- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-21
- Bylos Nr.
- II-223-1143/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00634-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pažeidėjas
- L. T.
- Advokatai
- Karolis Rugys
- Kategorijos
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. atstovo advokato Karolio Rugio skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-85782023 (toliau – ir nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-85782023 L. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, 108 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 3 dalį skirta galutinė nuobauda – 375 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 9 mėnesiams už tai, kad jis, 2023 m. balandžio 4 d., 19.52 val. degalinėje „Viada“ atvykęs automobiliu su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais užsipylė kuro ir išvažiavo už jį nesusimokėjęs. Atvykus policijos pareigūnams, būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu nustatytas 1,08 promilės girtumas) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išlipti iš automobilio bei atidaryti automobilio bagažinę, taip pat girdint policijos pareigūnams keikėsi necenzūriniais žodžiais bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pranešėją. Dėl įvykio degalinei padaryta turtinė žala 149,99 Eur. Tokiais veiksmais L. T. pažeidė KET 14 ir 7 punktų reikalavimus (b. l. 18).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas advokatas Karolis Rugys padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti nutarimą Nr. 10-ANR_N-85782023 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad Nutarimas yra ne tik, kad nepagrįstas, tačiau ir neteisėtas, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Administracinio nusižengimo atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas už tai, jog neva transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės, t. y. turėjo turėti vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas Lietuvos Respublikoje. Priimant Nutarimą buvo nutarta, jog neva administracinio nusižengimo atsakomybėn patraukto asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl jis privalo turėti vairuotojo pažymėjimą, kuris būtų išduotas Lietuvos Respublikoje. Su tokia Nutarimo išvada administracinio nusižengimo atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės nesutinka, kadangi ši išvada neatitinka nei norminių teisės aktų reikalavimų, nei objektyvių ir faktinių šio ginčo aplinkybių. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Administracinio nusižengimo atsakomybėn patrauktas asmuo nori pabrėžti, kad jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Jis jau ganėtinai ilgai laiko tarpą nuolatos gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Tą patvirtina ir jo vairuotojo pažymėjimas, kuris jam buvo išduotas ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje. Administracinio nusižengimo atsakomybėn patrauktas asmuo į Lietuvos Respubliką grįžta palyginti retai, pvz. aplankyti čia gyvenančios motinos ar kitų artimųjų, tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje jis negyvena jau kurį laiką, todėl motina, pas kurią buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, jį išregistravo, kadangi jis pas ją negyvena ir Lietuvos Respublikoje būna trumpai ir retai. Šiuo metu jau yra deklaruotas ir administracinio nusižengimo atsakomybėn patraukto asmens išvykimas į Jungtinę Karalystę. Nors išvykimas yra deklaruotas nuo 2023 m. balandžio 17 d., tačiau nuo 2022 m. gruodžio 2 d. deklaruotos gyvenamosios vietos jau nebuvo, nes jis buvo išregistruotas iš motinos namų. Akivaizdu, kad Nutarimo surašymo metu egzistavo išvykimo faktas, tik jis formaliai nebuvo išviešintas valstybės įstaigoms. Visgi, tai nekeičia to fakto, kad reikalavimas turėti Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, administracinio nusižengimo atsakomybėn patraukiam asmeniui nėra taikomas. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo atsakomybėn patrauktas asmuo yra išvykęs jau ilgą laiką, tik nebuvo to deklaravęs. Tai, kad administracinio nusižengimo atsakomybėn patrauktas asmuo turi Lietuvoje registruotą individualią veiklą, kaip teigiama Nutarime, nesudaro jokio pagrindo spręsti apie Lietuvos Respublikoje praleidžiamą laiko tarpą. Pagal norminių teisės aktų reikalavimus, įtaką tam turi praleidžiamas laiko tarpas Lietuvoje, o ne registruotos veiklos. Taigi, šis faktas neturi jokios įrodomosios galios. Paminėtina ir tai, kad jeigu administracinio nusižengimo atsakomybėn patrauktas asmuo gauna užsakymą, jis atvyksta iš užsienio ir jį atlieka. Visgi, tokie užsakymai yra reti ir jų įvykdymas trunka trumpai, todėl nesusidaro daugiau nei 185 dienų, kurios yra praleidžiamos Lietuvos Respublikoje. L. T. veiksmuose ne tik, kad nebuvo įrodyta, tačiau ir neegzistuoja administracinio nusižengimo sudėtis. Jeigu teismas manytų, kad vis dėl to buvo atliktas pažeidimas, administracinio nusižengimo atsakomybėn patrauktas asmuo pažymėjo, kad jo veiksmuose nebuvo siekio atlikti jokio pobūdžio nusižengimo ir/ar pažeidimo. Administracinio nusižengimo patrauktas asmuo nuoširdžiai manė, kad jam reikalavimas turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą nėra taikomas, nes jis nuolatos gyvena užsienyje. Administracinio nusižengimo atsakomybėn patrauktas asmuo galisi dėl šio įvykio, kuris įvyko dėl administracinio nusižengimo patraukto asmens nežinojimo ir teisės aktų neišmanymo.
