Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-131-215/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
1-131-215/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Stulginskas
Kaltinamasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-131-215/2014

Teismo proceso Nr.1-73-1-01001-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8.2; 1.1.10.1; 1.2.14.5; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.15.3.3.2

(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSP RENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 27 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Kęstučiui Stulginskui,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigutei Dagienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,kaltinamosios gynėjui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Mažeikiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagalbine darbuotoja, išsituokusi, gyv. , Mažeikiuose, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (5 epizodai).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą: 2012 m. spalio 2 d., 8.08 val., naudodama internetinę prieigą, kurios IP adresas 5.79.10.203, UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.vivus.lt, sutuoktinio R. R. vardu, be pastarojo žinios, turėdama jos vyro jai paliktus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - slaptažodį, prisijungimo kodą, identifikavimo kodus, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir su UAB „4finance“ sudarė kredito sutartį Nr. 9941101002, 1200 litų paskolai gauti, po to 2012 m. spalio 2 d., UAB „4finance“ į R. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedus paskolos pinigus, vėl neteisėtai panaudojo jos vyro jai paliktus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, kurių pagrindu, iš vyro R. R. sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimą (persivedimą) 1200 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą - 1200 litų.

G. R. neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą: 2012 m. spalio 7 d., 23.12 val., naudodama internetinę prieigą, kurios IP adresas 46.36.65.130, UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, sutuoktinio R. R. vardu, be pastarojo žinios, turėdama jos vyro jai paliktus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - slaptažodį, prisijungimo kodą, identifikavimo kodus, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir su UAB „4finance“ sudarė paraišką 800 litų sumai padidinti paskolą, kuri suteikta pagal paskolos sutartį Nr. 9941101002, po to 2012 m. spalio 7 d., UAB „4finance“ į R. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedus suteiktą 800 litų dydžio paskolos padidinimą, vėl neteisėtai panaudojo jos vyro jai paliktus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, kurių pagrindu, iš vyro R. R. sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimą (persivedimą) 399 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą - 800 litų.

G. R. neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą: 2013 m. sausio 9 d., 10.22 val., naudodama internetinę prieigą, kurios IP adresas 46.36.65.130, UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, sutuoktinio R. R. vardu, be pastarojo žinios, turėdama jos vyro jai paliktus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - slaptažodį, prisijungimo kodą, identifikavimo kodus, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir su UAB „4finance“ sudarė paraišką 118 litų sumai padidinti paskolą, kuri suteikta pagal paskolos sutartį Nr. 9941101002, po to 2013 m. sausio 9 d., UAB „4finance“ į R. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedus suteiktą 118 litų dydžio paskolos padidinimą, vėl neteisėtai panaudojo jos vyro jai paliktus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, kurių pagrindu, iš vyro R. R. sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimą (persivedimą) 118 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą - 118 litų.

G. R. neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą: 2013 m. vasario 10 d., 8.07 val., naudodama internetinę prieigą, kurios IP adresas 46.36.65.130, UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, sutuoktinio R. R. vardu, be pastarojo žinios, turėdama jos vyro jai paliktus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - slaptažodį, prisijungimo kodą, identifikavimo kodus, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir su UAB „4finance“ sudarė kredito sutartį Nr. 810872003, 1500 litų paskolai gauti, po to 2013 m. vasario 10 d., UAB „4finance“ į R. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedus paskolos pinigus, vėl neteisėtai panaudojo jos vyro jai paliktus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, kurių pagrindu, iš vyro R. R. sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimą (persivedimą) 1490 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą - 1500 litų.

G. R. neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą: 2013 m. vasario 19 d., 12.08 val., naudodama internetinę prieigą, kurios IP adresas 46.36.65.130, UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, sutuoktinio R. R. vardu, be pastarojo žinios, turėdama jos vyro jai paliktus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - slaptažodį, prisijungimo kodą, identifikavimo kodus, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir su UAB „4finance“ sudarė paraišką 500 litų sumai padidinti paskolą, kuri suteikta pagal paskolos sutartį Nr. 810872003, po to 2013 m. vasario 19 d., UAB „4finance“ į R. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedus suteiktą 500 litų dydžio paskolos padidinimą, vėl neteisėtai panaudojo jos vyro jai paliktus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, kurių pagrindu, iš vyro R. R. sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimą (persivedimą) 500 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą - 500 litų.

Kaltinamoji G. R. kalta dėl pareikštų kaltinimų neprisipažino. Nurodė, jog su R. R. kaltinime nurodytu laiku gyveno santuokoje, bendrai tvarkė savo ūkį ir piniginius bei kitokius reikalus. Santuoka nutraukta tik 7 d. Gyvenant kartu, R išvykstant į komandiruotę jis banko mokėjimo korteles buvo palikęs kartu abiems žinomoje vietoje bei leido naudotis jo sąskaitoje esančiais pinigais šeimos poreikių tenkinimui. Kai gyveno santuokoje, buvo skolų, imdavo kreditus, kad padengtų kitus kreditus. Išaugo skolos. Vyras viską žinojo. Jei būtų nežinojęs, tai pareiškimą policijoje būtų parašęs anksčiau. Vyras tai padarė iš keršto. Jis nemokėjo išlaikymo vaikui. Ji kreipėsi dėl laikino vaiko išlaikymo. Tai buvo lapkričio mėnesį. 2013 m. balandžio mėnesį kreipėsi pas advokatą dėl skyrybų. 2013 m. sausio pradžioje vyras išvyko dirbti į Prancūziją. Tada nusprendė, kad reikia skirtis. Vyras viską žinojo. Kai gyveno kartu, jie vienas apie kitą viską žinojo. Vyras buvo paėmęs banko kortelės dublikatą jos vardu. Nepamena, ar jam sakė, kad reikia paimti kreditą. Mano, kad pranešė, kai naktį ėmė kreditą. Neatsimena, ar sausio 9 d. pranešė vyrui, kad paims kreditą. Buvo su vyru kalbėta, kad naudos jo duomenis greitiems kreditams paimti. D. B. kreditus. Ji ėmė kreditą, kad sumažinti buto skolas. Vyras pralošdavo pinigus Casino. Vyras ne visada parnešdavo pinigus namo. Vyras pastoviai keitė darbą. Nebuvo pastovių pajamų, jos pajamų neužtekdavo. Jos mama buvo paėmusi jiems kreditą. Ji pati turi apie 30000 litų skolą kreditoriams, o kiek skolų turi vyras, nežino, visų vyro skolų nežino. Pirmas pareiškimas teisme dėl skyrybų pateiktas 2013 m. balandžio mėnesį. Ieškinyje buvo nurodyti iš dalies kreditoriniai įsipareigojimai: vyro 10000 litų skola Bigbank, jos skolų nebuvo nurodyta ieškinyje. 2013 m. liepos 23 d. ieškinyje jau buvo nurodytos vyro ir jos skolos. Per tris metus susidarė skolos. Jai patarė teisininkė K. L. nurodyti ieškinyje, kad nėra kreditorinių įsipareigojimų. Ji turėjo SEB banko kortelės dublikatą, ir turėjo savo Swedbank kortelę. Kad nuimti pinigus, tai reikėjo daryti pervedimus. Ji turi savo vardu paėmusi kreditus. Tuos kreditus paėmė vyro vardu, nes buvo skolų. Bendrovė jai nebūtų skolinusi, nes ji jau iš jų buvo pasiskolinusi. Pinigus persivesdavo elektroniniu būdu į savo sąskaitą, pavedimą rašydavo “nesvarbu“. Kad galėtų nusiimti pinigus, darė pervedimus, nes kortelės buvo skirtingų bankų. 2012 m. pabaigoje vyras buvo Lietuvoje ir 2013 m. buvo Lietuvoje. Bendravo telefonu, „Skype“, pasakydavo vyrui, kad yra paimti pinigai, spalio mėnesį pasakė, kad yra paimti pinigai. Ar 2012 m. spalio 2 d. jis buvo namuose, nepamena. Spalio 2 d. buvo pervesti pinigai. Nepamena, kam jie buvo panaudoti. Spalio 7 d. vyras gal buvo namuose. Nežino, kodėl ėmė pinigus savo vardu. 2013 m. sausio 9 d. nepamena, ar vyras buvo namuose. Apie šią paskolą jam pasakė telefonu ar „Skype“. 2013 m. vasario 10 d. vyras buvo Prancūzijoje. Jam apie tai pasakė telefonu ar „Skype“ žinutėmis. 1500 litų panaudoti skoloms padengti, skolos buvo bendros. Paskolos yra atskiros, o skolos bendros. Daugiau nei metus laiko gyvena su vyru atskirai. Kai gyvena šeimoje yra normalu naudotis vienas kito sąskaitomis. Žino, kad negalima naudotis kitų asmenų banko duomenimis. Su tuo sutinka. Daikto paėmimas kitam žmogui nežinant yra vagystė. Kito asmens daikto naudojimas jam nežinant yra apgavystė. Lombarde vyras užstatė vestuvinį žiedą daug kartų. Bendrai jį išpirkinėjo. Skolindavosi tam pinigų. Pirmą kartą žiedas buvo užstatytas Klaipėdos lombarde, paskui Mažeikiuose. Yra ėjusi į lombardą išpirkti daiktą, jai lombarde lapelio negrąžindavo. Tą žiedą išpirkinėjo ne vieną kartą. Jai nebuvo žinoma, kad jis užstatydavo žiedą. Paskui jis pasakydavo, kur yra žiedas. Eidavo išpirkti. Reikėdavo virš 400 litų sumokėti. Metus laiko jai yra su sveikata negerai. Pripažino, jog ji ėmė kaltinime nurodytus kreditus, pasinaudodama savo vyro R. R. elektroninės bankininkystės duomenimis, PIN kodais bei slaptažodžiu, tačiau tai darė su vyro žinia, veikdama savo šeimos, vaiko interesais, tam, kas apmokėtų komunalinius bei kitokius mokesčius, tenkintų vaiko poreikius. Nurodė, jog dar skolinosi pinigų ir iš kitų asmenų bei kredito įstaigų, nes trūko pinigų, taip pat dengdavo ankstesnes skolas. Taip pat ji dengdavo ir sutuoktinio skolas.

R. R. apklaustas teisme parodė, kad jo žmona jam nežinant paėmė kreditus. Apie tai jis sužinojo po tam tikro laiko. Kai 2012 m. kovo mėnesį iš Prancūzijos grįžo pas savo mamą, tada pamatė laiškus iš kreditorių. Po to žmona prisipažino, kad paėmė kreditus. Paprašė jos, kad atiduotų kreditus, bet ji nesutiko. Gal kreditus paėmė internetu ar telefonu. Paskui gavo laišką, kad yra paėmęs naujų kompanijų kreditus. Suprato, kad tai padarė žmona. Jam ji nesakė, kaip ji tai padarė. Jo asmens duomenys buvo laikomi namuose. Visi dokumentai buvo laikomi vienoje vietoje. Turi dviejuose bankuose sąskaitas. Vieną sąskaitą turi Olandijos banke. SEB banko ir „Swedbank“ banko sąskaitas turi. Kai 2012 m. kovo mėnesį iš Prancūzijos grįžo pas savo mamą, tada pamatė laiškus iš kreditorių. Nežino kaip kreditoriai sužinojo jo mamos adresą. Laiškai buvo siųsti jo mamos adresu. Kai pasirašė sutartį su banku, yra įsipareigojimas nedalinti, saugoti savo asmens duomenis. Jis pasitikėjo žmona, manė, kad namai yra saugi vieta. Jis jai padarė kortelę, kad ji galėtų naudotis pinigais. Jis matydavo SEB banko operacijas internete. Dažnai tikrindavo sąskaitas - per savaitę du tris kartus. Jis naudojo tik SEB banko kortelę. Su Swedbank kortele nedarė operacijų. Anksčiau dirbo kitoje darbovietėje, tai liko šio banko kortelė. Žmona žinojo jo SEB banko duomenis. Po ilgo laiko sužinojo, kad kreditas paimtas banke „Swedbank“. Skambino kaip susirasti informaciją, kas paėmė kreditą. Jam pranešė, kad yra paimtos dvi paskolos jo vardu. Jam pasakė banko pavadinimą ir atsiuntė bendrą skolos sumą. Tada kreipėsi į policija. Iš karto nesikreipė į policiją. Dar laukė, nes manė, kad G sumokės kreditus. Kalbėjo su žmona, kai sužinojo apie paimtus kreditus. Jai paskambino ir pasakė, kad nori su ja pakalbėti. Nuvažiavo pas ją. Ji prisipažino, kad jo vardu paimtos paskolos. Jis paklausė, ar kreditus sumokės. Ji atsakė, kad nemokės. Klausė kur naudojo pinigus, bet ji nesakė. Prancūzijoje buvo beveik tris mėnesius. Vaiku rūpinosi žmona. Žmona gaudavo už vaiką pinigus. Jo užmokestis buvo gal 3000-4000 litų, sau naudojo apie 1000 litų. Jis tada turėjo paėmęs paskolą iš Bigbank 10000 litų. Šią paskolą paėmė prieš porą mėnesių, nesisekė darbai, negalėjo grąžinti kredito. Žmonos sąskaitos nežinojo. Mokesčius mokėjo žmona. Šeimoje buvo skolų tėvams, broliui. Gal metus laiko dirbo Prancūzijoje. Galėjo padengti paskolą. Asmeninių piniginių problemų neturi. Reikalų su lombardu turėjo. Skolinosi pinigų, nes jų trūko. Į lombardą eidavo vienas. Užstatydavo vestuvinį žiedą. Pinigų reikėjo mašinai remontuoti, įsipilti degalų. Žmona apie lombardus žinojo. Pats išpirkdavo žiedą. Žmona pasinaudojo jo kortele ir dokumentais, paėmė kreditus. Ji jam nepranešė apie tai. Ji nežadėjo mokėti kreditų. Ji pripažino, kad tai padarė. Ji nesutiko atiduoti kreditą. Nesakė kodėl negrąžins kreditus. Tada kreipėsi į policiją. Žinojo apie savo kreditą, jam nebuvo žinoma apie visus žmonos paimtus kreditus. Spalio mėnesį dirbo Mažeikiuose, žmona nesakė tada, kad ima kreditus. Jo pinigais galėjo disponuoti žmona. Ji naudojosi sąskaita iki 2013 m. vasario - kovo mėnesio. Kai sužinojo apie kreditus, atsiėmė korteles, dokumentus. Dabar žmona priėjimo neturi prie sąskaitos. Vaikas išlaikomas iš žmonos pinigų. Jis vaikui skiria per mėnesį 400 litų. Dabar tiek nemoka vaikui, nes neturi darbo. Paskutinį kartą vaikui mokėjo išlaikymą prieš pusę metų. Kai uždraudė naudotis sąskaita, tai skyrė vaikui 500 litų. Tai buvo vasarą. D. G. gyvena su kitu vyru ir jis jaučiuosi apgautas. Jis yra Casino pralošęs nemažą sumą -1000 gal 2000 litų. Tai buvo praeityje. 10000 litų kreditą panaudojo šeimos poreikiams, skoloms atiduoti. Žmona gyvena su kitu vyru. Ji norėjo nutraukti santuoką dėl smurto. Buvo daug netiesos parašyta. Kai grįžo iš Prancūzijos, pamatė žmoną su kitu vyru. Nežino iš kokių pinigų žmona išlaiko vaiką. Tėvai privalo išlaikyti vaiką. Šiuo metu vaiko neišlaiko. Neturi galimybės. Sūnus yra jo ir jis turi jį išlaikyti. Jį išlaiko jo mama, kuri yra dirbanti.

Liudytoja K. L. apklausta teisme paaiškino, kad kaltinamoji kaip klientė yra matyta. Nepamena, kas buvo pateikta apie kreditorius ruošiant procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Iš pradžių ruošė ji pradinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Kai nesutiko sutuoktinis, ieškinys buvo keičiamas. Buvo kelis kartus dokumentai koreguojami. Paskui dokumentai buvo paruošti dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės. Jei buvo pateikti dokumentai apie skolas, tai jie buvo pridėti. Klientai patys atsako už pateikiamus dokumentus. Nebuvo tikrinami kreditoriai. Ji ruošia tik dokumentus klientų pageidavimu. Jei asmenys pasako apie kreditorius, tai būna kreditoriams pranešta. Netikrina informacijos dėl kreditorinius įsipareigojimus. Su klientu yra surašoma sutartis. Sutartis yra registruojama. Kliento byla yra užvedama. Į kliento bylą dedami asmens dokumentai, tai ką pateikia klientas. Kliento byla yra saugoma. Mano, kad bylos dešimt metų saugomos. Gali pateikti teismui asmens bylą. Ten yra tas pats, kas buvo pateikta teismui. Tiksliai negali pasakyti, kodėl nepavyko surašyti procesinius dokumentus bendru sutikimu. Žino, kad nesutiko sutuoktinis. Buvo kalba apie išlaikymą. Atsimena, kad daug kartų reikėjo juos perdaryti. Nepamena, ar klientė pasisakė apie kreditorius. Paklausia klientą apie kreditorius. Jei nėra byloje informacijos apie kreditorius, vadinasi klientai neturi įsipareigojimų. Jei nebuvo pridėti dokumentai apie kreditorius, tai klientai jų nepateikė. Kadangi kreipėsi G, tai ji turėjo pateikti informaciją, reikiamus dokumentus. Jei prašyme yra įrašyti kreditoriai, tai klientai pateikia dokumentus. Kokie dokumentai yra teisme, tokie buvo pas juos byloje.

Liudytojas G. Š. teismo posėdyje parodė, kad G yra jo pusseserė. Jos buvęs vyras nori savo skolas perleisti G. Jis mėgo žaisti Casino, gerti. Buvo labai neramus. Seniai R. R. nematė. Paskutinį kartą jį gal matė praeitais metais. Metai laiko gyvena Klaipėdoje. G sakė, kokia yra situacija, kad vyko teismai. Prieš jiems išsituokiant buvo pasakyta, kad kiekvienas lieka su savo skolomis. Paskutiniu metu G sutuoktinis dirbo Mažeikiuose prie mašinų remonto. J. P. dirbo keletą mėnesių. Kreditai yra jo vardu. Jis paėmė kreditą ir siųsdavo G pinigus, kad ji galėtų pragyventi. G irgi jam padėdavo. Ji jam padėdavo iš to paties jo paimto kredito. Kai paėmė kreditą, G buvo sunkus metas. Vyras buvo išvažiavęs. Žiedai užstatyti lombarde. Jis paėmė kreditą. Dalį pinigų nuo kredito G davė jam. Ji tuo metu dar dirbo. Jai tuo metu nedavė kreditoriai kredito. Jis ėmė kreditą ir davė pinigus G tris kartus. Jis sau neėmė kredito. Problemų su Casino nėra turėjęs. Nuo paimto kredito gaudavau dalį pinigų kaip pusbrolis nuo pusseserės. Taip ji jam atsidėkodavo. Visi kreditai yra jo vardu. G neturi kreditų. Vienas kreditas buvo 700 litų. Kitų kreditų sumų neatsimena. Jis manė, kad jai paimtu kreditu padės. Ji neužteko savo atlyginimo. Neatsimena, kiek G yra pervedęs pinigų. Gavęs kreditą, tą pačią dieną pervesdavo pinigus G. G grąžindavo jam kreditą grynais ir pavedimu. Tai buvo daug kartų. Nežino, iš kur G jam grąžindavo pinigus. G neturėjo problemų su Casino. Ji dirbo Casino punkte. G neturėjo problemų su lošimais. Jam pažįstamas P. P.. Tai yra G sesers vaiko tėvas. Jie ne kartu gyvena. Jie kartu niekada negyveno. Nežinojo, kad G siuntė pinigus P. P.. J. G. persiųsdavo pinigus. Ji jam atsiųsdavo. G tuo metu dirbo. Tada jai taip pat skolino pinigus. Matyt jai neužteko jų. T. G. jam grąžindavo pinigus iš tos pačios paskolos. Kai vyko pinigų apyvarta, gyveno Mažeikiuose pas tėvus. Kai imdavo kreditą, tai buvo pas G namuose. G naudojo pinigus pragyvenimui. Pastoviai ėmė kreditus per G kompiuterį. G turi paskolą ir R turi paskolą. R turi savo skolą. Šiuo metu nežino kiek G jam skolinga. G dabar dirba. Kiek ji uždirba, nežino. Nežino, kiek jam G skolinga. Jam jai ne gaila. Ėmė kreditus SMS, VIVUS.LT, kreditai yra dar mokami. G padengia kreditus, ne jis. Ji sakė, kad neužtenka pinigų pragyvenimui, vaiko išlaikymui, sau pačiai. Žinojo, kad G finansinė padėtis yra ne kokia. Ji neturėjo pinigų. Ji pinigus išleisdavo vaikui. Jai neužteko jos atlyginimo vaikui. Buvo žinoma apie G kreditus. Nežino kiek ji turėjo įsiskolinimų. G bandė paimti kreditus. Jai nedavė. Ji paprašė jo, jis paėmė kreditą, kad padėti jai. Įsiskolinimas yra keletas tūkstančių. Gauna žinutes, kiek reikia mokėti ir kiek sumos dar liko mokėti. Žinutes nusiunčia G, kad ji galėtų sumokėti. Kreditus moka G. Jis kreditais nesirūpina. Kreditai yra pratęsinėjami ir padengiami. Apie R. R. kreditus konkrečiai nieko nežino. Tik žino, kad jie yra. Kreditus ėmė pats R. R.. Nežino, ar G dengė R. R. kreditus. Apie R. R. sąskaitas nežino. Jo paimtais kreditais naudojosi G. Paimdavo kreditą, nusiimdavo pinigus ir grynais paduodavo G. Buvo, kad pervesdavo pinigus pervedimu. Du kartus nuėmė pinigus, vieną kartą padarė G pravedimą. Su Gintare susitikdavo tris kartu per savaitę. Jam buvo žinoma apie G šeimyninę situaciją. Su R. R. normaliai bendravo. R iš savo atlyginimo eidavo į barus. Jis vartojo alkoholį, mėgo lošti. G sakė, kad pinigus lošdavo Casino. P. G. buvo bloga situacija šeimoje. Vienas norėjo uždirbti, kitas išleisdavo. Žinojo, kad G prisijungdavo prie Roberto sąskaitos. G sakė jam, kad R jai davė banko prisijungimo duomenis. P. R. apie tai nebuvo sakęs. Tuo metu galvojo, kad kreditai bus išeitis G. Šiais metais neėmė kredito G.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio UAB „4finance“ informacijos matyti, kad per 5 kartus R. R. buvo suteikta 4118 Lt kreditų (1 t., b.l. 12-14).

Iš byloje esančio akistatos tarp G. R. ir R. R. protokolo matyti, kad šalys pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tai yra R. R. patvirtino, kad finansinės operacijos buvo atliktos be jo žinios ir nieko apie jas nežinojo, o G. R. nurodė, kad su vyru apie kreditus kalbėjo ir tai darė telefonu ir per programą „Skype“ (1 t., b. l. 99-101).

Iš byloje esančio protokolo matyti, kad 2013-09-26 liudytojas R. R. pateikė siuntėjo UAB „4finance“ pranešimus pagal kredito sutartis Nr. 810872003 ir Nr. 9941101002, dėl vėluojamų mokėjimų ir palūkanų paskaičiavimais (1 t., b. l. 23, 24, 25).

Iš byloje esančio protokolo matyti, kad 2013-12-30 AB „Swedbank“ pateikė R. R. sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad 2013-02-10, 2013-02-19, 2012-10-02, 2012-10-07, 2013-01-09 į asmeninę R. R. sąskaitą UAB „4finance“ pervedė pinigus. Iš pateikto sąskaitos išrašo taip pat nustatyta, kad po to kai buvo pervesti į sąskaitą kredito įstaigų pinigai iš R. R. sąskaitos buvo atlikti pervedimai į G. R. sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „nesvarbu“ (1 t., b. l. 49-51).

Iš byloje esančio Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimo matyti, kad G. R. ir R. R. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 2.4.2. punkte numatyta, kad pareiškėjai sutaria, kad pinigines prievoles kreditoriams, t.y. UAB „Snoro lizingui“, UAB „VIA SMS LT“, UAB „Ferratum“, UAB „4finance“, UAB „Ūkio banko lizingui“, UAB „Sostinės kreditai“, UAB „Credit day“, BIGBANK AS filialui, pagal su šiais kreditoriais jų sudarytas vartojimo kredito sutartis joms, po santuokos mokės/grąžins savo asmeniškai paimtas paskolas (2 t., 1-3 b. l.).

Iš byloje esančios UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, kad G. R. 2014-04-17 turi 5 aktyvias sutartis pagal kurias paskolos buvo paimtos 2013-01-15; 2013-04-13; 2013-01-17; 2012-11-08; 2012-09-16, 18 pasibaigusių sutarčių, 10 sutarčių, kurių nepadengti įsiskolinimai sudaro 27854,33 Lt (1 t., 7-14 b. l.).

Iš byloje esančios UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, kad R. R. 2014-04-17 turi 3 aktyvias sutartis pagal kurias paskolos buvo paimtos 2012-08-20; 2013-02-10; 2012-10-02, 4 pasibaigusias sutartis, 3 sutartis, kurių nepadengti įsiskolinimai sudaro 7158,74 Lt, t.t. dvi skolos (2012-10-02 ir 2013-02-10) pagal pateiktus G. R. kaltinimus (2 t., 15-19 b. l.).

Iš byloje esančio dokumentų protokolo matyti, kad iš UAB „Modolita“ lombardo buvo paimtos 9 sutartys dėl žiedo užstatymo ir jo išpirkimo, kur R. R. buvo užstatęs žiedą, o du kartus žiedą išpirko G. R. (1 t., 27-35 b. l.).

Iš byloje esančio G. R. pateikto teismui ieškinio matyti, kad 2013-07-24 teikdama ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, G. R. nenurodė kad turi kreditorių, o apie atsakovo turimus kreditorius nėra žinoma (1 t., 52-59 b. l.).

Iš byloje esančios G. R. Swedbank banko sąskaitos 2012-2013 metų išrašo matyti, kad 2012-10-02 iš R. R. sąskaitos į G. R. sąskaita pervesta 1200,00 Lt, tą pačią dieną iš G. R. į G. Š. sąskaitą pervesta 1060,00 Lt, tą pačią dieną iš G. Š. sąskaitos į G. R. sąskaitą pervesti 1000,00 Lt ir tą pačią dieną 1100,00 Lt paimta grynais pinigais bankomate. 2012-10-04 į G. R. sąskaitą iš UAB „Credit day“ pervesta 200,00 Lt kredito. 2012-10-04 į R. R. sąskaitą pervesta 141,00 Lt. 2012-10-09 iš R. R. sąskaitos pervesti 399,00Lt, tą pačią dieną į G. Š. sąskaita pervesta 1020,00 Lt ir tą pačią dieną G. Š. perveda 1235,00 Lt į G. R. sąskaitą. Tą pačią dieną R. R. pervedama 282,00 Lt. 2012-10-16 iš R. R. sąskaitos perdedama 1600,00 Lt. 2012-10-18 į R. R. sąskaita pervedami 600,00 Lt, 0 201-10-21 į R. R. sąskaita pervedami dar 400,00 Lt ir tą pačią dieną iš R. R. sąskaitos pervedami 1000,00 Lt į G. R. sąskaitą. Tą pačią dieną iš G. Š. pervedami 500,00 Lt bei tą pačią dieną į R. R. sąskaita grąžinami 1500,00 Lt. 2012-10-23 G. R. gauna 750,00 Lt iš UAB „VIA SMS LT“, 2012-12-26 G. R. pervedė 100,00 litų į Šiaulių tardymo izoliatorių P. P. naudai (2 t., 59-71 b. l.).

Iš byloje esančios G. R. Swedbank banko sąskaitos 2012-2013 metų išrašo matyti, kad 2013 m. vasario mėnesį į R. R. sąskaitą buvo pervesta 380,00 litų, o R. R. sąskaitos į G. R. sąskaita pervesta 3110,00 Lt. Iš G. R. sąskaitos į G. Š. sąskaita pervesta buvo 2650,00 Lt, o iš G. Š. į G. R. sąskaita pervesta 2049,60 Lt, 2013-01-29 G. R. pervedė 50,00 litų į Šiaulių tardymo izoliatorių P. P. naudai (2 t., 72-77 b. l.).

Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad R. R. apie tolesnę bylos eigą buvo žinoma ir jis atsisakė dalyvauti tolesniuose teismo posėdžiuose (2 t., 109 b. l.).

Iš byloje esančių G. Š. banko sąskaitos duomenų išrašo matyti, kad jis yra paėmęs keletą kreditų, taip pat daryti kreditų grąžinimų terminų pratęsimai, yra gavęs pinigus iš G. R., taip pat yra daręs pinigų pervedimus į G. R. sąskaitą su nuoroda „nesvarbu“ (3 t., 1-31 b. l.).

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims. Taigi, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą baudžiamoji atsakomybė numatyta tada kai kaltininkas inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Šio nusikaltimo sudėčiai yra būdinga du veiksniai tai neteisėtas mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu neteisėtas panaudojimas tikrų identifikavimo duomenų. Elektroninėje bankininkystėje visos operacijos su piniginėmis lėšomis yra tvarkomos žmogaus sudarytų kompiuterinių programų pagrindu. Sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir atlieka operaciją, jei surinkti tinkami sąskaitų turėtojų identifikaciniai kodai. Jei kodą surenka ir komandą duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, jis pateikia operacinei sistemai ir bankui save, kaip kitą asmenį turintį tokią teisę ir taip suklaidina elektroninę sistemą ir tuo pačiu banką.

Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad G. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., t.y., neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodama svetimos (savo sutuoktinio R. R.) elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, dėl ko apgaule įgijo svetimą kredito bendrovių UAB „4finance“ priklausantį turtą - 6368.79 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais R. R. parodymais, jog kaltinamoji, nors ir dar būdama jo sutuoktine, be jo sutikimo ir žinios panaudojo jo elektroninės bankininkystės duomenis bei apgaule iš kredito bendrovių, jo vardu paėmė nurodytas kreditų sumas. Šiuos parodymus patvirtino ir pati kaltinamoji, tik tvirtino, kad apie tai žinojo jos sutuoktinis. Tai patvirtino ir liudytojas G. Š., kad kaltinamoji vyro vardu ėmė kreditus, tik nurodė, kad tai ji darė šeimos poreikių tenkinimui. Šias aplinkybes patvirtina ir tiek kaltinamosios, tiek R. R. bankų sąskaitų išrašai, patvirtinantys, jog kreditai buvo pervesti į R. R. sąskaitą, o jau vėliau į kaltinamosios sąskaitą. Tai patvirtina ir UAB „4finance“ bendrovės pažymos apie R. R. vardu imtus nurodytus kreditus bei priminimus apie jų grąžinimą. Kaltinamosios versiją, jog kreditus ėmė šeimos poreikių tenkinimui, kitų anksčiau paimtų kreditų dengimui, iš dalies paneigia tai, kad gauti kreditai tą pačią dieną buvo pervedami G. Š., kitiems asmenims (P. P.), kurie nėra šeimos nariai. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji iš gautų kreditų būtų mokėjusi kokius nors mokesčius, išimtinai leistų gautus pinigus šeimos poreikių tenkinimui, nors iš dalies dengė anksčiau paimtus kreditus. Tai patvirtina ir G. R. pateiktas teismui ieškinys dėl santuokos nutraukimo, kur nurodė, kad ji kreditorių neturi, o apie R. R. kreditus jai nėra žinoma, kai tuo metu ji buvo paėmusi būtent R. R. vardu kreditus, kurie nebuvo grąžinti. Teismas atmeta kaltinamosios tvirtinimą, kad apie imamus kreditus jos buvęs sutuoktinis žinojo, nes to nepatvirtino pats R. R.. Teismas atmeta kaltinamosios tvirtinimą, kad ji negalėjo savo vardu paimti naujų kreditų, kai tuo pačiu metu jų yra gavusi iš kitų kredito įmonių jau po kreditų paėmimo R. R. vardu (2012-10-23 gavo 750,00 Lt iš UAB „VIA SMS LT“). Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji su savo buvusio sutuoktinio R. R. banko sąskaitą tvarkė kaip savo asmeninę, nes taip patvirtina banko išrašai, kai buvo atliekama daug įvairių mokėjimų operacijų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tuo metu G. R. buvo dirbanti ir gaudavo pajamas iš UAB „Orakulas“: 2012-12-07, 944,57 Lt; 2013-02-07, 1001,04 Lt; 2013-03-07, 1530,89 Lt.

Kaltinamosios aiškinimas, kad kreditus ėmė šeimos labui, vaiko poreikių tenkinimui bei įvairiems mokesčiams sumokėti, teismas vertina kaip gynybos versija. Tai tik įrodo ir dar kartą patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, jog kaltinamoji G. R. neteisėtai panaudodama svetimą (savo vyro) elektroninę mokėjimo priemonę bei jos vartotojo tapatybės duomenis, įgijo svetimą turtą. Gauti pinigai nebuvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui, o dengiami kiti kreditai, pervedami kietiems asmenims. Teismui nekyla abejonių, kad G. R. naudotojo tapatybės duomenys buvo svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – R. R.. G. R. suprato, jog naudoja svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti.

Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Byloje nustatyta iš R. R. parodymų, užfiksuotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatos metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kad jis leido naudoti tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis tiek, kiek tai susiję su šeimos poreikių tenkinimu, bet ne kreditų ėmimui. Tuo tarpu G. R. pasinaudodama elektronine bankininkyste per buvusio sutuoktino sąskaitą, pateikdama jo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis kredito įmonei kaip savo, inicijavo ir atliko finansines operacijas – 5 kartus kreditų paėmimą. Apie šias finansines operacijas R. R. nepasakė, apie tai, kad savo veiksmais R. R. nežinant G. R. sukūrė jam finansinius įsipareigojimus, jis nebuvo informuotas, o apie šias finansines operacijas R. R. sužinojo tik gavęs kredito įmonės laiškus su perspėjimu apie būtinumą sumokėti įmokas už kreditus. R. R. dėl to kreipdamasis į policiją tik patvirtino, kad savo sutuoktinei nebuvo davęs sutikimo imti kreditus jo vardu, vadinasi, tokie savavališki jos veiksmai vertintini kaip neteisėti.

Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Šioje byloje būtinasis veikos požymis apgaulė pasisavinant svetimą turtą pasireiškė tuo, kad G. R. kredito įmonei pateikė kito asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) juo prisistatydama elektroninėje erdvėje ir taip suklaidino UAB „4finance“, kuri apgaule įtikinta, kad būtent šis asmuo sudaro kredito sutartį, pervedė per 5 kartus 4118,00 litų į R. R. sąskaitą, kuriuos vėliau G. R. pervedė į savo sąskaitą ir juos naudojo savo poreikių tenkinimui. Sukčiavimas šioje byloje pasireiškė tuo, kad G. R. pateikdama save kaip kitą asmenį suklaidino kredito įmonę, kuri dėl to jai perleido pinigus, kuriuos vėliau ji persivedė į savo sąskaitą ir juos pasisavino.

UAB „4finance“ civilinis ieškinys dėl 6368,79 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais - UAB „4finance“ pateiktais pranešimais, „Swedbank“ AB pavedimų, kredito pratęsimo išrašais, todėl tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamosios G. R., nes nustatyta ir įrodyta, kad ji, veikdama tyčia ir apgaule, sudarydama kreditų be R. R. žinios ir jo sutikimo, paėmė nurodytų dydžių kreditus, kurių ieškovui negrąžino. Ji pagal prievolių teisę yra atsakinga už padarytos turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui (LR CK 6.256 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamoji G. R. nusikalto ir teismo teisiama pirmą kartą. Padarė nesunkias bei apysunkes tyčines nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3, 4 d.). Administracine tvarka nebausta, stebimų ligonių įskaitoje nėra įrašyta. Augina nepilnametį sūnų. Jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Žalos šiuo metu nėra atlyginusi. Sodros duomenimis yra dirbanti ir gauna pajamas. Policija dėl netinkamo kaltinamosios elgesio nusiskundimų neturi. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 55, 61 straipsniuose, teismas sprendžia, jog kaltinamajai turi būti skirtos sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bei baudos bausmės, mažesnės nei bausmių vidurkiai. Tai, jog G. R. neteista, augina mažametį sūnų, duoda pagrindo manyti, kad ateityje nenusikals, laikysis įstatymų, nes dirba, išlaiko sūnų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

G. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (2012-10-02 epizodas) ir nuteisti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

G. R. pripažinti kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje (2012-10-02 epizodas) ir nuteisti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

G. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (2012-10-07 epizodas) ir nuteisti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

G. R. pripažinti kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje (2012-10-07 epizodas) ir nuteisti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

G. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (2013-01-09 epizodas) ir nuteisti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

G. R. pripažinti kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje (2013-01-09 epizodas) ir nuteisti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

G. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (2013-02-10 epizodas) ir nuteisti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

G. R. pripažinti kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje (2013-02-10 epizodas) ir nuteisti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

G. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (2013-02-19 epizodas) ir nuteisti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

G. R. pripažinti kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje (2013-02-19 epizodas) ir nuteisti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš kaltinamosios G. R. priteisti UAB „4finance“, kodas 301881644, buv. Jonavos 254A, Kauno m., naudai 6368,79 (šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 79 ct) turtinės žalos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus per 2 darbo dienas atvykti į probacijos skyrių (Urvikių g.18, Mažeikių m.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Stulginskas