Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-615-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-05
Bylos Nr.
2A-615-340/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
O. R., E. V., Vytautui L
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-615-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-01892-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 50.11.2; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Vido Stankevičiaus,sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovo atstovei Elinai Petrauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams E. V., O. R. ir Vytautui L. V. dėl skolos priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų 2 260,68 Lt už savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2008-07-01 iki 2010-01-21, 78,22 Lt delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nors su atsakovais nėra sudaryta rašytinė nuomos sutartis, tačiau atsakovai gyvena minėtame bute, jie yra ten deklaravę savo gyvenamąją vietą, todėl laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė faktiniai nuomos santykiai ir atsakovai privalo mokėti ieškovui nuomos mokestį pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2009-07-01 sprendimą Nr. 1-1120 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.

Atsiliepimas

Atsakovai O. R. ir V. L. V. ieškinio nepripažino. Nurodė, kad su atsakovais nėra sudaryta buto rašytinė nuomos sutartis, o CK 6.579 str. numato privaloma rašytinė forma gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai.

Atsakovė E. V. atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovu E. V., V. L. V. ir O. R. 2 260,68 Lt skolą ir 78,22 Lt delspinigius, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad nuo 2007-02-14 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis 68,47 kv.m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), perduotas valdyti ir naudotis patikėjimo teise viešajai įstaigai „Vilniaus butai“, kurios teisių perėmėjas yra ieškovas. Minėtame bute gyvena atsakovai; jie visi yra deklaravę savo gyvenamąją vietą minėtame bute: E. V. – nuo 1986-07-24, O. R. nuo 1993-04-19, V. L. V. nuo 1966-10-20, deklaravimo faktas patvirtina, kad ieškovams butas buvo suteiktas įstatymu nustatyta tvarka ir jie teisėtai naudojasi butu. Ieškovo pateiktos pažymos ir 2010-02-26 patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovai gyvena bute. Atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo minėtame bute momentu galiojo Lietuvos Respublikos butų kodeksas, kuris reglamentavo gyvenamųjų patalpų sutiekimo tvarką ir naudojimosi jomis pagrindus; Butų kodeksas nenumatė jokių kitų gyvenamosios patalpos naudojimo pagrindų, išskyrus nuomos sutartį. Nors nuomos santykiai su atsakovais nėra įforminti rašytine buto nuomos sutartimi, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai – Vilniaus gyventojų registro duomenys apie atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą, ieškovo pateiktos pažymos ir patikrinimo aktas patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė buto nuomos santykiai, todėl atsakovai, kaip nuomininkai ar nuomininko šeimos nariai turi pareigą mokėti gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, kurio dydis yra nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1120 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos tvirtinimo“. Atsakovai už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-01-31 nemokėjo buto nuomos mokesčio, dėl ko susidarė 2 260,68 Lt skola; ji priteisiama iš atsakovų solidariai.

Šalies argumentai

Atsakovė O. R. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį jai atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji apsigyveno bute ne gyvenamosios nuomos sutarties pagrindu, o išlaikytinės santuokoje su V. R. pagrindu, esant tokiai situacijai, ieškovas nesudarė su apeliante jokios sutarties. Nors V. R. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą bute, tačiau teismas, rodydamas išankstinį nusistatymą prieš apeliantę, atsisakė patraukti V. R. atsakovu nagrinėjamoje byloje, nors atsiliepimu apeliantė prašė patraukti jį atsakovu. Kadangi apeliantė nebuvo sudariusi šios patalpos nuomos sutarties, buto nuompinigius teismas pritiesė iš jos nepagrįstai; teismo išvada, kad apeliantė žodžiu ir veiksmais yra sudariusi šios patalpos nuomos sutartį ir privalo mokėti nuompinigius, prieštarauja CK 1.71 str. 2 d. Be to, butas (duomenys neskelbtini) negali būti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalyku, nes yra netinkamas gyventi. Kitoje civilinėje byloje atsakovai buvo keldinami iš šių patalpų dėl jų avarinės būklės; ieškovas neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti, kad patalpa, už kurią prašo priteisti nuompinigius, yra gyvenamoji patalpa. Teismas priteisė iš apeliantės nepatvirtintą ir niekuo nepagrįstą nuompinigių sumą; ieškovas nuo 2009-08-01 neteisėtai reikalauja mokėti nuompinigius po 224,58 Lt už mėnesį, nors esant rašytinei buto nuomos sutarčiai, nuompinigiai sudarytų 116,40 Lt per mėnesį. Apeliantė nurodė, kad po ištuokos 2010-01-26 sumokėjo V. R. 500 Lt, o 2010-02-17 – 100 Lt negyvenamųjų patalpų nuompinigių, tačiau teismas įsiskolinimo nesumažino ir sprendime neaptarė šių pinigų likimo.

Atsiliepimas

Atsakovas L. V. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su apeliaciniu skundu, prašė panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-06-30 sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Tokiu būdu atsakovas prisidėjo prie apeliacinio skundo.

Ieškovas savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovas sutinka su teismo išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė buto nuomos santykiai, nurodo, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų, t. y. nenurodo, kokias teisės normas neteisingai taikė ar aiškino pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantė skunde nurodė, kad nesutinka su nuomos mokesčio kaina, tačiau nuomos mokestis buvo apskaičiuotas vadovaujantis 2007-03-21 Vilniaus m. savivaldybės sprendimu Nr. 1-1570, po to – Vilniaus m. savivaldybės 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1120 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos tvirtinimo“. CK 6.583 str. 2 d. numato, kad valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka; socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka nustatyta Vyriausybės 2001-04-25 nutarime Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimas dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos buvo priimtas vadovaujantis minėtu nutarimu; kitokio pagrindo kitaip skaičiuoti nuomos mokestį nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantės argumentas, kad apsigyveno bute (duomenys neskelbtini) po santuokos su V. R., kaip jo išlaikytinė, todėl ji negali būti pripažinta buto nuomininke, atmetamas. O. R. deklaruoja savo gyvenamąją vietą paminėtame bute nuo 1993-04-19, galiojant Lietuvos Respublikos butų kodeksui (negalioja nuo 1998-07-01). Teismas pagrįstai pažymėjo, kad Butų kodeksas nenumatė jokių kitų gyvenamosios patalpos naudojimo pagrindų, išskyrus nuomos sutartį. Apeliantė teigia, kad apsigyveno bute po santuokos su V. R.; pagal Butų kodekso 55 str. nuostatas nuomininko sutuoktinis buvo priskiriamas prie nuomininko šeimos narių; nuomininko šeimos nariai turėjo teisę lygiai naudotis visomis nuomininko teisėmis, tačiau kartu privalėjo vykdyti visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Taigi aplinkybė, kad O. R. apsigyveno bute (duomenys neskelbtini) kaip V. R. sutuoktinė, neatleidžia ją nuo pareigos vykdyti pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, taip pat mokėti už buto nuomą. Apeliantė savo atsiliepime prašė patraukti buvusį sutuoktinį V. R. atsakovu; parengiamajame teismo posėdyje teismas atmetė šį prašymą protokoline nutartimi (b.l. 62). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kad teismas negalėjo patraukti V. R. bendraatsakoviu pagal atsakovės O. R. prašymą. Atsakovas tai proceso šalis, kuriai ieškovas turi materialinį teisinį reikalavimą; ieškovas tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje V. R. nepareiškė. Apeliantė nepateikė jokių motyvų, kodėl ji mano, kad jos prašymo atmetimas galėjo turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taigi šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

Apeliantės argumentas dėl teismo išvadų prieštaravimo CK 1.71 str. 2 d. nuostatoms atmetamas. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai numatytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.); CK 6.579 str. nuostatos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos sutarties formą, tokių pasekmių nenumato. Paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę įrodinėti sutarties sudarymo faktą remiantis liudytojų parodymais, tačiau įstatymas nedraudžia įrodinėti tokio sandorio sudarymo faktą rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su byloje surinktų rašytinių įrodymų vertinimu ir teismo išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovų susiformavo socialinio buto nuomos santykiai. Apeliantės argumentas, kad butas negali būti nuomos santykių dalyku, nes yra netinkamas gyventi, atmetamas, kaip neįrodytas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad buto (duomenys neskelbtini) būklė yra avarinė. Apeliantė savo skunde paminėjo, kad ieškovas buvo iškėlęs atsakovams civilinę bylą dėl jų iškeldinimo dėl patalpos avarinės būklės, tačiau duomenų, kad atsakovai buvo iškeldinti (arba perkeldinti į manevrinį fondą) dėl buto avarinės būklės, nėra; taip pat nėra duomenų, kad nuo 2008-07-01 iki 2010-01-31 (laikotarpis, už kurį apskaičiuota skola) atsakovai bute negyveno ir juo nesinaudojo dėl buto netinkamos būklės.

Apeliantės argumentai dėl netinkamo skolos apskaičiavimo atmetami. Skola apskaičiuota už laikotarpį nuo 2008 m. liepos iki 2009 m. rugpjūčio mėn. – po 116,40 Lt per mėnesį, vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-03-21 sprendimu Nr. 1-1570 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos tvirtinimo“ patvirtinta tvarka, nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2010-01-31 – po 224,58 Lt per mėnesį, vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimu Nr. 1-1120 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Apeliantė pabrėžia, kadangi ji nėra šio buto nuomininkė, ji nebuvo supažindinta su nuomos įkainių pabrangimu, todėl nuomos mokesčio apskaičiavimo pakeitimai pažeidė jos teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad apeliantė yra buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė dėl jau aptartų motyvų, todėl atmeta šį skundo argumentą. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos skolos apskaičiavimo lentelės, apeliantės sumokėta nuomos mokesčio dalis: 2010-01-26 – 500 Lt ir 2010-02-17 – 100 Lt buvo išminusuota iš skolos sumos (b.l. 15-17); ši aplinkybė buvo nagrinėjama teismo posėdžio metu (b.l. 69), taigi skundo argumentas, kad teismas šiomis sumomis turėjo dar kartą sumažinti tariamą įsiskolinimą, atmetamas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Apeliantei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme (b.l. 95), nuo bylinėjimosi išlaidų ji atleista, todėl dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš apeliantės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. Veniulytė-JankūnienėV. Stankevičius