- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-782-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16373-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Artūras Driukas, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. (J. K.) ir atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. papildomo sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti 1 299,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, A. S., V. A., V. A., J. R., G. R., S. R., A. Š., dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – atsakovė, RVUL) priteisti 15 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Ieškovas nurodė, kad jis susižalojo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nugriuvęs nuo dviračio. Jį apžiūrėjęs RVUL gydytojas apžiūros lape fakto apie sąmonės praradimą griuvimo metu neužfiksavo, neaprašė visų žaizdų pobūdžio ir lokalizacijos. Po sąmonės netekimo ir šoko būsenoje ieškovas apsilankymą ligoninėje mažai atsimena. Ieškovas apie penkias dienas gulėjo namie ir miegojo, nes svaigo galva, jautėsi bendras organizmo silpnumas, galimai buvo smegenų sukrėtimas, gėrė vaistus nuo skausmo, tačiau pagerėjimo nejuto, skaudėjo ranką ir riešą. Praėjus beveik mėnesiui, ieškovas Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – PSPC) gavo siuntimą į RVUL atlikti magnetinį rezonansą, 2015 m. rugsėjo 22 d. užsiregistravo pas gydytoją V. A. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. – pas gydytoją J. R.. Ieškovas 2015 m. gruodžio 29 d. dėl nepraeinančio skausmo petyje pakartotinai lankėsi RVUL pas gydytoją V. A., kuris paskyrė magnetinio rezonanso tyrimą. 2016 m. sausio 11 d. ieškovas lankėsi pas gydytoją G. R. dėl skausmo rieše, kuris nusiuntė ieškovą atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą. Po kairiojo peties magnetinio rezonanso tyrimo, 2016 m. vasario 11 d. ieškovas apsilankė pas gydytoją S. R.. Atlikta intervencinė gydomoji procedūra – steroidų blokada, paskirtas konservatyvus gydymas. Po kairiojo riešo kompiuterinės tomografijos atsakymo, 2016 m. vasario 22 d. ieškovas lankėsi pas gydytoją G. R.. 2016 m. kovo 31 d. RVUL atlikta operacija, kurios metu buvo pašalintas nesugijęs kablinio kaulo fragmentas. Ieškovo manymu, gydytojai be pagrindo atsisakė iš karto skirti magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimus, nes kaip pilietis jis turi teisę pasirinkti diagnostikos ir gydymo metodikas. Tik po šešių mėnesių buvo nustatytas kablinio kaulo lūžis. RVUL gydytojas turėjo skirti ieškovo riešo kompiuterinės tomografijos tyrimą kai pacientas buvo atvykęs praėjus mėnesiui po traumos. Po pusmečio atlikus magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimus, ieškovas buvo užregistruotas planinei operacijai. Jam teko daug kentėti. Laiku paskyrus riešo kompiuterinės tomografijos tyrimą, nereikėtų operuoti plaštakos, todėl būtų padaryta žymiai mažesnė žala ieškovo sveikatai. Ieškovo manymu, buvo pažeistos jo, kaip paciento, teisės į kokybišką asmens sveikatos priežiūrą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad vertinant kairiojo riešo sąnario papildomą diagnozę (kablinio kaulo kraštinis lūžis), pradinė konservatyvaus gydymo taktika diagnozavus kairiojo riešo sumušimą buvo teisinga, ir, nesant rentgenologinių lūžių simptomų, papildomus radiologinius tyrimus skirti nebuvo indikacijų. Kablinio kaulo kraštinis lūžis dažniausiai gydomas konservatyviai reabilitacinėmis priemonėmis. Pacientas nebuvo atvykęs gydytojo reabilitologo konsultacijai į ligoninę, o dėl reabilitacinių priemonių taikymo PSPC atsakovė duomenų neturi. Atsakovė pabrėžė, kad indikacijos kablinio kaulo lūžio operaciniam gydymui nustatomos potrauminiame periode ne pagal radiologinius radinius, o pagal klinikinius simptomus. Tuomet skiriami papildomi radiologiniai tyrimai. Ši taktika ir buvo taikoma ir gydant ieškovą. Kairiojo peties sąnario papildomos diagnozės (AC sąnario artrozė ir subdeltinis bursitas) nustatymas vėlesniame periode vertintinas kaip traumos pasekmė ir pirminės diagnozės (kairio peties sąnario sumušimas) patvirtinimas. Ieškovo teiginiai esą pacientas gali pats pasirinkti gydymo būdą ir tyrimus, tėra klaidinga teisės aktų interpretacija – gydymą pacientui parenka gydantis gydytojas, o ne pats pacientas. Ieškovui ligoninėje suteikta savalaikė kvalifikuota būtinoji pagalba, paskirtas savalaikis gydymas, todėl paciento teisės į kokybišką asmens sveikatos priežiūrą bei kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nebuvo pažeistos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija), tyrusi nagrinėjamą atvejį ikiteismine ginčo sprendimo tvarka pagal ieškovo skundą, nustatė, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui RVUL klaidų padaryta nebuvo, todėl ieškovo skundą atmetė. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas neįrodė nei RVUL kaltų veiksmų, nei jam kilusios neturtinės žalos, bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir jam kilusių pasekmių. Todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkintas.
4. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company”, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime pažymėta, kad Komisija, siekdama objektyviai išspęsti ginčą, gavo išvadas iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Šiaulių ligoninės specialistų, kurie, išanalizavę visą bylos medžiagą, nurodė, jog ieškovui buvo organizuotas tinkamas gydymas; taikytos tinkamos priemonės po traumos. Bendra konsultavusių gydytojų specialistų išvada buvo vienareikšmiška ir nekelianti abejonių, jog klaidų padaryta nebuvo. Atsakovės gydytojai gydė ir prižiūrėjo ieškovą tiek, kiek buvo būtina – skyrė gydymą, teikė konsultacijas, dėjo maksimalias pastangas pagerinti ieškovo sveikatos būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, eksperto P. P., gydytojų A. Š., S. R. parodymais konstatavo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp RVUL gydytojų veiksmų – ieškovo manymu pavėluotai atlikusių radiologinius tyrimus – ir jo įvardijamų liekamųjų reiškinių po patirtos peties ir riešo traumos.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui pirmą kartą atvykus į RVUL, jam buvo atliktas rentgeno tyrimas. Magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) ir kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) tyrimai nebuvo atlikti RVUL gydytojų ieškovui apsilankius pirmą ir antrą kartą, praėjus mėnesiui po traumos, tačiau šiuos veiksmus, teismo manymu, negalima vertinti kaip neteisėtus. Šią išvadą teismas priėjo vadovaudamasis Komisijos paskirtų Šiaulių gydytojų specialistų išvada, byloje teismo paskyrimu ekspertizę atlikusių ekspertų išvadomis.
8. Pasisakydamas dėl ieškovo motyvo apie atsakovės neteisėtus veiksmus, kuomet RVUL tik po šešių mėnesių po traumos nustatė ieškovui kablinio kaulo lūžį, prieš tai atsakovės gydytojams nepaskyrus riešo KT tyrimo, nurodė, kad Kauno ir Šiaulių ekspertai (ligoninių gydytojai) vienareikšmiškai patvirtino, jog kai ieškovas, praėjus mėnesiui po traumos, 2015 m. rugsėjo 22 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. buvo konsultuotas RVUL gydytojų, indikacijų skirti MRT ir KT tyrimus nebuvo.
9. Dėl ieškovo kaip traumos įvardijamos pasekmės – Hill-sach‘s pakenkimas ir artrozė – teismas nurodė, kad pats ieškovas pripažįsta negalintis pasakyti, ar būtų kas pasikeitę, jei peties MRT būtų atliktas praėjus mėnesiui po traumos.
10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovei 1 432 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant advokato pagalbą ir ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, bylos sudėtingumą ir atliktų veiksmų apimtį, įvertinęs galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 500 Eur, ir iš ieškovo atsakovei priteisė iš viso 1 432 Eur bylinėjimosi išlaidų (932 Eur už ekspertizės apmokėjimą ir 500 Eur už advokato pagalbą).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
11. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Teismas sprendime neteisingai konstatavo atsakovės gydytojų veiksmų teisėtumo faktą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti medicinos mokslų daktaro P. P. išvada, kurioje nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. ieškovui teikta pagalba RVUL buvo netiksli, kadangi nebuvo nustatytas kairiojo riešo lūžis bei kairiojo peties sąnario kapsulės sužalojimas, todėl buvo skirtas neteisingas gydymas. Ši išvada nebuvo paneigta.
11.2. Byloje esantis ekspertizės aktas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra prieštaringas bei subjektyvus, todėl turi būti vertinamas kritiškai. Pagrįstų abejonių dėl ekspertizės akto patikimumo kelia ir eksperto S. M. parodymai, kad jis nežino atliktos ekspertizės detalių, nedalyvavo ją darant, o tik formaliai pasirašė ekspertizės akte.
11.3. Konsultantai L. B. ir V. S. neturi teismo medicinos eksperto kvalifikacijos, todėl jų išvados negali būti vertinamos kaip ekspertinės.
11.4. Atsakovės gydytojams teikiant pirminę pagalbą nebuvo nustatytas kairiojo riešo lūžis bei kairiojo peties sąnario kapsulės sužalojimas, todėl buvo paskirtas netinkamas gydymas, kas suponuoja atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimą.
11.5. Žala ieškovui atsirado dėl RVUL gydytojo ortopedo traumatologo A. S. 2015 m. rugpjūčio 18 d. klaidingos pirminės diagnozės (nediagnozavo kaulo lūžio), gydytojo radiologo V. A. 2018 m. rugpjūčio 18 d., atlikusio rentgenogramą ir nepastebėjusio kaulo lūžio, gydytojo chirurgo J. R., 2015 m. rugsėjo 24 d. konsultavusio ieškovą dėl kairiojo riešo sumušimo. Gydytojas chirurgas G. R., 2016 m. sausio 11 d. konsultavęs ieškovą dėl kairiojo riešo sumušimo, gydytojas ortopedas S. R., 2016 m. vasario 11 d. vertinęs MRT rezultatus ir tik 2016 m. kovo 31 d. paskyręs planinę operaciją taip pat savo pareigas atliko netinkamai, nerūpestingai, neteisingai diagnozuojant patirtą traumą. Dėl šių asmenų netinkamos diagnozės ieškovui išsivystė kairiojo riešo kablio pseudoartrozė, kurią teko operuoti, todėl ieškovui buvo sukeltas nepagrįstas fizinis skausmas, jis buvo nedarbingas, ligos pasekmes jaučia ir dabar.
11.6. Nei vienas iš byloje apklaustų gydytojų nepatvirtino, kad pirminėje rentgeno nuotraukoje, padarytoje 2015 m rugpjūčio 18 d., ieškovui nėra užfiksuoti kaulo lūžiai, visi tik išreiškė abejones, kad lūžio galima buvo ir nepastebėti.
12. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. papildomo sprendimo dalį, kuria atsakovei nepriteista 1 299,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovei iš ieškovo priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 799,89 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos ir nėra neprotingos, jos neviršija rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, numatytų Rekomendacijose.
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Ieškovui RVUL suteikė tinkamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, ką patvirtina byloje esanti Komisijos išvada, gydytojų parodymai. Vertinant kairiojo riešo sąnario papildomą diagnozę (kablinio kaulo kraštinis lūžis), pradinė konservatyvaus gydymo taktika diagnozavus kairiojo riešo sumušimą, buvo teisinga, ir nesant rentgenologinių lūžių simptomų, papildomus radiologinius tyrimus (KT, MRT) skirti nebuvo indikacijų. Indikacijos kablinio kaulo lūžio operaciniam gydymui nustatomos potrauminiame periode ne pagal radiologinius radinius, o pagal klinikinius simptomus. Kairiojo peties sąnario papildomos diagnozės nustatymas vėlesniame periode vertintinas kaip traumos pasekmė ir pirminės diagnozės (kairiojo peties sąnario sumušimas) patvirtinimas.
13.2. Ekspertizę atlikęs specialistas konsultantas L. B. bei kiti liudytojai teisme nurodė, kad ieškovo kablinio kaulo lūžimo rentgenogramoje galėjo nesimatyti, nes tokie lūžiai matomi labai retai. Teisme liudijęs specialistas P. P. taip pat patvirtino šį teiginį. Kairiojo riešo kablinio kaulo lūžis ieškovui buvo nustatytas 2016 m. sausio 26 d. atlikus KT tyrimą, kuris yra kitoks, nei rentgeno tyrimas.
13.3. Ieškovas klaidingai interpretuoja teisme apklaustų liudytojų parodymus. Visi jie parodė, kad gydantys gydytojai galėjo neskirti ieškovui MRT net ir paprašius ieškovui, kadangi pacientas negali rinktis jam atliekamų tyrimų. Nesant rentgenologinių lūžių simptomų, papildomus radiologinius tyrimus (KR, MRT) skirti nebuvo indikacijų.
13.4. Specialisto P. P., kurio išvadą ieškovas nurodo kaip teisingą, kvalifikacija neatitinka nagrinėjamo klausimo, t. y. jis neturi kitoms medicinos specializacijoms reikalingų žinių. Teisme jis paaiškino, kad nieko bendro jo darbas su ortopedija traumatologija neturi. Nepaisant to, šis specialistas ieškovo užsakymu pateikė išvadą, kur pasisakinėjo šiais klausimais. Todėl yra pagrindo abejoti šio specialisto išvados patikimumu.
13.5. Atsakovės darbuotojų veiksmai nesukėlė ieškovui neigiamų pasekmių, tai patvirtino byloje atlikta deontologinė ekspertizė, Komisiją konsultavę specialistai.
13.6. Iš ieškovo paskyros socialiniuose tinkluose matyti, kad jis veda aktyvų gyvenimo būdą – slidinėja, todėl jo argumentai, esą jis jaučia traumos padarinius iki šiol, yra abejotini.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Atsakovė su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą teismui pateikė ieškovo nuotraukas, esančias jo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle (facebook). Minėtais įrodymais atsakovė siekia pagrįsti ieškovo argumento dėl traumos padarinių išlikimo nepagrįstumą, kadangi iš šių nuotraukų matyti, kad ieškovas veda aktyvų gyvenimo būdą, sportuoja. Atsakovė pastebėjo, kad šios nuotraukos į socialinį tinklą ieškovo buvo įkeltos 2020 m. sausio 9 d., todėl jų pateikti anksčiau nebuvo galimybės.
17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateiktomis nuotraukomis, nustatė, kad nors ieškovo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle prie minėtų nuotraukų ir užfiksuota data – sausio 9 d., tačiau nėra aišku, ar tai būtent 2020 m., kaip nurodo atsakovė, taip pat negalima padaryti besąlygiškos išvados, kad šios nuotraukos buvo padarytos būtent po ieškovo traumos patyrimo, o ne anksčiau, ir tik įkeltos į socialinį tinklą 2020 m. Esant nurodytiems motyvams, teismas atsisako priimti atsakovės pateiktus duomenis ir juos prijungti prie bylos.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2015 m. rugpjūčio 18 d., t. y. traumos patyrimo dieną, kreipėsi į RVUL Skubios pagalbos skyrių ir buvo apžiūrėtas gydytojo ortopedo A. S.. Jam buvo atlikta peties ir riešo rentgenograma, kurios metu kaulų lūžių nestebėta, atlikta vakcinacija, imobilizuota ranka, paskirti analgetikai, rekomenduota kitą dieną kreiptis į PSPC ir atlikti rentgeno kontrolę po savaitės. Dėl skausmų rieše, petyje 2015 m. rugsėjo 22 d. ieškovas buvo konsultuotas gydytojo ortopedo (RVUL) traumatologo V. A., kuris patvirtino ankstesnę diagnozę ir taip pat paskyrė konservatyvų gydymą. 2015 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. gruodžio 29 d. ieškovas lankėsi pas RVUL gydytojus dėl skausmų plaštakoje, petyje. 2016 m. sausio 11 d. ieškovas lankėsi pas RVUL gydytoją G. R., kuris įtarė kairiojo riešo mėnulio kaulo krašto atskilimą, paskyrė KT tyrimą, kairiojo peties MRT. 2016 m. sausio 26 d. ieškovui uždarojoje akcinėje bendrovėje „Affidea Lietuva“ atlikus kairiojo riešo, peties sąnario KT, radiologai V. S. ir A. B. diagnozavo riešo lūžį, kairiojo peties artrozę, sąnarinės lupos plyšimą. Kairiojo riešo KT tyrimas įvertintas 2016 m. vasario 22 d., kuomet diagnozuota kablinio kaulo pseudoartrozė po lūžio, paskirta operacija. 2016 m. kovo 31 d. ieškovui buvo atlikta operacija – pašalintas nesugijęs kablinio kaulo fragmentas. Tolimesnis ieškovo gydymas taikytas Švenčionių PSPC. Ieškovui manant, kad atsakovės gydytojai nesuteikė jam kvalifikuoto gydymo, jis kreipėsi į Komisiją, kuri 2017 m. kovo 27 d. sprendimu nepripažino, kad RVUL gydytojų suteiktas gydymas buvo nekokybiškas. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, ieškovas 2017 m. balandžio 20 d. pateikė ieškinį teismui, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 15 300 Eur neturtinę žalą apeliuodamas į gydytojų laiku nesuteiktą pagalbą, netinkamai nustatytą diagnozę bei nekvalifikuotą gydymą. Pirmosios instancijos teismas nepripažino esant pagrindui teigti, kad atsakovės gydytojų veiksmai, teikiant ieškovui medicinos paslaugas, buvo nekvalifikuoti ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp RVUL gydytojų veiksmų – ieškovo manymu pavėluotai atlikusių MRT ir KT radiologinius tyrimus – ir jo įvardijamų liekamųjų reiškinių po patirtos peties ir riešo traumos.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
19. Nagrinėjamu aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
20. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).
21. Teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį sveikatos priežiūros įstaigai gali kilti deliktinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teisme kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų nebuvimo. Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jo teiginių apie atsakovės gydytojų nekvalifikuotai suteiktą pagalbą pagrįstumą įrodo byloje esanti specialisto (eksperto) P. P. 2018 m. vasario 12 d. išvada Nr. 0032/18 (toliau – specialisto išvada), kurioje nurodyta, kad ieškovui nebuvo nustatytas kairiojo riešo lūžis bei peties sąnario kapsulės sužalojimas, dėl ko buvo paskirtas neteisingas gydymas ir ieškovas iki šios dienos turi sveikatos problemų. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, nepagrįstai neatsižvelgė į minėtoje specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis ir be pagrindo vadovavosi tik 2018 m. spalio 5 d. ekspertizės aktu (toliau – ekspertizės aktas).
22. Aktualu pažymėti, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai ir kaip patikimesni gali būti vertinami teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).
23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su specialisto išvados turiniu, nustatė, kad ją parengęs specialistas (ekspertas) pripažino, jog ieškovui 2015 m. rugpjūčio 8 d. RVUL teikta pagalba buvo netiksli, kadangi nebuvo nustatytas kairiojo peties sąnario kapsulės sužalojimas, dėl ko skirtas neteisingas gydymas. Teisme liudytoju apklaustas ekspertas P. P. patvirtino savo išvados teiginius.
24. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepaisant to, kad teismui buvo pateiktas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje Komisijos sprendimas, buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kurią atliko Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Kaip Komisijos sprendime, taip ir ekspertizės akte konstatuota, kad RVUL gydytojai, teikdami ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, klaidų nepadarė, ieškovui visi radiologiniai tyrimai buvo atlikti laiku, radiniai įvertinti ir aprašyti tinkamai. Taigi, byloje egzistuoja prieštaravimas tarp specialisto išvadoje bei Komisijos sprendime, ekspertizės akte nurodytų išvadų.
25. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ekspertizės akto įrodomosios galios akcentuoja, kad kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).
26. Ieškovas, kritikuodamas ekspertizės aktą, apeliavo į klaidingas ekspertizės išvadas dėl teisingai paskirto gydymo po 2015 m. rugpjūčio 18 d. gydytojo A. S. apžiūros, 2015 m. rugsėjo 22 d., 2015 m. rugsėjo 24 d. pakartotinės gydytojų V. A., J. R. apžiūros, dėl indikacijų nukreipti ieškovą KT tyrimui dėl kairiojo riešo traumos anksčiau, nei tai padarė gydytojas G. R. 2016 m. vasario 22 d., nebuvimo. Anot ieškovo, bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos priešingos aplinkybės, o būtent – kad A. S. 2015 m. rugpjūčio 18 d., turėdamas rentgeno nuotrauką, turėjo matyti plaštakos kablinio kaulo lūžį, nei vienas gydytojas, apklaustas liudytoju nepatvirtino, kad šioje nuotraukoje nėra užfiksuotas lūžis.
27. Vertindama ieškovo išdėstytų argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija susipažino su 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžių metu duotais gydytojų liudytojo L. B., trečiųjų asmenų A. Š., S. R. parodymais, kurie patvirtino, kad ne visus kaulo lūžius galima pamatyti atlikus standartinę rentgenogramą; kablinio kaulo lūžiai matomi labai retai. Šių parodymų teisingumą pagrindžia ir byloje esantys išrašai iš ieškovo medicininių dokumentų, kur pažymėta, kad kairiojo riešo kablinio kaulo lūžis ieškovui buvo nustatytas tik po KT tyrimo, o ne iš rentgeno nuotraukos. Be to, liudytojas L. B. paaiškino, kad papildomi tyrimai suteikiant būtinąją pagalbą, kaip ieškovui 2015 m. rugpjūčio 18 d., daromi tik tuomet, kai apžiūrą vykdančiam gydytojui kyla papildomų klausimų dėl traumos, o ne po kiekvienos paciento apžiūros. Taigi, iš gydytojų paaiškinimų matyti, kad standartinė rentgenograma tik retais atvejais gali parodyti kablinio kaulo lūžį, o papildomi tyrimai (MTR ir KT) skiriami tik esant rimtoms indikacijoms. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad RVUL gydytojai, teikdami ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, aplaidžiai bei netinkamai atliko savo pareigas.
28. Ieškovas kaip ekspertizės akto trūkumą nurodo aplinkybę, kad šį dokumentą pasirašęs ekspertas S. M., duodamas paaiškinimus teisme nurodė, jog jis nieko nežino apie atliktos ekspertizės detales, jis nėra kompetentingas paaiškinti akte užfiksuotas išvadas, kadangi nėra nagrinėjamos srities – ortopedijos traumatologijos – specialistas; kiti aktą pasirašę specialistai – konsultantai L. B. ir V. S. – neturi teismo medicinos eksperto kvalifikacijos, todėl jų išvados negali būti vertinamos kaip ekspertinės.
29. CPK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Taigi vien tas faktas, kad asmuo neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nėra kliūtis jį skirti ekspertu civiliniame procese ir abejoti jo teikiamų išvadų patikimumu, svarbu, kad toks asmuo turėtų specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Tais atvejais, kai ekspertizę pavedama atlikti ekspertizės įstaigai, kaip nagrinėjamu atveju (ekspertizė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai), ekspertą skiria šios įstaigos vadovas, disponuojantis informacija apie įstaigos darbuotojų kompetenciją ir kvalifikaciją. Byloje nebuvo išreikšta abejonių dėl ekspertizės aktą parengusių L. B. ir V. S. kompetencijos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tai yra specialistai, dirbantys ortopedijos traumatologijos, radiologijos srityje. Nors ekspertas S. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis nėra ortopedas traumatologas ir nagrinėjamu klausimu nieko paaiškinti negali, tačiau iš ekspertizės akto turinio nustatyta, kad jis turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją gyvų asmenų ir mirusiųjų žmonių kūnų ir jų dalių bei deontologinėms ekspertizėms atlikti, ekspertinio darbo stažą nuo 1995 metų.
30. Spręsdama klausimą, kokiu byloje esančiu rašytiniu įrodymu – specialisto išvada ar ekspertizės aktu – tikslinga vadovautis sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą pasirašė be S. M., kuris nėra specialistas ortopedijos traumatologijos, radiologijos srityje, tačiau turi eksperto statusą, ortopedas traumatologas L. B. ir radiologė V. S., kuomet specialisto išvadą yra parengęs tik ekspertas P. P., kurio darbinė veikla nėra susijusi su ortopedijos traumatologijos sritimi, ką jis pripažino 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu. Šis ekspertas, paaiškindamas kompetenciją duoti išvadą nagrinėjamu klausimu, rėmėsi turima, kaip eksperto, teise atlikti deontologinę ekspertizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepakanka eksperto P. P. kompetencijai įrodyti ir pripažinti, kad jo parengtoje išvadoje išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovės gydytojų neteisėtų veiksmų atlikimą, ypač, kai šio dokumento išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams – Komisijos sprendimui, ekspertizės aktui, liudytojo L. B., trečiųjų asmenų A. Š., S. R. parodymams, rašytiniams įrodymams (išrašai iš ieškovo medicininių kortelių). Svarbu paminėti ir tai, kad Komisija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ieškovo prašymą, kreipėsi į ortopedą traumatologą Ž. V. ir radiologijos – endoskopijų skyriaus vedėją J. J., kurie davė išvadą, kad klaidų RVUL gydytojų veiksmuose teikiant paslaugas ieškovui nebuvo padaryta.
31. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ekspertizės akto išsamumą atsižvelgė į tai, kad jame pateikti atsakymai į svarbiausius ir reikšmingus nagrinėjamoje byloje pateiktus klausimus. Teisėjų kolegijai nenustačius ekspertizės akto trūkumų, t. y. kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados nesiremia tyrimo eiga, yra neargumentuotos, nemotyvuotos, neišsamios, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, taip pat byloje nekilus abejonių dėl ekspertų šališkumo, ortopedo traumatologo L. B. ir radiologės V. S. kvalifikacijos ar kompetencijos, nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesivadovauti atliktos ekspertizės aktu. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija nenustatė objektyvių duomenų, galinčių įrodyti ekspertizės akto prieštaravimą byloje esantiems įrodymams. Ieškovo ekspertizės akto kritika yra paremta tik jo subjektyviu byloje apklaustų liudytojų parodymų suvokimu ir ieškovo nuomone, koks turėtų būti taikomas gydymo metodas esant riešo kablinio kaulo lūžiui. Apibendrinant anksčiau išdėstytus argumentus dėl ekspertizės akto ir specialisto išvados, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis, o specialisto išvada negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis ieškovo argumentų pagrįstumą.
32. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl radiologės E. M. atsisakymo dalyvauti atliekant ekspertizę ir radiologės V. S. neatvykimo į teismą apklausai, kaip parodantys šių gydytojų vengimą duoti paaiškinimą dėl 2015 m. rugpjūčio 18 d. rentgeno nuotraukos, kur akivaizdžiai matomas kaulo lūžis, pripažintini deklaratyviais ir negalinčiais paneigti anksčiau nurodytos išvados.
33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, kad atsakovės neteisėti veiksmai teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, neįrodyti. Byloje nenustatyta, kad atsakovės darbuotojai nebuvo laiku pastebėję kairiojo riešo lūžio bei nenustatė kairiojo peties sąnario kapsulės sužalojimo, todėl buvo nepakankamai atidūs ar nerūpestingi, paskirdami ieškovui gydymo metodą ar teikdami gydymo paslaugas. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – žalos atlyginimas nėra galimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, apskųstame sprendime pažymėjęs nesant pagrindo neturtinės žalos priteisimui, padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą.
34. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai ir plačiau dėl jų nepasisako.
35. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal sprendimo priėmimo metu egzistavusius faktinius bylos duomenis pagrįstai sprendė nesant pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, todėl apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. papildomo sprendimo
36. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų nuostatas, bylos sudėtingumą ir atliktų veiksmų apimtį, įvertinęs galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą nuo 1 799,89 Eur sumažino iki 500 Eur, ir iš ieškovo atsakovei 2020 m. sausio 13 d. papildomu sprendimu priteisė iš viso 1 432 Eur bylinėjimosi išlaidų (932 Eur už ekspertizės apmokėjimą ir 500 Eur už advokato pagalbą).
37. Atsakovė apeliaciniame skunde atsisako pripažinti tokį pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą pagrįstu. Jos manymu, priimant šį sprendimą, teismas neįvertino, kad nagrinėjama byla priskirtina prie sudėtingų, kadangi joje reikalaujama specialių medicininių žinių. Be to, atsakovės atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, kitus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsakovės apeliaciniame skunde akcentuota, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų atlyginimo dydžių, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalis, kuria atsakovei nepriteista 1 299,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsta.
38. CPK 93 straipsnyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad visas laimėjusios bylą šalies bylinėjimosi išlaidas apmoka bylą pralaimėjusi šalis.
39. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis nustatė, kad atsakovę atstovaujančios A. advokatų kontoros NEXUS advokatas A. A. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo parengęs atsiliepimą į ieškinį, atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose, teikė įvairius rašytinius prašymus, paaiškinimus, pranešimus.
40. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Taikant Rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus užmokesčio dydžius ir atsižvelgiant į VDU, galiojusį užpraėjusį iki išlaidų patyrimo ketvirtį, teisėjų kolegija nustatė, kad vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą pagrįstos teisinės pagalbos išlaidos galėjo siekti 2 425,75 Eur (Rekomendacijų 8.2. punktas; išlaidos patirtos 2019 m. balandžio 17 d.). Minėta, kad be šio procesinio dokumento, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovo buvo parengti įvairūs prašymai, paaiškinimai, atsakovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje sprendžiant dėl atsakovės prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo, privalu atsižvelgti ne tik į atsakovės atstovo parengtų procesinių dokumentų skaičių, užmokesčio rekomenduojamus dydžius, bet ir į byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį (byloje buvo sprendžiami klausimai, reikalaujantys specialių žinių) ir bylos nagrinėjimo trukmę (daugiau nei dveji metai).
41. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovei iš ieškovo priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį iki 500 Eur. Išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą ir pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė tik 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, esant pagrindui priteisti visas prašomas 1 799,89 Eur tokių išlaidų, apeliacinės instancijos teismas iš esmės tenkina atsakovės apeliacinį skundą, iš dalies pakeičia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. papildomą sprendimą ir atsakovei iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas padidina iki 2 731,89 Eur (1 799,89 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 932 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
42. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas atsakovei (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė prašymą iš ieškovo priteisti 1 424,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu pateikė šių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus – 2020 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AAPB NEXUS Nr. 20/006, 2020 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymą. Iš atsakovės pateiktų ataskaitų apie teisines paslaugas matyti, kad jas sudaro 185,94 Eur išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu ir pateikimu, ir 991,68 Eur – su atsiliepimu į apeliacinį skundą parengimu ir pateikimu. Teisinės pagalbos išlaidos nagrinėjamu atveju buvo patirtos 2020 m. kovo 20 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 317,60 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.10. punktą už apeliacinio skundo surašymą (jei advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme) maksimalus atlygis yra 2 239,92 Eur (1 317,60 Eur x 1,7). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą Rekomendacijų 8.11. punktas numato 1,3 koeficientą, t. y. 1 712,88 Eur maksimalų atlyginimo dydį. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovės patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, neviršija Rekomendacijose nustatyto užmokesčio už tokias paslaugas maksimalaus dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas priteisti jai 1 424,92 Eur teisinės pagalbos išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame teisme atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, juridinio asmens kodas 124243848, 2 731,89 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 89 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsakovės apmokant teisinės pagalbos išlaidas ir ekspertizę.“
Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, juridinio asmens kodas 124243848, iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 424,92 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 92 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.