Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-15 · Administracinė byla Nr. eI-1182-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
eI-1182-331/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03890-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
Z. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1182-331/2017Proceso Nr. 3-61-3-03890-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.; 55.3.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjui Z. A.,jo atstovei G. D.,atsakovo atstovei R. B.,vertėjui G. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr.(15/4-1)3I-1254(00696) panaikino Pakistano Islamo Respublikos piliečiui Z. A. išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 14 d. (toliau – ir Sprendimas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui pateikė skundą ir prašo:

panaikinti Migracijos departamento 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr.(15/4-1)3I-1254(00696);priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad 2016 m. sausio 31 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Pakistano Islamo Respubliką dėl darbo reikalų, tačiau dėl ligos jam gydytojų buvo nerekomenduojama skristi, todėl užsienyje užsibuvo gerokai ilgiau nei planavo. Akcinės bendrovės „S. E.“ pareiškėjas yra vienintelis akcininkas ir direktorius. 2005 m. sausio 23 d. su įmone UAB „B. H.“ sudarė verslo partnerių susitarimą, kuriuo sutarė šalia bendrovės „B. H.“ turimo autoserviso atidaryti automobilių plovyklą, 2015 m. sausio 23 d. pervedė į bendrovės „B. H.“ sąskaitą 15 000 Eur. Siekdamas sustiprinti savo pozicijas bendrovėje „B. H.“, 2015 m. spalio 13 d. įsigijo 1 140 vienetų paprastųjų akcijų, kas sudarė 55 procentus akcijų, kurių vertė 33 014, 40 Eur. Bendrovėje iki 2016 m. vidurio buvo 9 (prieš tai ir daugiau) darbuotojų, o 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei „B. H.“ buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėjo verslo planai Lietuvoje buvo pristabdyti jo nesėkmingų investicijų bei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kuomet negalėjo pradėti vykdyti planuotos veikos, t. y. šalia bendrovės „B. H.“ autoserviso atidaryti automobilių plovyklos.

Pareiškėjui būnant užsienyje, bendrovės, taip pat kitus pareiškėjo klausimus tvarkė bendrovės „S. E.“ buhalteris R. Z., kuris turėjo jo buto raktus. B. R. Z., jam nežinant, bute leido pagyventi kitam asmeniui. Pareiškėjas 2016 m. birželio 18 d. grįžęs į Lietuvą, turėjo daugybę reikalų Vilniuje, taip pat lankė draugą Šiauliuose, leido kurį laiką bute pagyventi minėtam asmeniui, kol susiras, kur išsikelti. Didžioji dauguma įmonių yra registruotos vienoje vietoje, o realią veiklą vykdo visiškai kitoje vietoje, todėl nereikia stebėtis, kad bute nebuvo rasta įmonės veiklos požymių. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo aiškinimu, kad patikrinus užsieniečio įmonę ir nustačius, kad vos keletą dienų bendrovėje buvo mažiau nei pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) dėl užsieniečių teisinės padėties atitinkamose nuostatose įtvirtintą darbuotojų skaičių, atsakovui iškart kyla įtarimų, kad bendrovė fiktyvi, priima sprendimą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Taip pat netinkamas atsakovo įstatymo nuostatų aiškinimas, kad bendrovėje mėnesį ar kelis dėl finansinių sunkumų neišgalint darbuotojams mokėti sutarto darbo užmokesčio, atsakovas gali užsieniečiui panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų.

Teigia, kad nepaisant to, kad už 2016 m. birželį ir 2016 m. liepą beveik negavo darbo užmokesčio iš bendrovės „S. E.“, tačiau turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Iš pažymos apie banko sąskaitoje Pakistano Islamo Respublikoje turimas lėšas matyti, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. banko sąskaitoje buvo 2 435 385, 18 Pakistano rupijų, kas sudaro: 20 726,30 Eur. Be to, Lietuvoje pareiškėjas nuosavybės teise taip pat turi ir 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad priešingai nei teigia atsakovas, Lietuvoje pareiškėjas turi ilgus ir tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jo deklaruoti tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas ir bendrovė „S. E.“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, apklausos metu pateiktus paaiškinimus, ginčijamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jo deklaruoti tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjo tikslas - ne dirbti bendrovėje „S. E.“ direktoriumi ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.

Jau 2015 m. spalio 13 d. Migracijos grupei patikrinus duomenis apie bendrovę „S. E.“ dirbančius asmenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad 2015 m. spalio mėn. 2-5 dienomis (t. y. praėjus nuo leidimo gyventi išdavimo mažiau nei mėnesiui) atleisti visi šios bendrovės darbuotojai. 2015 m. spalio 14 d. pareiškėjui, kuris yra bendrovės „S. E.“ vienintelis akcininkas ir direktorius, buvo išsiųsti kvietimai atvykti į Migracijos grupę ir pateikti paaiškinimus apie bendrovės „S. E.“ veiklą, atvykęs pareiškėjas pateikė darbo sutartis, įrodančias, kad 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. minėtoje bendrovėje buvo įdarbinti nauji darbuotojai.

Apklausos metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. birželio 18 d. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas kaip bendrovės „S. E.“ veiklos vykdymo dokumentus pateikė kasos pajamų orderius, iš kurių matyti, kad per 2015-2016 metus bendrovė „S. E.“ teikė paslaugas vieninteliam pirkėjui - asociacijai „Azijos-Baltijos verslo forumas“, vadovaujamai administracijos vadovo R. Z., kuris dar ir tvarko bendrovės „S. E.“ buhalteriją. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti pareiškėjo ir už laikotarpį, kurio metu jo net nebuvo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat pateikė bendrovės „S. E.“ banko sąskaitos išrašą už 2015 m. sausio 1 d. - 2016 m. birželio 20 d. laikotarpį, pagal kurį buvo nustatyta, kad bendrovė „S. E.“ negavo įplaukų už vykdomą veiklą nuo pastarojo leidimo laikinai gyventi išdavimo 2015 m. rugsėjį. Bendrovės „S. E.“ darbuotojai taip pat buvo raštu kviečiami apklausai, tačiau nei vienas jų į Migracijos grupę neatvyko.

2016 m. gegužės 31 d. gydytojo raštas buvo pateiktas tik kartu su skundu, o ne tuomet, kai pareiškėjas buvo kviečiamas į apklausą. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas buvo išnuomotas be jo žinios, vertintini kritiškai. Tokios aplinkybės leidžia numanyti, kad tiek įmonės buhalteris, tiek pats pareiškėjas žinojo, kad artimiausiu laiku pareiškėjas neplanuoja grįžti į Lietuvą. 2016 m. birželio 22 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad yra trys darbuotojai, tačiau teigė mintinai nežinantis savo darbuotojų vardų ir pavardžių, negalėjo nurodyti darbuotojų pareigybių, nieko neužsiminė dėl to, kad darbuotojams nemokamas darbo užmokestis, patikslino, kad darbuotojai veiklą vykdo nuotoliniu būdu, todėl jo įmonei nėra reikalingas biuras. Pareiškėjas atsakovui nepateikė duomenų dėl turimų kitų lėšų, ginčijamame sprendime pagrįstai buvo teigiama, kad jis netenkina Įstatymo reikalavimų dėl pragyvenimo lėšų.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. rugsėjo 14 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas, ketindamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Akmenės policijos komisariato Migracijos grupę ir pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog jis yra bendrovės „S. E.", kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, vienintelis akcininkas ir dirba šioje bendrovėje direktoriumi, taip pat pateikė galiojančio kelionės dokumento kopiją, dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus.

Pareiškėjo prašymas su visa medžiaga persiųstas į Migracijos departamentą, kurio Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs minėto užsieniečio pateiktą prašymą ir dokumentus ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 14 d.

