- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-124-370/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-124-370/2012
Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5;
2012 m. sausio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-868-122/2011 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 3–5, 141–143) teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtų atstovų, 21 714 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004-11-05 priėmė jam palankų sprendimą ir priteisė iš darbdavio 27 620,70 Lt darbo užmokesčio. Šio sprendimo pagrindu buvo pradėtas išieškojimas per antstolių kontorą. Tačiau suinteresuoti asmenys daugiau kaip dvidešimt mėnesių trukdė sprendimo vykdymui, dėl to ieškovas privalėjęs kreiptis į įvairias institucijas. Visą tą laikotarpį buvo žeminamas ne tik jis, bet ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo institucija, nes į jos sprendimus nebuvo kreipiama dėmesio. Taip pat nebuvo kreipiamas dėmesys į jo nurodytus asmenis, kurie piktnaudžiavo tarnyba, kurie neatliko jiems priklausančių funkcijų ir negynė įstatymų saugomų interesų. Dėl nepagrįstai ilgalaikio teisingumo siekimo ir pareigūnų neatlikimo tinkamai savo pareigų, patyrė didelę moralinę žalą, kurią patiria ir toliau. Jaučia ir išgyvena nuolatinį savo asmenybės žeminimą, o atskirais atvejais net buvo įžeidinėjamas, nors yra garbingo amžiaus ir savo nepriekaištingu darbu yra užsitarnavęs pagarbą visuomenėje. Tokia rodoma jam nepagarba ir jo teisių negynimas verčia jį jaustis nepatogiai, nes sulaukia pašaipaus požiūrio į pagrįstus ir teisėtus reikalavimus. Tai ypatingai jį slegia, tokie pripažinti pareigūnų ir teisėjų netinkami veiksmai labai paveikė jo asmens bendrą sveikatos būklę, situacija ilgai buvo stresinė, todėl nebegali susigrąžinti buvusios savo sveikatos būklės, t. y. negali normaliai miegoti, atsirado galvos skausmai, hipertoninė liga bei kiti negalavimai. Patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Lt. Be to, negalutiniais duomenimis patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 74 Lt kelionės išlaidų, 720 Lt už vertimo paslaugas, 800 Lt procesinių dokumentų ruošimo, 120 Lt už konsultacijas. Ieškinį grindė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-08 ir 2007-11-16 įsiteisėjusiomis nutartimis, kuriomis, ieškovo įsitikinimu, įrodomos ieškinio aplinkybės, bei 2008-08-07 ir 2008-09-23 nutarimais, kurie papildo negatyvias aplinkybes ikiteisminiame tyrime.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui kreipusis dėl sprendimo, kuriuo jam buvo priteistas darbo užmokestis, priverstinio vykdymo į antstolį, išieškojimas dėl įvairių priežasčių užtruko, todėl ieškovas ėmė rašyti prokuratūrai, teismui ir kitoms institucijoms įvairius prašymus, skundus, reikalavo pradėti ikiteisminį tyrimą prieš darbdavį ir bendrovės veiklą. Šie klausimai buvo ne kartą prokuratūroje nagrinėti ir nustatyta, kad nėra pagrindų ikiteisminiam tyrimui. Tada ieškovas, perėjęs visas prokuratūros pakopas, kreipėsi į teismą. Vienas prokuratūros galutinis procesinis sprendimas buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Ieškovas tokį teismo nutarimą laiko įrodymu, kad prokurorai veikė priešiškai nepradėdami ikiteisminio tyrimo, nors vėliau, atlikus tam tikrus veiksmus, nesant nusikaltimo sudėties, visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Visi prokuratūros veiksmai ieškovo ne kartą apskųsti ir galutinai išnagrinėti apeliacinių instancijų. Ieškovas prašo atlyginti neegzistuojančią žalą, kuri net neaišku, iš ko susidaro. Ieškovo ieškiniuose išvardyti prokurorai kaltų veiksmų neatliko, o tik, vadovaudamiesi įstatymais, atliko tyrimus, tvirtino procesinius dokumentus ir priėmė sprendimus. Generalinė prokuratūra atliko visus įstatymo priskirtus veiksmus tinkamai bei jokios jų institucijos kaltės dėl tariamos žalos neįžvelgė. Ieškovo prašymas priteisti solidariai iš atsakovės atstovų yra nepagrįstas teisiškai. Aplinkybė, kad teismo nutartimi buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, savaime nereiškia pareigūnų veiksmų neteisėtumo, t. y. vieną iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, be to, turi būti įrodytas ir priežastinis ryšys tarp tų veiksmų ir žalos. Turi būti žiūrima, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti neteisėtai, kokias jie sukūrė pasekmes ir kokia atsirado žala. Nė vienoje ieškovo minimų nutarčių nėra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teisėjas atliko neteisėtus veiksmus, prieštaraujančius BPK.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-20 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovo ieškinio pagrindu nurodyta aplinkybė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Z. R. 2006-09-08 nutartimi buvo patenkintas ieškovo skundas ir panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos R. B. 2006-08-08 nutartis, kuria buvo atmestas ieškovo skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokurorės D. M. 2006-01-16 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesuteikia pagrindo išvadai, kad teisėja R. B. ir prokurorė D. M. aplaidžiai ir netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to ieškovas patyrė moralinę ir materialinę žalą. Taip pat ieškinio pagrįstumo nepagrindžia ir aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007-11-16 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-106-382 patenkino ieškovo skundą ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 teisėjo D. K. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo skundas dėl Klaipėdos miesto prokuratūros prokurorės R. M. 2007-07-27 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. A. 2007-09-19 nutarimo netenkinti ieškovo skundo. Pagal CK 6.272 str. 