimo sistemų priežiūrą, atsisakė pradėti eksploatuoti namo šildymo sistemos įrenginius, todėl namas buvo nešildomas, AB „Kauno energija“ negalėjo tiekti jiems šilumos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas (tarp jų dėl to, kad ieškovai neįrodė savo ieškinio pagrįstumo), iš esmės tinkamai išaiškino bei pritaikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, bei neturėjo pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų jame nurodytu pagrindu (CPK 263 str.).
Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai atsakovės atsisako išduoti ieškovams projektavimo sąlygas atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir ,ar yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės AB,, Kauno energija“ ir ieškovų sudaryta šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis nevykdoma dėl atsakovės AB,, Kauno energija“ kaltės (neveikimo).
Ieškovai kreipėsi į teismą, kadangi nori atsijungti nuo šildymo sistemos, tačiau negali įgyvendinti savo teisės dėl atsakovių neteisėto atsisakymo išduoti ieškovams atjungimo techninių sąlygų ir šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos projektavimo sąlygų sąvado. Ieškovai mano, kad atsakovės, atsisakydamos patenkinti jų prašymą, pažeidžia įstatymų reikalavimus ir ieškovų teises. Tačiau su tuo sutikti negalima. Atsakovės teigia, jog ieškovų aiškinimas prieštarauja Kauno m. savivaldybės tarybos 2009-04-09 sprendimu Nr. T-320 patvirtintam Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašui, nes apraše nurodyta, kad pateikiama atsisakymo pagrindimą, todėl AB „Kauno energija“ atsakyme 2009-07-20 Nr. 20-3363 ir nurodė, kad prieštarauja šilumos tiekimo specialiajam planui ir todėl priėmė sprendimą neišduoti projektavimo sąlygų. LR Vietos savivaldos įstatymo 54 str. 2 d. nustatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams. LR Šilumos ūkio įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Visi šie teisės aktai numato išimtinę savivaldybės kompetenciją nustatant šildymo tiekimo zonas ir nenumato galimybės teismo keliu taikyti išimtis iš Savivaldybės nustatyto šilumos ūkio tvarkymo.
Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės taryba 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-244 patvirtino Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 28 punkte nustatyta, kai šilumos ar karšto vandens tiekėjas pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas, Urbanistikos skyrius neišduoda projektavimo sąlygų sąvado tiems darbams atlikti ir apie tai raštu informuoja prašymą pateikusį daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininką – buitinį šilumos vartotoją“. Aprašo 28 punktas imperatyviai reglamentuoja tai, kaip turi elgtis Urbanistikos skyrius, gavęs neigiamą šilimos ir karšto vandens tiekėjo atsakymą dėl projektavimo sąlygų išdavimo. Taigi esamoje situacijoje, gavęs neigiamą AB „Kauno energija“ atsakymą Urbanistikos skyrius neturėjo diskrecijos teisės spręsti dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. LR Šilumos ūkio 29 str. 1 d. numato galimybę atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, nurodant, kad šildymo būdas keičiamas LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Todėl pagrįstai atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teigia, jog šia teisės norma nustatyta galimybė negali būti vertinama kaip absoliuti vartotojo teisė bet kada atsijungti nuo centrinės šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos. Taisyklės buvo parengtos vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymu, kurio 3 str. 1 d. nustatyta, kad „konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų vartotojų šilumos poreikiams tenkinti įgyvendinama atsižvelgiant į tiekėjų planus šilumos ūkio specialiuosiuose planuose, nustatant vartotojų šilumos poreikių tenkinimą jiems mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas bei įvertinant išorines sąnaudas, taip pat kitomis šio įstatymo nustatytomis priemonėmis. Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams“. Taisyklių IX skyrius (79-94 p.) reglamentuoja Šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų šilumos vartotojų iniciatyva ir XI skyrius (205-264 p.) reglamentuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų. Taisyklių 83 p. nustatyta, kad jeigu pastato savininko – šilumos vartotojo pasirinkimas neatitinka Savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano arba jo prašymo įgyvendinimas padidintų teisės aktuose nustatytas vidutines šildymo sąnaudas, atsižvelgiant į žalą aplinkai, savivaldybės institucija gali atsisakyti išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, pateikdama atsisakymo pagrindą. Taisyklių 253 str. nustatyta, kad šilumos tiekėjas, gavęs savivaldybės institucijos paraišką išduoti projektavimo sąlygas, pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti projektavimo sąlygas, jeigu tai prieštarauja savivaldybės tarybos patvirtintam šilumos ūkio Specialiajam planui. Šios taisyklės nenustato jokių išimčių leidimo išdavimui, jei yra Specialiojo plano neatitikimas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-244 10 ir 28 punktuose. Tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad jis reglamentuoja pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių atjungimą nuo šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo tinklų (pastato šildymo būdo keitimą) ir daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų šildymo ir (ar) karšto vandens įrenginių atjungimą nuo daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos įrenginių (buto ar kitų patalpų šildymo būdo keitimą) buitinių šilumos vartotojų iniciatyva. Aprašo 2 punkte nurodyta, jog jis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258, ir yra privalomas šilumos ir karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams ir šilumos ūkio srityje veikiantiems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. LR Šilumos ūkio įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. LR Vietos savivaldos įstatymo 54 str. 2 d. nustatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams. Todėl pagrįstai atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teigia, kad esant neginčytam Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintam Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiajam planui, jis yra galiojantis, todėl privalomas vykdyti. Specialiojo plano aiškinamajame rašte (dalyje „Plano turinys“) yra numatyta, kad Specialiojo plano sprendiniai susideda iš aiškinamojo rašto ir grafinės dalies. Taigi tai yra vientisas norminis teisės aktas, kuriame esančios nuostatos turi būti vertinamos bendrame šio akto kontekste. Specialiojo plano aiškinamajame rašte (dalyje „Centralizuoto aprūpinimo šiluma zona“) yra įtvirtinta nuostata, kad esamiems šios zonos šilumos vartotojams (kokia yra ieškovė) aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis savivaldybės šilumos ūkio Specialiojo plano. Toje pačioje Specialiojo plano aiškinamojo rašto dalyje numatyti ir trys atvejai (išimtys), kuriems esant gali būti numatytas aprūpinimas šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui. Specialiajame plane yra įtvirtinta nuostata, kad centinis šildymo būdas yra prioritetinis centrinio aprūpinimo šiluma zonoje, taigi, apeliantų nuomone, sąvoka „prioritetinis“ reiškia, kad šis būdas nėra vienintelis, o tai sąlygoja ieškovų teisę pasirinkti kitą apsirūpinimo šiluma būdą. Todėl pagrįstai atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teigia, kad sąvoka „prioritetinis“ lingvistiniu aiškinimu reiškia, kad šis būdas nėra vienintelis. Specialiojo plano aiškinamajame rašte (dalyje „Šilumos vartotojų teritorijų aprūpinimo šiluma reglamentas“) yra nustatyta, kad ekologiški aprūpinamos teritorijos atžvilgiu šildymo būdai (geoterminė energija, saulės energija, elektra ir kt.) yra galimi visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Tačiau ieškovų pasirinktas autonominio šildymo būdas gamtinėmis dujomis nėra priskirtinas ekologiško aprūpinimo šiluma būdams ir jam yra nustatytas konkretus reglamentavimas, nustatytas Specialiojo plano aiškinamajame rašte, t. y. nurodant konkrečius atvejus, kada gali būti teikiamas prioritetas apšildymui gamtinėmis dujomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąrašas yra baigtinis, t. y. nurodyti tik trys konkretūs atvejai, kuriems esant gali būti teikiamas prioritetas šildymui gamtinėmis dujomis centrinio aprūpinimo šiluma zonoje.
Ieškovai 2009-05-06 kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti atjungti namą, esantį Kaune, Kumelių g. 7, nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Energetikos skyriaus 2009-05-13 raštu Nr. 42-2-334 ieškovams buvo nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti buitiniai šilumos vartotojai, pageidaujantys atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. 2009-06-17 ieškovai pateikė prašymą išduoti projektavimų sąlygų sąvadą. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas 2009-05-27 pažymoje Nr. 4.8. G7-99 nurodė ieškovams, kad techninės sąlygos tiekti reikiamo slėgio ir reikalingą gamtinių dujų kiekį, įrengiant dujinius šildymo katilus Kaune, Kumelių g. 7, yra, tačiau projektavimo sąlygos bus išduotos tik turint leidimą atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Komisija klausimams dėl pasirinkto ar norimo keisti šildymo būdo atitikimo Kauno mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą svarstyti 2009-05-26 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad kitas pasirinktas šildymo būdas Kaune, Kumelių g. 7, neatitinka Kauno mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano.
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-320 patvirtintas Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialusis planas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl privalomas vykdyti. Specialiojo plano aiškinamajame rašte (dalyje „Plano turinys“) yra numatyta, kad Specialiojo plano sprendiniai susideda iš aiškinamojo rašto ir grafinės dalies. Specialiojo plano aiškinamajame rašte (dalyje „Centralizuoto aprūpinimo šiluma zona“) yra įtvirtinta nuostata, kad esamiems šios zonos šilumos vartotojams (kokia yra ieškovė) aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis Savivaldybės šilumos ūkio Specialiojo plano. Toje pačioje Specialiojo plano aiškinamojo rašto dalyje numatyti ir trys atvejai (išimtys), kuriems esant gali būti numatytas aprūpinimas šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą gamtinių dujų kurui. Specialiajame plane yra įtvirtinta nuostata, kad centinis šildymo būdas yra prioritetinis centrinio aprūpinimo šiluma zonoje. Specialiojo plano aiškinamajame rašte (dalyje „Šilumos vartotojų teritorijų aprūpinimo šiluma reglamentas“) yra nustatyta, kad ekologiški aprūpinamos teritorijos atžvilgiu šildymo būdai (geoterminė energija, saulės energija, elektra ir kt.) yra galimi visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Taigi šie būdai ir sudaro galimas alternatyvas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovės motyvais, kad ieškovų pasirinktas autonominio šildymo būdas gamtinėmis dujomis nėra priskirtinas ekologiško aprūpinimo šiluma būdams ir jam yra nustatytas konkretus reglamentavimas, nustatytas Specialiojo plano aiškinamajame rašte, t. y. nurodant konkrečius atvejus, kada gali būti teikiamas prioritetas apšildymui gamtinėmis dujomis, nurodant tik trys konkretūs atvejus, kuriems esant gali būti teikiamas prioritetas šildymui gamtinėmis dujomis centrinio aprūpinimo šiluma zonoje: 1. Esama centralizuoto šilumos tiekimo sistema negali užtikrinti technologijai reikalingų kokybinių šilumnešio parametrų arba pakankamo aprūpinimo šiluma patikimumo. Minėtiems šilumos vartotojams suteikiama teisė įsirengti ir naudoti autonominius aprūpinimo šiluma šaltinius, kaip kurą naudojant gamtines dujas. Šiuo atveju miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistema gali būti naudojama kaip rezervinis aprūpinimo šiluma būdas. 2.Yra techninių, gamtosaugos, paveldo išsaugojimo problemų aprūpinant konkretų vartotoją šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. 3.Teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant šiluma iš vietinio šilumos šaltinio, kurui naudojant gamtines dujas.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės AB „Kauno energija“ atstovo motyvais, kad apeliantai į bylą nepateikė tokių įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius, kad šioje centralizuoto aprūpinimo šilumos zonoje prioritetas teikiamas gamtinių dujų kurui.
Bylos duomenimis, ieškovai yra butų ir patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkai. Savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį dėl bendro naudojimo objektų, priklausančių ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdymo, priežiūros ir kitokio tvarkymo. Todėl sutarties dalyvių teisė yra naudotis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais pagal funkcinę jų paskirtį, nepažeidžiant kitų sutarties dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Jungtinės veiklos sutarties 3.5 punktas įpareigoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymui, priežiūrai, remontui, išlaikymui ir kitam tvarkymui daryti piniginius įnašus, proporcingai savo turto daliai bendroje nuosavybėje. Namo įgaliotas atstovas pagal Jungtinės veiklos sutarties 4.2 punktą privalėjo organizuoti bendro turto (pastato) priežiūrą, tvarkymą, administravimą, sudarinėti sutartis su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įmonėmis (laiku pašalinti namo šilumos punkto šildymo įrenginių ir namo šildymo sistemos gedimus). Dėl pastato (duomenys neskelbtini) šildymo problemų 2009-10-15 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3930 buvo sudaryta komisija (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo šilumos punkto įrenginių ir šildymo sistemos parengimo šildymo sezonui būklei įvertinti. Komisija nustatė, kad namo šilumos punkte karšto vandens šildytuvas kiauras (atjungtas uždaromąja armatūra), tačiau akivaizdžių namo šildymo sistemos pažeidimų komisija nekonstatavo, todėl atlikus remonto darbus dėl šildymo sistemos ir gavus Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą, šiluma gali būti tiekiama. Tačiau namo gyventojai pareiškė, kad atsisako pradėti eksploatuoti namo šildymo sistemos įrenginius, todėl namas nešildomas. (duomenys neskelbtini) namo įgalioto atstovo 2009-10-16 Savivaldybės administracijai pateiktuose aktuose nurodyta, kad nesandarus karšto vandens šilumokaitis, namo šilumos punkto įrenginiai taip pat susidėvėję. Šiuos darbus privalėjo organizuoti namo ((duomenys neskelbtini)) įgaliotas atstovas pagal Jungtinės veiklos sutartį. Kauno miesto savivaldybės administracija ragino 2009-10-28 raštu Nr. R15-506-(A1601/3) skubiai atlikti visus būtinus namo šildymo sistemos, šilumos punkte šilumos įrenginių parengimo darbus ir gauti Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą. Ieškovai, neatlikdami savo pareigų ir nevykdydami įstatymų reikalavimo, t, y, netinkamai vykdydami šilumos tiekimo sistemų priežiūrą, siekia atjungti gyvenamąjį namą. Todėl apelianto atstovo teiginys, kad paslaugos nebuvo tinkamai teikiamos dėl atsakovės AB „Kauno energija“ veiksmų, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t. y. Jungtinės veiklos sutarčiai, 2009-10-16 aktui Nr. 42-3-79. Todėl byloje nėra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios ieškovams leistų remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jų pačių veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis). CK 6.217 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją vykdo netinkamai, pripažinus, jog tokie sutarties pažeidimai yra esminiai, šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovai nesirūpina savo turtu (namo šildymo įranga), o ne atsakovė AB „Kauno energija“. Tas faktas, jog ieškovai negauna paslaugos, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovų nuosavybės teise valdomo šilumos mazgo technine būkle, taigi pasikeitus sumontuotų ieškovų name šildymo įrengimų techninei būklei, ieškovams bus suteikta šildymo paslauga. Apklaustas atsakovės AB „Kauno energija“ atstovas paaiškino, jog bendrovės paslaugos tiekimo atnaujinimas galimas bet kokiu momentu, nes tai yra išimtinai techninis dalykas.
CPK 328 str. pasakyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo nekeisti.