Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei O. G., kaltinamajam Ž. B., jo gynėjui advokatui A. V., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. Z., jos atstovei advokatei I. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis užsienio valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. balandžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 straipsnio 1 dalį - 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2024 m. gegužės 25 d., apie 18.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine V. Z. metu, tyčia pastūmė V. Z., o V. Z. nuo pastūmimo nukritusiai ant lovos sudavė kumščiais ne mažiau šešių smūgių į veido sritį, kaklą bei žastus, tokiu būdu padarė V. Z. ekchimozes (poodines kraujosruvas) kairės akies vokų-skruosto srityje, kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, kakle, žastuose, kraujosruvą lūpų gleivinėse, taip sukėlė nukentėjusiajai V. Z. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Ž. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja kaip šeima gyvena apie dešimt metų, augina bendrą vaiką – devynerių metų sūnų. Paskutiniais metais daugiau laiko praleisdavo užsienyje, nes dirbo. Jau išvakarėse kilo konfliktas dėl neištikimybės ir V. Z. nenakvojo namuose. Kai grįžo namo, kilo žodinis konfliktas. Būnant miegamajame, stovint prieš nukentėjusiąją, dešiniu kumščiu sudavė į kairį skruostą. Nuo smūgio nukentėjusioji nukrito ant lovos, buvo sąmoninga. Smūgio pasekmės matėsi – pradėjo tinti skruostas. Viso sudavė du – tris, o gal ir daugiau smūgių. Dėl susidariusios situacijos, detalių neprisimena. Žino, kad buvo sugriebęs už gerklės. Viso smurtavimo metu, sūnus buvo gretimame kambaryje. Gailisi, kad nesusivaldė. Po įvykio su nukentėjusiąja kartu negyvena. Susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Nukentėjusioji V. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su sugyventiniu Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu apie 10 metų, augina bendrą vaiką D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Sugyventinis apie 1-2 mėnesius būna išvykęs į užsienį kur dirba, po to kelioms savaitėms atvyksta į Lietuvą. 2024 m. gegužės 25 d. ji iš darbo apie 14.00 val. grįžo namo, o po kurio laiko išvyko pas savo tėvus bei į parduotuvę. Namo grįžo apie 16.00 val., tuo metu sugyventinis ir sūnus buvo namuose. Su sugyventiniu jau kurį laiką vyksta žodiniai konfliktai dėl neva jos neištikimybės, dėl to ji ne kartą yra sugyventinio prašiusi išsikraustyti iš jos buto ir palikti ją ramybėje, prašė išsiskirti. 2024 m. gegužės 25 d. jai grįžus namo sugyventinis, būdamas blaivus, vėl pradėjo konfliktą dėl tos pačios situacijos. Ji jam pasakė, kad su juo nekalbės, nekonfliktuos, nes namuose yra vaikas. Tada Ž. B. pasiūlė eiti į miegamąjį ir ten pasikalbėti. Nuėjus kartu su sugyventiniu į miegamąjį kambarį sugyventinis tęsė konfliktą, kalbėdamas labai emocingai, netgi rėkdamas. Ji prašė, kad jis ją išleistų iš kambario, nes ji nenorėjo, kad tęstųsi konfliktas, tačiau Ž. ir toliau elgėsi agresyviai, kalbėjo savo išsigalvotus dalykus apie jos neištikimybę. Konflikto metu ji matė, kad sugyventinis darosi vis agresyvesnis, todėl ji labai išsigando be to sugyventinis ją pastūmė ir ji nuo pastūmimo nukrito ant lovos. Nukritusi ant lovos matė, kad sugyventinis artėja link jos, o daugiau nieko neprisimena, nes jam priartėjus nežino kas įvyko, kadangi ji atsigavo tik po kurio laiko. Atsigavusi nesuprato kas įvyko, tik suprato, kad buvo praradusi sąmonę, o pažiūrėjusi į veidrodį pamatė veide sužalojimus. Supratusi, kad ją sumušė sugyventinis, kurio tuo metu bute jau nebuvo, ji paskambino savo motinai ir pranešė apie įvykį. Nuėjusi į kitą kambarį ten buvusio sūnaus paklausė kur yra Ž., tačiau sūnus tik pasakė, kad Ž. kažkur išėjo, tačiau daugiau sūnus nieko nematė ir negirdėjo. Po maždaug 10-15 min. pas ją į namus atvyko jos motina J. Z., kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir išvežė detalesnei apžiūrai į Kauno klinikas, o atvykę pareigūnai patikrino jos blaivumą (buvo nustatyta, kad ji yra blaivi). Ją apžiūrėję medikai jokių lūžių jai nekonstatavo, tačiau neapžiūrėjo jos kairės rankos, kurioje atsirado kraujosruva. Su sugyventiniu Ž. B. taikytis atsisako, reiškia 3000 eurų civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos (1 t. b. l. 45-48, 55-57).

Liudytoja J. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos dukra V. Z. gyvena kartu su savo sugyventiniu Ž. B.. 2024 m. gegužės 25 d. jai paskambino dukra ir verkdama pasakė, kad Ž. ją sumušė. Ji iš karto nuvyko pas dukrą. Dukters bute rado anūką D. ir dukrą, Ž. B. tuo metu namuose nebuvo. Dukra V. buvo apsiverkusi, išsigandusi, jos veidas buvo sutinęs, pamėlęs, iš lūpos matėsi pabėgęs kraujas. Tai pamačiusi ji pati labai išsigando ir iš karto iškvietė medikus bei apie įvykį pranešė Policijai. Paties konflikto tarp V. ir Ž. B. ji nematė, tačiau jai susidarė toks vaizdas, kad dukra nuo patirtų sužalojimų buvo praradusi sąmonę, nes dukra nieko neprisiminė ir pradžioje nieko net negalėjo papasakoti apie įvykį. Atvykę medikai dukrai suteikė pagalbą ir detalesnei apžiūrai išvežė ją į Kauno klinikas. Po įvykio V. su savo sūnumi apsigyveno pas ją namuose (1 t. b. l. 74-77).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyriausiojo patrulio D. R. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 18.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu ranka sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veidą sugyventinei V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sužalojimą. V. Z. dėl patirtų sužalojimų buvo išvežta į LSMU Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, Ž. B. iki atvykstant pareigūnams iš įvykio vietos pasišalino. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t. b. l. 1-6).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyriausiosios patrulės L. B. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad pagal gautą pranešimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), bute buvusi V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 0,00 promilių neblaivumas, nurodė, kad prieš ją smurtavo blaivus sugyventinis Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris jai sudavė smūgius į veido sritį. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas ir kraujosruva veido kairėje. Smurtu įtariamas Ž. B. iki atvykstant policijos pareigūnams iš įvykio vietos pasišalino (1 t. b. l. 7-10).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2024 m. gegužės 25 d. 18.12 val. gautas pranešimas (pranešėja J. Z.), kad pranešėjos dukrą namuose sumušė vyras, pranešėjos dukrai sužalotas veidas (1 t. b.l.22-24).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. gegužės 26 d. apžiūrėta įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t. b. l. 28-37).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2024 m. gegužės 25 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų ir moters Nr. 1 (V. Z.), kuri sėdi kambaryje ant lovos, o atvykę medikai jai suteikinėja pagalbą (moters veide matomi sužalojimai), ir kuri pareigūnams nurodo, kad ją sumušė sugyventinis Ž. B., kuris po prieš ją panaudoto smurto iš buto pasišalino. Vaizdo įrašuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir bute esančios moters Nr. 2 (J. Z.), kuri nurodo, kad ji paties įvykio nematė, apie įvykį jai pranešė dukra (V. Z.), o ji apie įvykį pranešė pagalbos numeriu 112 ir iškvietė medikus (1 t. b. l. 25-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. Z. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) kairės akies vokų-skruosto srityje, kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, kakle, žastuose, kraujosruva lupų gleivinėse. Sužalojimai kakle ir dešinio žasto srityje padaryta kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėti rankos pirštais ir nagais. Kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Konstatuoti sužalojimai atspindi nemažiau 6 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, sužalojimai padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų V. Z. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 69-71).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padaryta savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis ir V. Z. gyvena kartu, augina mažametį sūnų, todėl nukentėjusioji V. Z. yra kaltinamojo šeimos narys.

Kaltinamasis kaltę pripažįsta. Nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Ž. B. kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusioji kaltinamąjį įvardija kaip asmenį, kuris prieš ją vartojo smurtą. Pareigūnai nustatė, kad tai Ž. B..

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad Ž. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine V. Z. metu, tyčia pastūmė V. Z., o V. Z. nuo pastūmimo nukritusiai ant lovos sudavė kumščiais ne mažiau šešių smūgių į veido sritį, kaklą bei žastus, tokiu būdu padarė V. Z. ekchimozes (poodines kraujosruvas) kairės akies vokų-skruosto srityje, kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, kakle, žastuose, kraujosruvą lūpų gleivinėse, taip sukėlė nukentėjusiajai V. Z. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti r veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei.

Ž. B. teistas, teistumas išnykęs (1 t. b. l. 143-149). Šiuo metu jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2024 m. gegužės 16 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį (paskirtos baudos sumokėtos) (1 t. b. l. 150-162). VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre lankėsi (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 177). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - rūšys viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Kaltinamasis šiuo metu įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą ir jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl jis realiai negalėtų atlikti viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta kaltinamajam skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasi ir jo gynėjas teismui pateikė susitaikymo sutartį ir prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, įtvirtintas galiojančio Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje. Tai viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių. Ji taikoma esant šiems pagrindams: asmuo turi būti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką, pagal jų klasifikaciją priskiriamą baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus arba nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo kategorijai; kaltininkas savo noru turi būti atlyginęs ar pašalinęs fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitaręs ją pašalinti ar atlyginti jau atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; egzistuoja pagrindas, dėl kurio galima manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam nereiškia jokių pretenzijų ir ateityje nereikš, tačiau pagal BK 38 straipsnį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra ir reikalavimas, jog turi egzistuoti pagrindas, leidžiantis manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tuo atveju, kai surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes liudija, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, kad egzistuoja tikimybė, jog naujos nusikalstamos veikos nebus daromos. Pagal šiuo metu esamus duomenis Ž. B. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jam skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti susitaikymo instituto.

Ž. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kadangi neišnyko pagrindai, kuriais vadovaujantis kaltinamajam buvo paskirta ši kardomoji priemonė, ji paliktina galioti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –laikmena su vaizdo įrašu, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –laikmeną su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti Ž. B., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. +370 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.