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo kaltei, kuri gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Prokurorų, teismų išvadų nesutapimas bei tai, kad aukštesnysis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, savaime nereiškia jų veiksmų neteisėtumo, kaip pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė teisėjų, prokurorų ir tyrėjų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp pareigūnų priimtų procesinių sprendimų ir jo patirtos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo jų laikyti kaltais dėl ieškovo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-09 nutartį dėl 400 Lt baudos skyrimo. Nurodo, kad 2010-01-07 pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl 21 714 Lt žalos atlyginimo. 2010-07-08 teismui pateikė ieškinio papildymą, kuriuo padidino reikalavimą atlyginti neturtinę žalą iki 99 000 Lt. 2000-10-11 teismui pateikė patikslintą skundą, kurį teismas atsisakė priimti. Ieškinyje buvo pareikšti šie reikalavimai: priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 99 000 Lt žalos atlyginimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Šis teismo sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas, išnagrinėtas šiurkščiai pažeidžiant ieškovo procesines teises, todėl sprendimas neteisėtas ir naikintinas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas CPK 327 str. normas. Teismas neatskleidė bylos esmės, išnagrinėjo ne tą ieškinį, vadovavosi ne tais įrodymais. Ieškinio esmė – tai ieškovo interesų pažeidimas negaunant teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio 623 dienas. Ignoruota ir nevertinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2005. Teismas priėmė sprendimą nedalyvaujant byloje visoms proceso šalims. Nagrinėjant bylą buvo pažeistos procesinės kalbos taisyklės, pažeistas lygiateisiškumo principas. Nagrinėjant bylą buvo šiurkščiai pažeidžiamos ieškovo procesinės teisės, ieškovui daromas psichologinis spaudimas. Ieškovui buvo nepagrįstai paskirta 400 Lt bauda. Buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Byloje suinteresuotai vengta atskleisti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas. Byloje atsakovė nepasisakė dėl pateiktų įrodymų.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė Klaipėdos miesto prokuratūra atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Aplinkybė, kad užtruko ieškovui priteisto darbo užmokesčio išieškojimas, neįrodo nei policijos pareigūnų, nei prokurorų, nei teisėjų kaltės. Teismo nutartimi buvo pašalinti iš bylos tretieji asmenys, todėl visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas priėmė sprendimą nedalyvaujant visoms proceso šalims. Byloje nagrinėjimo metu ieškovui buvo užtikrintos vertėjo paslaugos, jam į rusų kalbą buvo išversti visi privalomi ar jo pageidaujami procesiniai dokumentai, nutartys. Nesutikdamas su kokiu nors procesiniu dokumentu ieškovas pats prašė vertėjo neversti, nurodydamas, kad jam teismo nutartis nepatinka ir jis nenori klausytis vertimo, tačiau teismas, neatsižvelgdamas į ieškovo nepagrįstus norus, kaprizus bei trukdžius vesti bylą, ieškovui vertėjo paslaugas garantavo. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Teismas išreikalavo visus ieškovo prašomus duomenis, reagavo į visus jo reikalavimus bei abiem šalims suteikė visas galimybes faktinėms aplinkybėms ir teiginiams pagrįsti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nenurodė, kokių įrodymų nevertino teismas, nepaaiškino teiginio, kad teismas išnagrinėjo ne tą ieškinį ir kaip teismas turėjo vertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2005. Teismas sprendė klausimą dėl ieškovo pateikto reikalavimo atlyginti žalą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo veiksmų pagrįstumo, ką ieškinyje ir nurodė ieškovas. Tretieji asmenys iš bylos buvo pašalinti įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl apelianto argumentas, kad sprendimas priimtas nedalyvaujant visoms proceso šalims. Atmestinas ir apelianto motyvas dėl proceso kalbos taisyklių pažeidimo, kadangi posėdyje dalyvavo vertėja, pats apeliantas nuolat replikuodavo, kad jam nereikia vertimo, nes jis vis tiek nekalbės proceso metu. Apeliantas pats savo noru atsisakė kalbėti teismo posėdžio metu, nors teisėja nuolat kreipdavosi į apeliantą, siūlydama pateikti paaiškinimus byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-692-35/2004 ieškovui buvo priteistas darbo užmokestis, šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0091/05/00033, kurią vykdė antstolis G. J. Teismo sprendimas buvo įvykdytas tik 2006 rugsėjo mėnesį. Ieškovas 2005-12-06 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti „West Atlantic Fishing Company LTD“ turto perėjimo Vakarų laivų remonto įmonei aplinkybes ir patraukti su tuo susijusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn, nes dėl neteisėto sandėrio ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Šis ieškovo pareiškimas buvo persiųstas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, kuri ieškovui pasiūlė skųsti antstolės veiksmus įstatymo nustatyta tvarka. Gavęs prokuratūros atsakymą ieškovas dar du kartus tikslino savo pareiškime nurodytas aplinkybes. 2006-01-16 prokurorė D. M. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas šį nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuri 2006-08-08 nutartimi ieškovo skundą atmetė. Ši ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis buvo panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-08 nutartimi (t. 1, b. l. 7, 8).