Akmenės grupės darbuotojas 2015 m. spalio 13 d., patikrinęs duomenis apie bendrovės „S. E.“ dirbančius asmenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatė, kad 2015 m. spalio mėn. 2-5 dienomis visi šios bendrovės darbuotojai atleisti. Todėl 2015 m. spalio 14 d. pareiškėjui buvo išsiųsti kvietimai gyvenamosios vietos ir įmonės registracijos adresu – (duomenys neskelbtini) ir veiklos vykdymo adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat el. paštu (duomenys neskelbtini) atvykti į Akmenės grupę pateikti paaiškinimus apie bendrovės veiklą. Raštu taip pat buvo paaiškinta, kad bendrovės, kurios akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas, neatitinka vienos iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. bendrovėje nėra įsteigtos trys darbo vietos, jose nedirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir, kad jo leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas.

Po šio Akmenės grupės rašto, 2015 m. spalio 9 d. bendrovėje buvo įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai, o 2015 m. lapkričio 11 d. Akmenės grupei buvo pateiktos šių piliečių darbo sutartys, kuriose nurodyta, kad jie dirbs visą darbo laiką, t. y. 40 val. per savaitę, išmokant ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Kilus įtarimams ir siekdamas išsiaiškinti, ar bendrovės veikla nėra fiktyvi, 2016 m. birželio 22 d. Akmenės grupės darbuotojas iškvietė pareiškėją apklausai, kurios metu jis paaiškino, kad nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. birželio 18 d. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tai patvirtina atvykimo išvykimo spaudai užsieniečio pase. Pareiškėjas pateikė veiklos vykdymo dokumentus, kasos pajamų orderius, kurie pasirašyti pareiškėjo, kai jo Lietuvoje nebuvo, iš šių dokumentų matyti, kad per 2015 - 2016 metus jis teikė konsultacijas vieninteliam pirkėjui - asociacijai „Azijos-Baltijos verslo forumas“. Pareiškėjo pateiktas bendrovės „S. E.“ sąskaitos išrašas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 20 d. iš SEB banko nepatvirtina gautų pajamų iš deklaruotos veiklos. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo nurodyti bendrovės darbuotojų vardų ar pavardžių, paaiškindamas, kad bendrovės darbuotojai veiklą vykdo nuotoliniu būdu, todėl nereikalingas ir ofisas.

Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti, ar bendrovės „S. E." darbuotojai dirba visą darbo laiką, kaip numatyta darbo sutartyse, išsiuntė kvietimus atvykti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių (dviems įdarbintiems bendrovės „S. E.“ darbuotojams, nes jų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)) ir, į Akmenės grupę (vieno įdarbinto darbuotojo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)) ir pateikti paaiškinimus šiuo klausimu, tačiau nurodyti darbuotojai neatvyko. Taip pat Migracijos departamento darbuotojai 2016 m. birželio 29 d. nuvyko į pareiškėjo nurodytą gyvenamąją vietą adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad minėtas butas išnuomotas Lietuvos Respublikos pilietei, kuri paaiškino, jog butą 2016 metais gegužės mėnesį išsinuomojo neterminuotam laikui, nuomos sutartis dar nesudaryta, tačiau bus sudaryta, ji deklaruos šiuo adresu gyvenamą vietą, o pareiškėjo nepažįsta, nėra jo mačiusi. Darbuotojui apžiūrint butą, jokių pareiškėjo vardu registruotos įmonės buvimo ženklų nerasta.

Akmenės policijos komisariato Migracijos grupė, surinkusi visą medžiagą, 2016 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjo bylą išsiuntė Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriui dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, įvertinęs surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus dokumentus, surinkęs kitus įrodymus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktu, 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-1254 (00696) panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 14 d. (t. I, b. l. 30-35).

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais pranešama apie duomenų pasikeitimą vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu yra nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.

Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas paaiškėjus, kad užsienietis nevykdo deklaruotos veiklos ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą; pareiškėjas yra vienintelis bendrovės „S. E.“ akcininkas, direktorius ir darbuotojas; neturi lėšų pragyvenimui.

Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas jam nepagrįstai taikė atsakomybę (leidimo laikinai gyventi panaikinimą) už įmonės veiklos nevykdymą, vadovavosi formaliais reikalavimais apie lėšas pragyvenimui, nesurinko visos reikšmingos informacijos ir neteisingai įvertino jo socialinius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika („S. E.“ veiklą) ir priėmė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų neatitinkantį administracinį aktą (ginčijamą sprendimą).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, teismas iš esmės sutinka su Migracijos departamento sprendimu, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis nevykdo deklaruotos veiklos, jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų vykdant veiklą, neturi lėšų pragyvenimui. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažymėjo, jog išnagrinėjus ir įvertinus Migracijos skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo faktus, kurie surašyti byloje pateiktuose dokumentuose, įvertinus pareiškėjo paaiškinimus dėl „S. E.“ veiklos, nustatyta, kad minėtas užsienietis neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. nustačius, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 17.6 papunktis nustato, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą turi pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 punktu nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi - viena minimali mėnesinė alga (ginčijamo sprendimo priėmimo metu - 380 Eur).

Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas buvo pateikęs tik darbo sutartį, pagal kurią jam turėjo būti mokamas minimalus darbo užmokestis. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu nustatyta, kad pagal Sodros duomenis pareiškėjui už 2016 m. birželį darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, o už 2016 m. liepą buvo mokamas 2,32 Eur darbo užmokestis. Todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad „S. E.“, kurios vadovas yra pareiškėjas, yra fiktyvi, t. y. ši įmonė atitinka Apraše nurodytus fiktyvios įmonės veiksnius, o pagal Įstatymo 50 straipsnio nuostatas buvo pagrindas leidimui panaikinti, nes pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktus, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Teismas sutinka su tokiu vertinimu, taip pat pažymi, kad pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu pateikti dokumentai nepatvirtina jo nurodytų teiginių dėl realiai vykdomos veiklos. Be to, įvertinus VSDFV duomenis, taip pat tą aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, kad turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (konstatuotas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas).

Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad jis turi lėšų pragyvenimui, piniginės lėšos randasi banko sąskaitoje, nes atsakovui nebuvo pateikti duomenys dėl pareiškėjo turimų kitų lėšų, ginčijamame sprendime pagrįstai teigiama, kad pareiškėjas netenkina Įstatymo reikalavimų dėl pragyvenimo lėšų. Teismas vadovaujasi tik tais faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti ir pateikti iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas teigia, kad negalima tokia situacija, kuomet atsakovas, net nesiaiškindamas priežasčių, nebendraudamas su užsieniečiu, priima sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl to, kad užsienietis neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų.

Teismas negali sutikti su šiais teiginiais, nes pareiškėjas turėjo galimybę pateikti išsamius paaiškinimus apie bendrovės veiklą, asmeniškai dalyvavo 2016 m. birželio 22 d. apklausoje, tačiau nepaaiškino jokių aplinkybių, susijusių su bendrovės veiklos vykdymo kliūtimis, nepateikė paaiškinimų dėl negalėjimo darbuotojams mokėti darbo užmokestį, nebuvo linkęs teikti papildomų dokumentų. Tuo tarpu Migracijos departamentas siekė išsamiai, pilnai ištirti pareiškėjo bendrovės veiklą, jo gyvenimo sąlygas, kitas aplinkybes susijusias su pareiškėjo gyvenimu ir vykdoma veikla Lietuvos Respublikoje, kvietė pareiškėją į apklausą keletą kartų, tačiau pareiškėjas nebuvo linkęs geranoriškai, išsamiai, nuosekliai atskleisti visas jam žinomas aplinkybes.

