Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-09-02 nuosprendžio, kuriuo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 2009-06-05, viena para pakeista į 2 MGL dydžio baudą ir paskirta galutinė 13 MGL (1690 litų) dydžio bauda.

Pritaikius BK 68 str. R. B. uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 4 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas V. B. priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14, 133 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui bei aplinkai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko leistino važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir vertėsi. Šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kartu važiavusio keleivio R. Š. sveikata.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. teigia, kad teismas teisingai nurodė, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau visiškai nesvarstė galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Apelianto manymu, yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnį, nes jis savo kaltę pripažino, susitaikė su nukentėjusiuoju ir teismui nėra jokio pagrindo manyti, jog nuteistasis darys naujus nusikaltimus. Nuteistasis R. B. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį panaikinti, remiantis BK 38 straipsniu jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, esant BK 38 straipsnio pagrindams, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).

Laikantis BPK 273 str. 1 d. reikalavimų, teisiamajame posėdyje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl nukentėjusysis R. Š. apklaustas nebuvo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės neprašė, nukentėjusysis R. Š. dėl to savo nuomonės nepareiškė. Nei nuteistojo gynėjas, nei valstybinis kaltintojas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas neprašė, todėl apylinkės teismas galimybės atleisti nuteistąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nesvarstė.

Pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.). Net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri realizuojama besąlygiškai.

Nuteistasis R. B. padarė neatsargių nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą (BK 281 str. 2 d., 11 str. 3 d.). Nuteistasis R. B. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tai teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nukentėjusysis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. jo atsiprašė, padarytą žalą atlygino, su R. B. susitaikė, pretenzijų jam neturi, nukentėjusysis prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 17–18). Teisiamajame posėdyje R. Š. baigiamųjų kalbų metu pareiškė, kad nuteistajam R. B. pretenzijų neturi, o apeliaciniame teismo posėdyje patvirtino, kad su R. B. susitaikė, jam visiškai atleido, nuteistasis jį vežioja pas gydytojus, dėl žalos atlyginimo susitarė ir prašė R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti (b. l. 73, 86).

Nuteistasis R. B. galiojančių administracinės teisės nuobaudų (ATPK 36 str.) neturi. Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka ar dėl ko nors buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byloje nėra.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad, prieš įvykstant eismo įvykiui, nukentėjusysis R. Š. su nuteistuoju automobilyje gėrė alų kartu, nukentėjusysis, žinodamas kad R. B. neblaivus, sąmoningai važiavo kartu ir taip pats rizikavo savo sveikata ar netgi gyvybe.

Iš byloje esančios Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ios rinktinės 308 pėstininkų kuopos vado G. N. pasirašytos charakteristikos turinio matyti, kad R. B. nuo 2006-02-23 priimtas rikiuotės kariu savanoriu, charakterizuojamas labai gerai (b. l. 67). Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnijos seniūno pavaduotoja R. B. charakterizuoja teigiamai (b. l. 43). R. B. gyvena pas senyvo amžiaus, sergančius sunkiomis ligomis, reikalaujančius didelių specialių poreikių senelius S. B. ir P. B., jiems padeda buityje, jais rūpinosi prieš nusikaltimo padarymą, rūpinasi ir dabar, pradėjo tvarkyti dokumentus dėl senelių globos (b. l. 69, 84, 85, 86).

Atsižvelgiant į visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad R. B. naujų nusikalstamų veikų nedarys, o kadangi BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų sąlygos yra įvykdytos, kolegija mano, kad nuteistasis R. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo.

Iš specialisto išvados Nr. T–A 1011/09(03) matyti, kad autoįvykio metu R. B. buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 1,78 promilės etilo alkoholio (b. l. 28). Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai paminėjo, kad pagal ATPK 126 straipsnį vien transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1, 51 promilės iki 2, 5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Tokia atsakomybė numatyta, kai nėra žalingų padarinių.

Iš nuteistojo R. B. parodymų matyti, kad jis ir dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena (b. l. 33, 72). Nuteistojo R. B. neblaivumas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kad bent iš dalies būtų sumažinta nuteistojo galimybė padaryti analogišką nusikalstamą veiką, visuomenė apsaugota nuo panašių nusikalstamos veikos padarinių ateityje, baudžiamojo poveikio priemonę R. B. paskirti būtina.

Net ir esant dideliam poreikiui turėti teisę vairuoti motorinę transporto priemonę, kolegija mano, kad BK 67 straipsniu siekiama baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis bus įgyvendinta R. B. uždraudus naudotis specialia teise – vairuoti motorines kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį panaikinti, bylą R. B. nutraukti, jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.).

Paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti motorines kelių transporto priemones (2) dvejus metus (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).