Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-38-266/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-23
Bylos Nr.
1-38-266/2012
Teisminio proceso Nr.
1-531-00223-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Nukentėjusysis
Z. D., J. D., L. Ž., J. L.
Kaltinamasis
V. Z.
b. byla Nr.1-38-266/2012
Proceso Nr.1-531-00223-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.25.4.5;2.3.6.4.2
Anykščių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. lapkričio 23 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant prokurorui Romualdui Prokopavičiui, nukentėjusiesiems Z. D., J. D., L. Ž., jos atstovui adv. R. K., M. M., jos atstovui adv. Vidai Leonovienei, D. D. , I. V., nukentėjusiosios J. L. advokatui A. D. ,

kaltinamojo V. Z. advokatui S. K. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-06-26 Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, mokosi Utenos kolegijoje trečiame kurse , teismo neteistas, nedirbantis, gyvenantis Andrioniškio kaime, Andrioniškio seniūnijoje, Anykščių rajone, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. Z. 2009 m. birželio 20 d. apie 1 val., vairuodamas automobilį „BMW 316“, valst. Nr. DRG 138, ir juo važiuodamas Anykščių miesto, J. Biliūno gatve miesto centro kryptimi, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28, 133 ir 135 punktų reikalavimus, nesilaikė bei nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų, keleivių ar jų turto saugumui; gyvenvietėje privalėdamas važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, važiavo apie 123 km/h greičiu; artėdamas prie gatvės dešinėje pusėje prieš namą Nr. 80 esančios automobilių stovėjimo aikštelės šalia kurios jo eismo juostoje stovėjo automobilis „Audi 80“, valst. Nr. FUE 567, atsiradus šiai kliūčiai, kurią galėjo pastebėti ir iškilus grėsmei eismo saugumui, būdamas iki kliūties apie 92 m. atstume, jis, dar pažeisdamas ir Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus, nesulėtino automobilio greičio, net visiškai jį sustabdant, arba neapvažiavo kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kai tą reikėjo padaryti dėl susidariusios tokios aplinkybės, ypač kai blogas matomumas (tamsus paros metas), o nestabdydamas automobilio pasuko juo važiuoti į dešinę, į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje automobilio priekinės dalies dešine puse trenkėsi į aikštelėje stovėjusio kito automobilio „Audi 80“, valst. Nr. CGD 853, priekinės dalies dešinę pusę dėl ko įvyko eismo įvykis per kurį jo vairuojamo automobilio keleivei L. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. CGD 853, sėdėjęs D. D. žuvo, tame automobilyje sėdėjusiems J. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o D. D. - nesunkiai sutrikdyta sveikata, o prie to automobilio stovėjusiems M. M. su I. V. buvo nesunkiai sutrikdytos sveikatos

K. V. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė kad tą naktį jis buvo namie, kai jam paskambino klasiokė L. Ž. , gyvenanti Anykščiuose ir jis atvažiavo į Andrioniškio į Anykščius. Jau buvo apie 24 valandą. Paėmęs L. Ž. iš namų, jie važiavo į aikštelę link Elmininkų. Jis vairavo automobilį BMW, kurį jam nupirko tėvas. Kiek pabuvę, jie grįžo š miestą. Jis važiavo įjungęs automobilio 5 pavarą bei artimąsias žibintų šviesas, važiavo didesniu nei leistinu važiuoti per miestą 50 km/h greičiu. Netoli miesto stadiono jį apakino jo važiuojamojoje eismo juostoje automobilio šviesos. Norėdamas išvengti kliūties, jis suko į dešinę, nes žinojo, jog toje vietoje yra kelio išplatėjimas. Ten stovėjo automobilis ir jis į jį atsitrenkė. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes jį apakino kito automobilio šviesos, jas įjungė kito automobilio vairuotojas, stovėjęs jo eismo juostoje . Šviesos buvo įjungtos esant atstumui apie 10 metrų. Kas vyko po to jis nematė ir nesuprato. Automobiliui sustojus pamatė, kad jo keleivė L. Ž. sužeista. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad jo kelio eismo juostoje buvo sudaryta avarinė situacija, jis per vėlai pastebėjo automobilį, kurio įsijungė žibintų šviesos, suko automobilio vairą į dešinę ir jeigu automobilių stovėjimo aikštelėje nebūtų buvę kito automobilio, tai jis būtų išvengęs susidūrimo ir sunkių pasekmių.

Nukentėjusieji J. D., parodė, kad tą dieną jų sūnus D. D. su jo automobiliu „Audi 80 buvo išvažiavęs pas draugus. Vidurnaktį sužinojo, jog sūnus avarijos metu žuvo. Jie buvo su žmona įvykio vietoje . Kaltinamajam jie pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia.

Analogiškus parodymus darė ir nukentėjusioji Z. D..

Nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad tą dieną buvo miesto šventė, susitiko su klasiokais. Apie pirmą valandą , mieste , prie bažnyčios , jį įsėdo į klasioko V. Z. vairuojamą automobilį. Važiavo link degalinės esančios prie Elmininkų. Degalinėje užsipylė benzino ir maždaug po 10- 15 minučių važiavo atgal į miestą. Kaltinamasis važiavo labai greitai. Ties sankryžą į Niūronis, ji pasakė (duomenys neskelbtini), jog jis važiuoja labai greitai. Nepamena ar jis jai atsakė. Įvažiuojant į miestą ji matė priešais neryškias šviesas, kurios labai greitai atėjo. Mano, jog tai buvo automobilio trumposios šviesos. Kaltinamasis suko į dešinę, po to buvo smūgis. Avarijos metu ji buvo stipriai sužalota, buvo sutrenktos galvos smegenys , lūžo koja. Dėl sužalojimų ji prisikentėjo, dar laukia viena kojos operacija . Ji pateikė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 16 457 litus neturtinės žalos. Turtinei žalai pagrįsti dokumentų neturi, todėl dėl jos ieškinio nereiškia. Draudimas jai sumokėjo 1000 eurų .

Nukentėjusiosios J. L. atstovas paaiškino, jog nukentėjusioji avarijos metu sėdėjo žuvusio D. D. automobilyje, vairuotojo vietoje. Avarijos metu buvo sunkiai sužalota, patyrė skausmus, buvo operuojama, kūne liko randai. Šiuo metu jos sveikatos būklė nėra gera, niekur negalėjo dirbti. Kai ji buvo gydoma Anykščių ligoninėje, ją lankė tėvai, gyvenantys apie 250 kilometrų nuo Anykščių. Visa tai įvertinus nukentėjusioji pareiškė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo ir draudimo 10 000 litų turtinės žalos ir 50 000 litų neturtinės žalos. Visai turtinei žalai pagrįsti dokumentų neturi.

Nukentėjusysis D. D. parodė, jog tą vakarą buvo susitikęs su draugais. Apie 24 valandą jis kartu su draugais sėdėjo D. D. automobilyje, kuris stovėjo aikštelėje prie stadiono, priekiu į Elmininkų pusę. Stovėjo prie pat šaligatvio. Automobilyje jis sėdėjo galinėje sėdynėje. Sėdynėje prie vairo sėdėjo J. L. , o šalia jos sėdėjo D. D.. Šalia D. D. automobilio stovėjo I. L. automobilis. D. D. automobilis stovėjo be šviesų, o ar buvo įjungtos I. L. automobilio šviesos, jis nežino. Prieš pat smūgį jis pamatė automobilį, kuris trenkėsi į jų automobilį. Jis buvo sužalotas, prarado sąmonę. Tuo metu gatvėje buvo tamsu, šviesos nedegė. Jiems sėdint automobilyje, jie matė, kaip nuo miesto centro, link Elmininkų kaltinamasis nuvažiavo dideliu greičiu. Byloje pareiškė ieškinį ir prašo priteisti jam 6000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad tą naktį jis su draugais stovėjo prie miesto stadiono , aikštelėje .D. D. automobilis stovėjo aikštelėje prie šaligatvio, o šalia jo stovėjo I. L. automobilis. Jo automobilyje sėdėjo jis pats ir Ž. T.. Regis jie buvo susipykę. Liudytojas stovėjo tarp automobilių , nes bendravo su draugais, sėdinčiais abiejuose automobiliuose. Jie ten buvo apie valandą laiką. Kai jie atvyko į aikštelę, tai gatvės apšvietimas dar degė, po to jį išsijungė. D. D. automobilis stovėjo be šviesų. Liudytojas nurodė, jog jis mano, kad I. L. automobilyje buvo įjungtas avarinis žibintas. Šiuo metu jis negali to nei paneigti, nei patvirtinti. Ikiteisminio tyrimo metu yra davęs parodymus apie automobilių žibintus. Stovėdamas tarp automobilių jis išgirdo stiprų automobilio variklio ūžesį nuo Elmininkų pusės ir suprato, jog atvažiuoja automobilis. Po to pasirodė jo šviesos. Jis leidosi nuo kalno . Šviesos artėjo labai greitai ir iš to jis suprato, jog automobilis važiuoja labai greitai. Atlėkęs automobilis trenkėsi į stovinčius automobilius. Nuo smūgio jis nukrito ant šaligatvio ir buvo sužalotas. Dėl sužalojimų ilgai gydėsi, todėl pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašo jį tenkinti. Dar liudytojas nurodė, jog jiems stovint aikštelėje, kol dar degė gatvės apšvietimas, jis matė kaip kaltinamasis kelis kartus važiavo gatve, tai į centrą, tai iš centro. Įsidėmėjo net mašinos numerį. Važiavo greitai.

Nukentėjusioji I. V., parodo, kad ji kaltinamojo nepažįsta. Tą vakarą su draugais buvo aikštelėje . Aikštelėje prie šaligatvio stovėjo (duomenys neskelbtini) automobilis, o šalia jo stovėjo I. L. automobilis. I. L. automobilio salone degė šviesa. Jos manymu buvo įjungtos ir trumposios automobilio šviesos. I. L. automobilis stovėjo aikštelėje, tačiau jo dešinės pusės ratai truputį buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Liudytoja stovėjo ant šaligatvio. Kaip atvažiavo kaltinamojo automobilis, ji nematė, tik pamatė šviesas prie pat jų ir buvo smūgis. Avarijos metu ji nukentėjo, tačiau ieškinio nereiškia ir pretenzijų niekam neturi.

Liudytojas I. L. parodo, kad tą dieną su seserimi J. L. ir draugais M. M., D. D., Ž. T. ir D. D. buvo Anykščių mieste. Mieste jis važinėjo su dėdės automobiliu „Audi 80“. Naktį su draugais atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelėje. Prie šaligatvio stovėjo D. D. automobilis, o jis sustojo šalia jo. Automobilio dešinės pusės ratai galėjo buvo važiuojamojoje gatvės dalyje. Jo automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo Ž. T.. Kitame automobilyje sėdėjo jo sesuo J. L., D. D.. Lauke prie automobilių stovėjo M. M. su dviem merginom. D. D. automobilio žibintai nedegė . Jo automobilis stovėjo su įjungtomis artimomis žibintų šviesomis, buvo įjungtas variklis, nes jis ruošėsi važiuoti. Pažvelgęs į priekį pamatė keliu nuo N. Elmininkų kaimo pusės dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kurio degė žibintų šviesos, pagalvojo, kad automobilis gatve pravažiuos šalia, tačiau pamatė, kad automobilis iš gatvės važiuojamosios dalies staigiai pasuko važiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę link jo automobilio ir priekine dalimi trenkėsi į D. D. šalia stovinčio automobilio priekį, nustūmė jį atgal iš vietos, kurioje jis stovėjo. Supratęs, kad įvyko eismo įvykis jis automobiliu atbulas pavažiavo atgal ir sustojo priekine dalimi pasisukęs link miesto centro, kad automobilio žibintų šviesomis apšviesti įvykio vietą, nes lauke buvo tamsu. Per eismo įvykį jis nenukentėjo . Liudytojas kategoriškai nurodė, jog jis neapakino kaltinamojo, nes jo automobilio artimosios žibintų šviesos buvo įjungtos iš ankščiau.

Liudytoja Ž. T. parodė, jog tą dieną I. L. ją paėmė iš miesto centro. Susitiko su kitais draugais- J. L., (duomenys neskelbtini). Ji važinėjo kartu su I. L.. Naktį jie susirinko aikštelėje prie stadiono. Buvo kitas automobilis. Jie ten stovėjo gana ilgai. Po vidurnakčio, kai mieste nebedegė šviesos abu automobiliai stovėjo aikštelėje , greta viena kito. Ji susipyko su I. L. ir atsisėdo į jo automobilį susirinkti daiktų. I. L. automobilio salone degė šviesa. Sėdėdama salone, ji pamatė automobilio šviesas ir priekio ir buvo smūgis. Labai greitai važiavo kaltinamojo automobilis, nes pasimatė šviesos ir iš karto buvo smūgis . Įvykio metu ji nebuvo sužalota. Po įvykio I. L. patraukė iš eismo vietos savo automobilį, kad apšviestų avarijos vietą. Jos manymu I. L. automobilio ratai nebuvo ant važiuojamosios gatvės dalies.

Liudytoja O. N. parodė, jog tą vakarą ji buvo su draugais Anykščių mieste. Buvo du automobiliai. Nakties metu jie stovėjo aikštelėje . Kai kaltinamojo automobilis rėžėsi į stovinčius automobilius, ji stovėjo ant šaligatvio, nugara į Rokiškio pusę, todėl nematė kaip kaltinamasis važiavo. Avarijos metu ji nenukentėjo. Jos manymu automobilis, kuris stovėjo arčiau gatvės važiuojamosios dalies , buvo su įjungtais žibintais.

Ekspertas V. Š. paaiškino, jog jis visiškai patvirtina duotą šioje byloje autotechninės ekspertizės aktą . Techniniu požiūriu šį eismo įvykį sąlygojo tai, kad atsiradus kliūčiai, vairuotojas važiavo žymiai didesniu greičiu , nei leistinas greitis, nesaugiai manevravo , apvažinėjo kliūtį ir tėškėsi į eismo dalyvius. Jeigu I. L. stovėjo kairėje kelio pusėje, įjungęs žibintus, kada artėjo kaltinamojo automobilis, jo veika buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykiu. Jis sudarė netikėtą kliūtį , tiesiogiai sukeldamas pavojų eismo saugumui ir privertė vairuotoją nesaugiai manevruoti. Tada jau kilo techninės pasekmės, nes BMW vairuotojas važiavo žymiai didesniu greičiu , nei leistina. BMW vairuotojo greitis prieš eismo įvykį buvo 123 km/val., o turėjo važiuoti 50 km/ val. greičiu, viršijo du kartus. Jei, kaip teigia eismo dalyviai, automobilis AUDI stovėjo su įjungtomis žibintų šviesomis ir šalia BMW vairuotojo sėdintis asmuo matė šviesas, tai vairuotojas važiuodamas ir 123 km/ val., greičiu turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, kadangi artėdamas link kliūties jis turėjo mažinti greitį iki betarpiško suartėjimo o po to važiuodamas nedideliu greičiu , įsitikinęs, kad automobilis stovi priešpriešinėje eismo juostoje, galėjo saugiai apvažiuoti tą automobilį. Kelyje buvo kliūtis- kitas automobilis, bet ta kliūtis iš anksto matoma. Automobilis stovėjo lygiame kelyje, jis nėra staigi netikėta kliūtis ir vairuotojas , važiuodamas nustatytu greičiu, matydamas, kad priekyje yra automobilis, jis jau turi sumažinti greitį ir po to prasilenkti ar apvažiuoti kliūtį . Vairuotojas V. Z. sureagavo nusukimui į dešinę pusę, kada automobilis nuo stovėjusių AUDI 80 automobilių buvo , tikėtina , apie 92 , atstumu.

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė D. B. paaiškino, jog nukentėjusieji , išskyrus L. Ž., nesikreipė į draudimo bendrovė dėl jiems padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai L. Ž. draudimo bendrovė atlygino 1000 eurų , t. y 3452.80 Lt neturtinės žalos. Kitiems nukentėjusiesiems neturtinę žalą turėtų atlyginti kaltas asmuo. Kad draudimo bendrovė galėtų atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą, tai ji turi būti pagrįsta dokumentais. Jos manymu draudimo kompanija galėtų atlyginti M. M. 382,9Lt turtinės žalos, J. L. 127,60Lt . Dėl kitų reikalavimų, kurie nepagrįsti dokumentai , jos manymu teismas galėtų pripažinti nukentėjusiesiems teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad po eismo įvykio paimtame iš V. Z. tyrimui atlikti kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2, b.l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2010m birželio 20d., eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad įvykis įvyko Anykščių miesto, J. Biliūno tiesios, asfaltuotos, dvipusio eismo ir 10,50 m. pločio gatvės, 6 m. pločio ir 71,80 m. ilgio automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje dešinėje pusėje, žiūrint miesto centro kryptimi, prieš namą Nr. 80, kuri atskirta nuo pagrindinės gatvės važiuojamosios dalies plačia brūkšnine ženklinimo linija. Automobilių stovėjimo aikštelės viduryje rastas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. FUE 567, (automobilis, kurį vairavo I. L.), atstume 9.60 m. už jo miesto centro kryptimi rastas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. CGD 853 (automobilis, kuriame sėdėjo D. D., J. L. ir D. D.), ir atstume 9.20 m už to automobilio miesto centro kryptimi ant gatvės dešiniosios važiuojamosios dalies rastas automobilis „BMW 316“, valst. Nr. DRG 138 (automobilis, kurį vairavo V. Z.). Gatvės dešinėje pusėje šalia automobilių stovėjimo aikštelės ir aikštelėje rastos ir užfiksuotos ratų padangų skersinio slydimo žymės ir nubyrėjusios iš po automobilių žemės, bei sudaužytų automobilių dalys (t. 1, b. l. 15-31).

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados matyti , kad per eismo įvykį L. Ž. dėl dešinio šlaunikaulio lūžio ir galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 69).

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados matyti, kad per eismo įvykį D. D., plyšus blužniai ir kepenims, išsivystė ūmi mažakraujystė dėl ko jis mirė. Jo kraujyje ir šlapime alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 106-107).

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados matyti , kad per eismo įvykį J. L. dėl kepenų plyšimo ir kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 112).

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados matyti kad per eismo įvykį D. D. dėl dešinio šlaunikaulio galvutės išnirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 128).

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados matyti , kad per eismo įvykį M. M. dėl galvos smegenų sukrėtimo, kairės čiurnos raiščių plyšimo, stuburo 7-8-9 krūtininių slankstelių lūžių ir 2-o juosmeninio slankstelio šoninės ataugos lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirminis smūgis judančio automobilio bukomis kėbulo dalimis jam suduotas į kairės čiurnos ir nugaros sritis (t. 1, b.l. 139).

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados matyti , kad per eismo įvykį I. V. dėl kairio blauzdikaulio išorinio gumburo lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (t. 1, b.l. 152).

Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados bei atliktos autotechninės ekspertizės išvados matyti , kad prieš eismo įvykį I. L. vairuojamas automobilis stovėjo šalia D. D. automobilio, tačiau ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o už jos ribų, kairės pusės ratais prie automobilių stovėjimo aikštelės krašto (pradžios), ant J. Biliūno gatvės važiuojamosios dalies, priekine dalimi pasisukęs Rokiškio miesto (N. Elmininkų kaimo) kryptimi, priešais jam atvažiuojančio V. Z. vairuojamo automobilio „BMW 316“ eismo juostoje.( t.2, b. l. 16109-110 ) Tose vietose stovėjus tiems automobiliams prieš eismo įvykį nurodė nukentėjusioji I. V. ir liudytoja O. N..

Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės akto matyti, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad prieš eismo įvykį V. Z. automobiliu važiavo apie 123 km/h greičiu, kuris gyvenvietėje važiuoti buvo nepriimtinas. Būdamas atstume apie 92 m iki eismo įvykio vietos ir iki I. L. stovinčio prieš jį gatvės dešinėje važiuojamosios dalies pusėje automobilio „Audi 80“, valst. Nr. FUE 567, jis sureagavo į kliūtį (automobilį „Audi 80“) ir iš gatvės važiuojamosios dalies dešinės pusės nestabdydamas automobilio bei neįsitikinęs, kad tai yra saugu, nusuko važiuoti į dešinę, į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo D. D. automobilis ir automobiliu trenkėsi į tą automobilį. Techniniu požiūriu tokie V. Z. veiksmai buvo nepriimtini ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Minimalus automobilio „BMW 316“ sustabdymo atstumas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis V. Z. važiuojant apie 123 km/h greičiu buvo apie 111 m. Gyvenvietėje V. Z. automobiliu privalėjo važiuoti nedidesniu, kaip 50 km/h greičiu. Iš 92 m atstumo reaguodamas į kliūtį - I. L. stovintį automobilį „Audi 80“, jis net nenaudodamas efektyvaus stabdymo, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo savalaikiai stabdant automobilį arba apvažiuojant kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Automobilio „BMW 316“ sustabdymo atstumas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis važiuojant maksimaliu leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu, vairuotojui reaguojant į netikėtą sunkiai pastebimą kliūtį, buvo apie 37 m. (t. 2, b.l. 9-17, 100-110).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus , jeigu dėl jų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Priežastinis ryšys tarp kaltininko padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į vieningą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Byloje atliktos eismo įvykio ekspertizės akto 14 punkte konstatuota, jog „Automobilio BMW 316 valst. Nr.DRG 138 vairuotojo Z. Z. veiksmai- gyvenvietėje važiavo apie 123 km/ val. greičiu, atsiradus kliūčiai, neturėdamas techninės galimybės sustabdyti automobilį, nusuko automobilį į aikštelę, neįsitikinęs, kad tai yra saugu, dėl ko atsitrenkė į ten stovėjusį D. D. automobilį AUDI 80 valst. Nr. CGD853, kada važiuodamas nedidesniu kaip 50 km. Val., greičiu V. Z. reaguodamas į kliūtį apie 92 m. atstumu ir nenaudodamas efektyvaus stabdymo, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo nepriimtini ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu.“ Tame pačiame punkte, ekspertas konstatuoja „Jeigu automobilio AUDI 80 valst. Nr. FUE 567 , vairuotojas I. L. , nebuvo įjungęs avarinės šviesos signalizacijos, o stovėjo su įjungtomis žibintų šviesomis, arba įjungė žibintų šviesas , kada link jo priešpriešiais artėjo automobilis BMW 316 valst. Nr. DRG 138, vairuojamas V. Z., tuo sudarydamas netikėtą kliūtį ir priversdamas vairuotoją V. Z. , kad išvengtų susidūrimo, staigiai keisti važiavimo kryptį – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. (t.2, b.l. 109-110) Esant tokiai išvadai, į teismą buvo atiduotas tik V. Z., o I. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas , nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikalstamo požymių „ . (t. 2 , b .l. 113-116)

Kaltinamasis V. Z. kaltu prisipažino iš dalies. Pripažino, jog važiavo didesniu negu leistinas gyvenvietėse greičiu, tačiau jo manymu yra kaltas ir kito automobilio vairuotojas I. L., nes jis, stovėdamas jo eismo juostoje ir staiga įjungęs automobilio žibintus, jį apakino, dėl ko jis nesuspėjo stabdyti , o pasuko automobilį į dešinę pusę, žinodamas, jog toje vietoje yra gatvės išplatėjimas.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme I. L. neigė savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. Jis tvirtino, jog jo automobilis stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje , stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir galėjo būti, jog jo dešinės pusės ratai buvo gatvės važiuojamojoje dalyje. Jis kategoriškai tvirtino, jog jo automobilyje degė artimos šviesos žibintai, ir , kad jis atvažiuojant kaltinamajam iš priekio staiga šviesų neįjungė. Automobilio avarinės šviesos signalizacija nedegė.

Siekiant nustatyti aplinkybę ar I. L. automobilis , stovėdamas gatvės kairėje pusėje pagal kaltinamojo važiavimo kryptį, buvo įjungęs automobilio artimųjų šviesos žibintus, ar buvo įjungęs avarinį signalą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo apklausti nukentėjusieji, liudytojai. Apklausta nukentėjusioji L. Ž. , kuri važiavo kaltinamojo vairuojamame automobilyje, nurodė, jog ji, sėdėdama automobilyje, matė priekyje, jų važiavimo juostoje, neryškias šviesas. Nukentėjusioji I. V. , kuri stovėjo lauke ant šaligatvio, nurodė, jog I. L. automobilio viduje degė salono apšveitimas, jos manymu degė ir automobilio trumpųjų šviesų žibintai. Liudytoja Ž. T. , kuri sėdėjo I. L. automobilyje, tvirtino, jog degė automobilio salono apšvietimas. Todėl , teismas mano, jog I. L. automobilis, kairėje gatvės pusėje , pagal kaltinamojo važiavimo kryptį, stovėjo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Netikėti teismui šių asmenų parodymais nėra jokio pagrindo. Jų parodymai nesikeitė nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme. Ž. T., I. V. iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Liudytojas I. L. parodymai taip pat nesikeitė . Apklaustas iš karto po įvykio , jis davė tokius pat parodymus kaip ir teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko(kaltininkų ) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam ( jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam ( kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytą J.Biliūno gatvės važiuojamosios dalies plotį, stovėjimo aikštelės plotį , nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto, eksperto išvadą, išklausęs patį ekspertą , konstatuoja, jog neapšviestoje miesto gatvėje , I. L. automobilis stovėjo kairėje gatvės važiuojamosios dalies pusėje , žiūrint pagal kaltinamojo važiavimo kryptį , automobilių stovėjimo aikštelėje ir jo automobilis dešinės pusės ratai buvo arčiau važiuojamosios dalies krašto kirtę aikštelės ir gatvės ribą žyminčią liniją. Automobilyje degė įjungtos artimosios žibintų šviesos. Kaltinamasis V. Z., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,19,28,133, 135 punktų reikalavimus - važiuodamas du kartus viršijo leistina gyvenvietėse važiuoti 50 km/ val., greitį, važiavo apie 123 km/val, greičiu, todėl lėkdamas tokiu greičiu, savo eismo juostoje pastebėjęs I. L. automobilio šviesas, nebegalėjo , dėl nepatyrimo ir pakankamo atidumo , automobilio stabdyti, o staiga neteisingai manevravo, nusukdamas automobilį į dešinę pusę kur stovėjo D. D. automobilis ir į jį trenkėsi. Taigi V. Z. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesiimdamas visų reikiamų ir nuo jo valios priklausiančių atsargumo priemonių, važiuoti , atsižvelgiant į kelio sąlygas, matomumą , pasirinko netinkamą šiomis eismo sąlygomis žibintų artimą šviesą , per didelį greitį, atsiradus priekyje iš anksto numanomai kliūčiai- I. L. automobiliui, važiuodamas 123 km/ val. greičiu, jau nebegalėdamas saugiai sustoti, ar apvažiuoti iš kairės, pasuko į dešinę pusę ir trenkėsi į D. D. stovintį automobilį . Kaltinamasis V. Z., turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį, didesnio pavojaus šaltinį , turėjo ir galėjo suvokti daromą pažeidimą bei numatyti galimus pažeidimo padarinius ir imtis veiksmų jų išvengti. Lemiamas momentas, lemiantis kaltės buvimą šioje byloje, yra tai, ar kaltinamasis V. Z. , turėdamas pareigą vairuoti atidžiai ir neviršyti greičio, turėjo galimybę jo neviršyti, o viršijęs greitį ir pamatęs stovintį I. L. automobilį, laiku sumažinti greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo. Eismo įvykio ekspertizės akte konstatuota, jog automobilio BMW 316 vairuotojas V. Z., važiuodamas nustatytu apie 123 km/ val. greičiu ir reaguodamas į kliūtį, kada iki jo buvo apie 92 m. atstumas, neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, o važiuodamas nedidesniu kaip 50 km/ val. greičiu vairuotojas V. Z. tokią galimybę būtų turėjęs ir neefektyviai stabdydamas automobilį“ . (t.2, b.l. 109). Toks kaltinamojo V. Z. Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ir dėl kilo tokie padariniai . Vairuotojo I. L. automobilis stovėjo lygiame kelyje – gatvėje, jis neatsirado kaltinamojo V. Z. kelyje staiga , todėl I. L. veiksmai , nors ir stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje įjungęs automobilio artimųjų šviesų žibintus, nebuvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, nebuvo būtinoji padarinių sąlyga, todėl pagrįstai priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, bei vadovaudamasis vidiniu įsitikimu , daro išvadą, jog kaltinamojo V. Z. kaltė dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo D. D. ir buvo sužaloti dar keli asmenys, visiškai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovauja eksperimentų metu nustatytomis aplinkybėmis, nes eksperimentai atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus. ( t.2, b. l . 2-4, 78- 79) LR BPK 197 straipsnio nuostatos numato, kada yra atliekamas eksperimentas . Eksperimento metu bandymai daromi panašiomis sąlygomis kaip ir įvykio metu, atkuriami įvykio veiksmai, situacija ar kitos aplinkybės, siekiant patikrinti ir patikslinti duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Kaip matyti pirmas eksperimentas matomumui patikrinti buvo atliktas 2010 metų rugsėjo 29d , 23 valandą , kitas eksperimentas taip pat matomumui buvo atliktas 2011m birželio 17d., 5 valandą ryto. Kaip reikalauja BPK normos, eksperimentas turi būti atliktas sąlygomis , maksimaliai panašiomis į buvusias tiriamo įvykio metu. Iš byloje esančių protokolų matyti, jog šio reikalavimo eksperimentų metu nebuvo laikomasi. Jų metu dalyvavo bylos baigtimis suinteresuoti asmenys – prokuroras, advokatai, nebuvo tam specialiai pakviestų asmenų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Matomumas buvo stebimas važiuojant itin mažu greičiu.

V. Z. teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargią nusikalstamą veiką , jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas gerai, mokosi, yra jauno amžiaus, todėl jam skirtina vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau , teismas įvertinęs visas byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusieji neprašė skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę, turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant kaltinamajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. (LR BPK 67str.,75str.)

Nukentėjusioji L. Ž. byloje pareiškė ieškinį ir prašė priteisti jai iš kaltinamojo V. Z. 16547,20 litų neturtinei žalai atlyginti. (t.2, b.l. 139-140 ) Teismo posėdžio metu nukentėjusioji savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų ji ji gydėsi ligoninėje , dėl kojos lūžio buvo operuojama, kentėjo skausmus, labai išgyveno , negalėjo tęsti studijų. Draudimo bendrovė jai atlygino 3425,80Lt neturtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl sužalojimų ji patyrė ir turtinę žalą, tačiau jos negali pagrįsti dokumentais, todėl neprašo turtinės žalos priteisti. Prašė priteisti tik likusią dalį neturtinės žalos- 16547,20Lt.

Nukentėjusysis M. M. pareiškė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovų V. Z. ir UAB DK „PZU Lietuva“ 500Lt turtinei žalai atlyginti ir 40 000 litų neturtinei žalai atlyginti. (t.3,b.l. 168-170) Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovė ieškinį palaikė. Paaiškino, jog avarijos metu M. M. buvo sužalotas nesunkiai . Dėl patirtų sužalojimų 44 dienas gydėsi medicinos įstaigose, o vėliau gydėsi ambulatoriškai. Ilgai negalėjo sėdėti, dirbti fizinį darbą, nutraukė studijas . Gydantis reikėjo pirkti daug medikamentų, kitokių medicininių reikmenų savijautos gerinimui, tam tikrą maistą. Teismas išanalizavęs nukentėjusiojo pateiktus dokumentus dėl turtinės žalos priteisimo mano, jog jos pagrįstos tik 382,90Lt sumai. Kitos išlaidos nepagrįstos ir pagal pateiktus kvitus negalima laikyti, jog jos buvo skirtos nukentėjusiajam, todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusioji J. L. pareiškė ieškinį ir prašė iš atsakovų V. Z. ir UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 10 000 litų turtinei žalai atlyginti ir 50 000 neturtinei žalai atlyginti. (t.3, b.l. 12 -14) .Posėdžio metu nukentėjusios atstovas jos ieškinį palaikė ir paaiškino, jog nukentėjusioji J. L. įvykio metu buvo sunkiai sužalota. Dėl to ji gydėsi ligoninėje , turėjo daug išlaidų gydymui. Ji gydėsi Anykščių miesto ligoninėje , o jos tėvai gyvena Vilkaviškio rajone, todėl atvykdami jos lankyti jie patyrė išlaidas kelionei. Tėvai yra ūkininkai, todėl turėjo prašyti kitų asmenų prižiūrėti ūkį, kol jie lankė dukrą ligoninėje. Po padarytų operaciją, nukentėjusiosios kūne liko daug randų, todėl bus būtina atlikti kosmetines plastines operacijas randams pašalinti. Kosmetinės operacijos preliminari kaina yra 2600 litų. Tokias operacijas planuoja atlikti ateityje. Turtinei žalai pagrįsti dokumentų neturi, tačiau nurodė, jog ji patyrė turtinę žalą, todėl prašo priteisti iš atsakovų 10 000 litų turtinės žalos. Teismas įvertinęs nukentėjusiosios pateiktus dokumentus , mano, jog prašymas priteisti turtinę žalą yra pagrįstas iš dalies. Dokumentais pagrįsta 127,60Lt turtinė žala. Kiti dokumentai – kvitai dėl kreipimosi pas gydytojus šiais metais – negali būti pagrindas priteisti nukentėjusiajai kitą turtinės žalos dalį. Dėl išlaidų, kurios bus ateityje- atliekant kosmetines operacijas- jos netenkintinos, nes nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų ateityje būsiančias nukentėjusiosios išlaidas minėtoms operacijos.

Nukentėjusysis D. D. pareiškė ieškinį ir prašo priteisti iš kalto asmens 6000 litų neturtinei žalai atlyginti. ( t.1 , b. l. 130)

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita , teismo įvertinta pinigais. (LR CK 250 str. 1d.) Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms , nematerialioms vertybėms , tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta , eismo įvykio metu nukentėjusieji L. Ž. , M. M. D. D. buvo sužaloti nesunkiai, o nukentėjusioji J. L. – sužalota sunkiai. Dėl to jie visi patyrė skausmus, nepatogumus, iškentė kelias operacijas, negalėjo tęsti mokslų, pašlijo sveikatos, bei patyrė kitus nepatogumus , todėl jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiųjų paaiškinimus, jų sveikatos būklę po sužalojimų, kaltinamojo turtinę padėtį- jis nedirba, mokosi, turto neturi, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusiajai L. Ž. priteistina 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam M. M. priteistina 10 000litų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam D. D. priteistina 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai J. L.- 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini.

Byloje nustatyta, kad autoįvykyje dalyvavęs automobilis BMW 316 valst. Nr.DRG 138 buvo apdraustas privalomosios civilinės atsakomybės (t. 1, b. l. 41 ) Draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga atlyginti dėl autoįvykio trečiajam asmeniui padarytą žalą atsiranda iš draudimo teisinių santykių , tai reiškia , kad pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsiranda tada , kai tai yra numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje. Kaip matyti draudimo sutartyje nėra nurodyta draudimo suma . LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau įstatymas TPVCAPDĮ ) 11 straipsnio nuostatos numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų iki 2009m. gruodžio 10d., buvo 500 000 eurų dėl žalos atlyginimo asmeniui . Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai L. Ž. 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, Z. D. 1120Lt žuvusiojo D. D. laidojimo išlaidoms atlyginti ir valstybinei ligonių kasai 20595,57 litus nukentėjusiųjų J. L., D. D. , M. M. ir L. Ž. gydymo išlaidoms atlyginti. (t. 3, b.l. 16) teismo posėdžio metu draudimo bendrovės atstovė nurodė, jog į draudimo bendrovę kreipėsi tik nukentėjusioji L. Ž., todėl jai ir buvo išmokėta visa galima suma neturtinei žalai atlyginti. Kiti nukentėjusieji į draudimo bendrovę dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Draudimo bendrovė sutiktų apmokėti nukentėjusiųjų turėtas turtinės žalos išlaidas tiek , kiek jos yra pagrįstos dokumentais. Neturtinės žala kitiems nukentėjusiesiems turėtų būti priteista iš kalto asmens. Esant tokioms aplinkybėms, iš draudimo bendrovės priteistina nukentėjusiesiems M. M. 382,90Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai L. L. – 127,60Lt turtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo Z. Z. nukentėjusiesiems- L. Ž. priteistina 10 000 litų , M. M. – 10 000 Lt, D. D. - 5000 lt, ir J. L. – 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestini.

Iš kaltinamojo į valstybės biudžetą priteistinos proceso dalyvių turėtos į teismo posėdžius kelionės išlaidos ( t.2, b.l. 195, 196, t.3 ,b. l.53,54,106, 106,123,124,125) (LR BPK 105str.)

Sutinkamai su LR Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiųjų turėtos išlaidas advokato paslaugoms apmokėti- nukentėjusiajai J. L. – 800Lt. ( t. 2,b.l. 176, ), nukentėjusiajam M. M. – 1100Lt(t.3, b.l. 38)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302 str., 303 str., 304- 307 str,

nusprendė:

V. Z. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu paskirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis specialia teise ir trejiems metams uždrausti naudotis specialia teise- vairuoti transporto priemones.

Kardomąją priemonę , kol įsiteisės nuosprendis palikti tą pačią - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti L. Ž. iš V. Z. 10 000 ( dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti M. M. iš V. Z. 10 000 ( dešimt tūkstančių ) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti J. L. iš V. Z. 20 000 ( dvidešimt tūkstančių ) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti D. D. iš V. Z. 5000 ( penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti M. M. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 382,90Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti J. L. ir UAB DK „PZU Lietuva“ 127,60 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti J. L. iš V. Z. 800 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti M. M. iš V. Z. 1100 litų atstovavimo išlaidų.

Išieškoti į valstybės biudžetą ( sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas

6801)iš V. Z. 614.14 Lt išmokėtas proceso dalyviams kelionės išlaidas.

Nuosprendis per 20d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Zita Gavėnienė