Pareiškėjo teiginiai, kad turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (yra įmonės bendrasavininkas, turi butą (duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas baigtinis pagrindų sąrašas leidimui išduoti, o nekilnojamojo turto turėjimas taip pat nesudaro pagrindo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to, pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

Pastebėtina, kad nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant tai patvirtinančių dokumentų, pradedama sprendimo panaikinti leidimą priėmimo procedūra. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, be kita ko, paaiškėja, jog yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju aktualus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma (Įstatymo 50 str. 1 d. kontekste, leidimas panaikinamas), jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Būtent šiuo pagrindu rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Byloje nustatyta, kad pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą pradėti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto (jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklą, ar norėjo ją vykdyti, ar ieškojo užsakovų ir darbuotojų veiklai vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Be to, teismas akcentuoja, kad pareiškėjas, teigdamas, jog buvo atitrūkęs nuo įmonės vidinių reikalų, galėjo neteisingai nurodyti kai kurias organizacinio pobūdžio aplinkybes, tačiau atsakovui ir teismui nepateikė jokių šios įmonės veiklos aplinkybių ar įrodymų. Priešingai atsakovas pateikė informaciją iš VSDFV, kad 2015 m. spalio mėn. 2-5 dienomis visi šios bendrovės darbuotojai atleisti, 2015 m. spalio 14 d. atsakovui pareikalavus paaiškinimų apie bendrovės veiklą, kad bendrovės, kurios akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas, neatitinka vienos iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. bendrovėje nėra įsteigtos trys darbo vietos, jose nedirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir, kad jo leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas, pareiškėjo bendrovė 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė kitas darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad asmenys dirbs visą darbo laiką, t. y. 40 val. per savaitę, išmokant ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Atsakovui papildomai patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad bendrovėje „S. E.“ 2016 m. rugsėjo 14 d. dirbo pats pareiškėjas ir trys Lietuvos Respublikos piliečiai: V. B. (įdarbintas bendrovėje „S. E.“ 2016 m. birželio 3 d.) už 2016 m. birželį darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, o už 2016 m. liepą buvo mokamas 2,32 Eur darbo užmokestis; O. G. ( įdarbinta bendrovėje „S. E.“ 2016 m. birželio 3 d.) už 2016 m. birželį darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, o už 2016 m. liepą buvo mokamas 2,32 Eur darbo užmokestis; N. G. (įdarbintas bendrovėje 2016 m. rugpjūčio 19 d.), informacijos apie darbo užmokestį nebuvo. Pagal VSDFV 2016 m. spalio 17 d. duomenis N. G. darbo užmokestis apskritai nebuvo mokamas. Pareiškėjas darbo sutarčių su šiais asmenimis nepateikė, o VSDFV duomenys vienareikšmiškai patvirtina aplinkybę, kad minėti asmenys bendrovėje „S. E." nedirbo visą darbo laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 380 Eur, visas darbo laikas - 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę. Be to, pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. birželio 18 d. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tai patvirtina atvykimo išvykimo spaudai užsieniečio pase. Atsakovas 2016 m. birželio 29 d. patikrinęs pareiškėjo nurodytą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), jo nerado, butas išnuomotas Lietuvos Respublikos pilietei.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su sunkumais, iškilusiais dėl bendrovės „B. H.“ bankroto, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Todėl teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo bendrovė nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurią turi atitikti visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, taigi, Migracijos departamentas darbuotojų įdarbinimą vertino kaip siekį formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnyje nustatytas sąlygas, tuo tarpu bendrovėje visą darbo laiką nedirbo 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Bendrovė, kurios dalyvis ir vadovas yra pareiškėjas, nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, o užsieniečio pagrindinis tikslas buvo atitikti Įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, o ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas jokių papildomų paaiškinimų ar dokumentų apie bendrovės veiklą nepateikė, įsigydamas bendrovę siekė tik formaliai įgyvendinti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 punkte nurodytą tikslą – dirbti įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje ir užsiimti teisėta veikla. Pareiškėjo pateikti argumentai neišsklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad bendrovė šiuo metu vykdo realią veiklą ir pareiškėjas turi reikšmingų ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.

Teismas pastebi, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į pareiškėjo socialinius, šeiminius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į, be kita ko, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika. Be to, pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikoje negyvena jo šeimos nariai (pareiškėjo šeima gyvena Pakistano Islamo Respublikoje). Teismo posėdyje paaiškino, kad jis nori šeimą atsigabenti į Lietuvą. Taigi, atsakovas pagrįstai vertino minėtas aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, skundas atmetamas, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-1254(00696) paliekamas nepakeistas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Z. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska