Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-16643-476/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
2YT-16643-476/2018
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01337-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. 2YT-16643-476/2018
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-01337-2018-9(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjui J. S., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. N., R. S., L. V., R. S., E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., mirusios (duomenys neskelbtini)mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą.

Pareiškėjas J. S. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys (duomenys neskelbtini). Testamento mama nepaliko. Gyva būdama V. S. buvo pateikusi pareiškimą tuometinei Agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį, t.y. 2 ha buvusio savininko A. S. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) iš jo turėtų 5 ha. Sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusius 3 ha žemės sklypą bus atkurtos rengiant žemės reformos projektą. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai nebuvo atkurti galutinai, į noatrų biurą nesikreipė. Nuosavybės teisės į likusį 3 ha žemės sklypą buvo atkurtos jau po mamos mirties, tai yra 2002-02-15 Kauno apskrities sprendimu. Sprendime nurodyta, kad sprendimas perduodamas V. S. turtinių teisių perėmėjams. Šie sprendimai buvo įregistruoti tuometiniame Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Tauragės filiale. Po mamos mirties jis rūpinosi žemės sklypais, juos prižiūrėjo. Šiuos sklypus jis dirba iki šiol. Jų šeimoje augo trys broliai ir sesuo. Du broliai J. S. ir A. S. yra mirę. Nei jis, nei suinteresuotais asmenimis įtraukti asmenys į notarų biurą nesikreipė ir neišreiškė pageidavimo gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Tai patvirtina Raseinių rajono notarų biuro pažyma, kad po V. S. mirties įpėdiniai į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Liudytojas A. K. parodė, kad po mamos V. S. mirties likusiu turtu rūpinosi sūnus J. S.. Jis dirbo mamos žemę. Kiti paveldėtojai žemės dirbimu nesirūpino.

Liudytojas A. M. parodė, kad V. S. gyveno kaimynystėje. Ji mire (duomenys neskelbtini) Po jos mirties visu likusiu turtu rūpinosi sūnus J. S.. Mamos turėta žemė yra netoli jo dirbamos žemės, todėl jis mate kaip J. S. šią žemę dirbo. Kiti paveldėtojai žemės dirbimu nesirūpino.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2018-12-10 pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 41).

Suinteresuoto asmens valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2018-12-11 pateiktame atsiliepime į pareiškimą, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog palikėjos paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, civilinė byla nėra susijusi su valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisėmis bei pareigomis. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra gavusi duomenų apie galimą palikimo perėjimą valstybei (b. l. 44-46).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. 2018-12-03 pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 34-35).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad dėl V. S., mirusios (duomenys neskelbtini)turto paveldėjimo niekas nesikreipė (b. l. 10). V. S. Kauno apskrities 1999-07-07 sprendimu Nr. 72/12386 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), žemės sklypas įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Tauragės filiale V. S. vardu (b. l. 13). 2002-02-15 Kauno apskrities sprendimu Nr. 72/17015 V. S. atkurtos nuosavybės teisės į 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15), žemės sklypas įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Tauragės filiale V. S. vardu (b. l. 16).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi, nagrinėjamu atveju, civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000-07-18 Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, suinteresuotų asmenų atsiliepimų ir liudytojų A. K. ir A. M. paaiškinimų matyti, kad po V. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos sūnus J. S.. Jis po mamos mirties faktiškai valdė likusį turtą, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo nustatytus mokesčius bei perėmė visus palikėjai priklaususius asmeninius daiktus (namų apyvokos daiktus, baldus, įrankius ir kt.).

Palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys sutinka su pateiktu pareiškėjos pareiškimu ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad po V. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos sūnus J. S..

Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėjas galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei byloje sudaro 27,12 Eur, jos priteistinos iš pareiškėjo J. S. valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendži a:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė sūnus J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,12 Eur (dvidešimt septynis eurus, 12 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė