Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui A. Š. dėl žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus nekilnojamuosius daiktus nustatymo, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas A. Š. atsiliepimo byloje per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas nagrinėjamoje dalyje iš esmės tenkintinas

6. Nurodyta 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartis nebuvo skundžiama apeliacinės instancijos teismui, taigi ji yra įsiteisėjusi; duomenys perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui.

7. ŽPVPĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartyje buvo nustatyta, kad byla dalyje pagal Susisiekimo ministerijos prašymą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo dydžio bus nagrinėjama kituose teismo posėdžiuose Taigi, šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą, anksčiau V. R. vardu registruotą, Turtą.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka, tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.100 straipsnio 1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis).

9. ŽPVPĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (ŽPVPĮ 13 straipsnio 1 dalis). Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (ŽPVPĮ 13 straipsnio 3 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus atliekant statybinius tyrimus patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju namu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį namą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Namo savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, projektą įgyvendinanti institucija privalo atnaujinti turto vertinimo ataskaitą (ŽPVPĮ 13 straipsnio 4 dalis). Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą ir nuostolių, patirtų atliekant statybinius tyrimus, apskaičiavimą užsako ir už šiuos darbus sumoka projektą įgyvendinanti institucija (ŽPVPĮ 13 straipsnio 6 dalis).

10. Bylos duomenys patvirtina, kad V. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu buvo registruoti statiniai – 1/2 dalis buto/patalpos – buto (toliau – Butas) ir 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato (toliau – Ūkinis pastatas), esantys 0,2649 ha ploto valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adr. (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju atlyginimo už žemės sklypą (jo dalį) klausimas nesprendžiamas.

11. Nustatyta, kad aukščiau nurodytų statinių dalių, žemės sklype esančių želdinių vertę ir kitus nuostolius nustatė UAB „Jungtinis verslas“ vertintojas L. J., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Parengta 2024 m. gruodžio 16 d. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita KMZG24/0813/29-2 (toliau – Ataskaita).

12. Įvertinus Ataskaitą matyti, kad Buto, 44,75 kv. m bendro ploto, 1898 m. statybos, rinkos vertė apskaičiuota taikant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodus, t. y. laikantis ŽPVPĮ 13 straipsnio 4 dalies reikalavimo, kad nuostolių už gyvenamąjį būstą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Kaip matyti, taikant lyginamąjį metodą Buto vertė nustatyta 43 320 Eur, o taikant išlaidų (kaštų) metodą, – 21 860 Eur. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, galutinai Buto vertė laikoma 43 320 Eur (didesnioji iš nustatytų). Atitinkamai V. R. Buto 1/2 dalies vertė – 21 660 Eur (43 320 Eur / 2).

13. Ataskaitoje Ūkinis pastatas, 20 kv. m ploto, 1941 m. statybos, įvertintas taikant lyginamąjį metodą. Lyginamojo metodo parinkimas pagrįstas tuo, kad rinkoje yra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių, be to, analogiško arba panašaus turto sandorių kainos nereikšmingai svyruoja, taip pat yra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Ūkinio pastato vertė nustatyta 440 Eur, atitinkamai V. R. Ūkinio pastato 1/2 dalies vertė – 220 Eur (440 Eur / 2).

14. Vertinimo ataskaitoje apskaičiuotos ir kitų, nei registruoti statiniai, namų valdoje esančių objektų vertės bei patirti nuostoliai: neregistruotų pastatų ir statinių (šulinio, tinklinės tvoros, pavėsinės, šiltnamio, dviejų ūkinių pastatų) vertė – 6 030 Eur, medžių (obelų, slyvos) vertė – 2 570 Eur; krūmų vertė – 63 Eur; vaiskrūmio vertė – 4 Eur; dekoratyvinių augalų (tujų) vertė – 218 Eur; gėlyno vertė – 127 Eur; perkraustymo nuostoliai – 1770 Eur. Pusė šios sumos, priskirtinos mirusios V. R. turto paveldėtojams, sudaro 5391 Eur ((6 030 + 2 570 + 63 + 4 + 218 + 127 + 1770) / 2).

15. Už visuomenės poreikiams paimtą Turtą bei su Turto paėmimu susijusius nuostolius atlyginimo dydis nustatytas pagal Ataskaitoje apskaičiuotas sumas – iš viso 27 271 Eur (21 660 + 220 + 5391). Iš pareiškėjos teismui pateikto 2025 m. liepos 17 d. liudijimo Nr. 6197 nustatyta, kad Susisiekimo ministerija pagal 2025 m. gegužės 12 d. aktą Nr. ŽVP-133-(1.4) įnešė į Kauno m. 8-ojo notaro biuro notaro S. Z. depozitinę sąskaitą 27 271 Eur.

16. Ataskaita yra parengta 2024 m. gruodžio 16 d., taigi ji atitinka ŽPVPĮ 13 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad ji galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, ir kad per šį laikotarpį turi būti patvirtinamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas.

17. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga tol, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atliekanti turto ar verslo vertintojų bei vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą, nenustato jos neatitikties TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad minėta vertinimo ataskaita būtų ginčyta ar kad dėl jos turinio būtų pareikšti pagrįsti prieštaravimai. Taip pat nepateikta jokių įrodymų ar teisinių argumentų, keliančių pagrįstų abejonių dėl Ataskaitos pagrįstumo ar tikslumo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Ataskaitoje nustatytos paimamo Turto ir kitų objektų vertės bei apskaičiuoti nuostoliai laikytini aktualiais, pagrįstais ir teisingais. Atsakovas nepasinaudojo įstatyme numatyta teise teikti pastabas ar pasiūlymus dėl vertinimo ataskaitos bei joje nustatytų verčių.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams Akte, remiantis vertinimo Ataskaitoje nustatytomis vertėmis, atlyginimo dydis už 1/2 dalį Buto, 1/2 dalį ūkinio pastato, bei kitų nuostolių, susijusių su nekilnojamųjų daiktų paėmimu visuomenės poreikiams, dydis sudaro 27 271 Eur.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo teismo nustatyti, kad aukščiau nurodyto dydžio atlyginimas už paimtą Turtą, įskaitant patirtus nuostolius, taikytinas atsakovui A. Š.

21. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, ginčo Turto savininke iki 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties įsiteisėjimo registro duomenyse buvo nurodoma V. R.. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu susitvarkyti nekilnojamųjų daiktų paveldėjimo dokumentus. Nors Testamentų registro išraše nurodyta, kad V. R. palikimą priėmė atsakovas, tačiau nėra duomenų apie atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje Susisiekimo ministerijos prašymas tenkintinas su redakciniu pakeitimu, t. y. įvardintinas ne konkrečiai atsakovas, o V. R. turto paveldėtojas (paveldėtojai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nutaria:

Susisiekimo ministerijos pareiškimą nagrinėjamoje dalyje iš esmės tenkinti.

Nustatyti, kad V. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojui (paveldėtojams) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. gegužės 12 d. aktu Nr. ŽVP-133-(1.4) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto ,,Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ir naudojimosi teisės nutraukimo“ paimtus nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (1/2 dalį buto/patalpos - buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), esančius valstybinio žemės sklypo dalyje, (duomenys neskelbtini), įskaitant patirtus nuostolius, dydis yra 27 271 Eur (dvidešimt septyni tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt vienas euras).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.