Pagal ieškovo pareiškimą dėl antstolės R. V. netinkamo pareigų atlikimo Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. 2007-07-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą ieškovas apskundė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui V. A., kuris 2007-09-19 nutarimu ieškovo skundo netenkino. Ieškovas minėtus nutarimus apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2007-10-12 nutartimi ieškovo skundą atmetė. Šią nutarti 2007-11-16 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismas (t. 1, b. l. 9, 10).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindu gali būti materialinės teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas, taip pat procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla arba konstatuoti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str., 330 str.).
Ieškovas tiek savo pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje savo reikalavimų faktiniu pagrindu nurodė, jo manymu, neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų veiksmus šiems atliekant savo pareigas. Šį pagrindą, anot ieškovo, pagrindžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-08 nutartis ir Klaipėdos apygardos teismo 2007-11-16 nutartys, kuriomis buvo panaikinti procesiniai sprendimai atitinkamai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba pradėtą tyrimą nutraukti.
CK 6.272 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas nesieja žalos su jo neteisėtu nuteisimu, neteisėtu suėmimu kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu jam, neteisėtu administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimu, ir tokių faktinių aplinkybių nenurodė apskritai buvus. Taip pat ir ieškovo nurodyti teisėjų/teismų panaikinti procesiniai sprendimai buvo priimti ne civilinėse bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju CK 6.272 str. apskritai netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2010, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 34, Dėl žalos, atsiradusios pareigūnams netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą, atlyginimo), tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo aspektu, ir padarė teisingas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne tą ieškinį, išsprendė ne tuos ieškinio reikalavimus ir vadovavosi ne tais įrodymais, nes, apelianto teigimu, ieškinio esmė – jo interesų pažeidimas negaunant teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio 623 dienas, yra nesuprantamas, kadangi, kaip minėta, ieškovas savo ieškiniuose aiškiai nurodė savo reikalavimo atlyginti žalą faktinį pagrindą ir šį pagrindą, anot jo, pagrindžiančius konkrečius dokumentus. Ieškovas buvo pateikęs pareiškimą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad dėl suinteresuotų asmenų – AB „Vakarų laivų gamykla“, antstolių G. J. ir R. V. – ieškovui 523 dienas nebuvo išmokamas teismo priteistas darbo užmokestis (t. 2, b. l. 35–39), taip pat pateikė patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo iš šių asmenų (t. 2, b. l. 48–50). Šiuos procesinius dokumentus teismas atsisakė priimti, tačiau ieškovas neatsisakė reikalavimų valstybei ir savo senus ieškinius palaikė. Tokie atsakovo procesiniai veiksmai, nuolat tikslinant ieškinius ir juose keičiant atsakovus, suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas pats abejoja dėl tinkamų atsakovų pagal jo ieškinį ir, atitinkamai, savo reikalavimų vienam ar kitam atsakovui pagrįstumu.
Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą nedalyvaujant visoms proceso šalims. Tretieji asmenys iš bylos buvo pašalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-18 nutartimi (t. 1, b. l. 14, 15), ši nutartis palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-13 nutartimi (t. 1, b. l. 54, 55).
Atmestinas apelianto argumentas, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos proceso kalbos ir lygiateisiškumo taisyklės. Pats ieškovas atsisakė kalbėti teismo posėdyje (t. 2, b. l. 156), nagrinėjant bylą dalyvavo vertėjas, teismas ieškovui jo teises ir pareigas išaiškino, ieškovas jas suprato, teikti paaiškinimus atsisakė (t. 2, b. l. 165–176). Jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad buvo pažeistas šalių lygybės ar rungimosi principai, apeliantas nenurodo. Apelianto argumentai, kad teismas buvo šališkas, buvo šiurkščiai pažeidžiamos jo procesinės teisės, daromas psichologinis spaudimas, yra deklaratyvūs, nekonkretizuoti ir niekuo nepagrįsti.
Apelianto reikalavimas panaikinti jam paskirtą 400 Lt baudą nenagrinėtinas, kadangi šis klausimas buvo išnagrinėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-28 nutartimi (t. 2, b. l. 75, 76), kuri yra įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismui 20011-05-19 ir 2011-09-01 nutartimis palikus nepakeistas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo priimti ieškovo atskirąjį skundą ir atsisakymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.