Atsiliepimas
3. Institucija, nesutikdama su skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad Pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka ta apimtimi, jog yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Kadangi pateiktu skundu Pareiškėjas ginčija tik administracinio nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, dėl kitų administracinių nusižengimų už kuriuos yra nubaustas Pareiškėjas, plačiau nepasisakoma. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtina nuostata, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) (OL 2006 L 403, p. 18), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau tekste – Taisyklės). Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Pareiškėjas nuo 2022 m. kovo 23 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir tik po nagrinėjamo įvykio, t. y. 2023 m. balandžio 17 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad Pareiškėjas būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju turėjo pareigą įgyti Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą įstatymų numatyta tvarka. Svarbi ir ta aplinkybė, kad Pareiškėjas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublika ne tik dėl čia vykdomos individualios veiklos, tačiau ir dėl to, kad Lietuvoje gyvena du iš trijų Pareiškėjo nepilnamečiai vaikai. Atsiliepimu prašoma L. T. atstovo skundo netenkinti (b. l. 68-71).
4. Teismo posėdyje L. T. papildomai nurodė, kad jis iš viso nevairavo. Jis buvo kompanijoje iš 6 asmenų, bandė aiškintis kas vairavo, tačiau išsiaiškinti nepavyko. Kai atvyko policijos pareigūnai jis sėdėdamas automobilyje bandė iškviesti tralą, todėl nekreipė dėmesio į pareigūnus. Nesupratimas įvyko, kad neatidarė durų, galėjo pasakyti „ožys“, bet tai nėra necenzūrinis žodis. Nieko nežino dėl suklastotų valstybinių numerių. Jo gyvenamąja vieta yra Anglijoje, ten taip pat statybų įmonėje dirba nuo 2017-2018 m. ir ten gyvena. Į Lietuvą atvyksta tik atostogauti. Prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Almos Gusienės 2023 m. balandžio mėn. 13 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Jeigu teismas manytų, kad vis dėl to buvo atliktas pažeidimas, prašo atkreipti dėmesį, kad jo veiksmuose nebuvo siekio atlikti jokio pobūdžio nusižengimo ir/ar pažeidimo. Administracinio nusižengimo patrauktas asmuo nuoširdžiai manė, kad jam reikalavimas turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą nėra taikomas, nes jis nuolatos gyvena užsienyje. Būtent užsienio valstybės, kurioje nuolatos gyvena, išduotą vairuotojo pažymėjimą jis ir turi. Administracinio nusižengimo atsakomybėn patrauktas asmuo galisi dėl šio įvykio, kuris įvyko dėl administracinio nusižengimo patraukto asmens nežinojimo ir teisės aktų neišmanymo.
5. Teismo posėdyje advokatas Karolis Rugys skundo reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad L. T. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, tai yra nebuvo užfiksuotas vairavimo faktas, dalyje nutraukė teiseną, nesiaiškino aplinkybių, ar jis nesumokėjo už degalus. Taip pat ir apie suklastotus transporto priemonės numerius, nėra duomenų, kaip suklastojo. Skundė dėl vairuotojo pažymėjimo turėjo jį ir jis yra galiojantis, Anglijoje išduotas ir gyvena tenai. Deklaruoti išvykimą turi tik pats asmuo atvykęs, jis būdamas užsienyje negalėjo, bet atvykęs atostogų jis tai padarė. Mano yra pagrindas sumažinti teisių atėmimą iki 2 mėnesių.
6. Institucijos atstovas į tesimo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
7. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
8. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
9. Nors skunde iš esmės pasisakoma tik dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tačiau skunde prašoma panaikinti visą skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti, todėl teismas pasisako dėl visų administracinių nusižengimų, už kuriuos L. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023 m. balandžio 6 d. L. T. už ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje, 108 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 57-ANR_672-2023, dėl to, kad jis, 2023 m. balandžio 4 d., 19.52 val. degalinėje „Viada“ atvykęs automobiliu su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais užsipylė kuro ir išvažiavo už jį nesusimokėjęs. Atvykus policijos pareigūnams, būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu nustatytas 1,08 promilės girtumas) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išlipti iš automobilio bei atidaryti automobilio bagažinę, taip pat girdint policijos pareigūnams keikėsi necenzūriniais žodžiais bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pranešėją. Dėl įvykio degalinei padaryta turtinė žala 149,99 Eur (b. l. 23).
11. Skundžiamu nutarimu L. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, 108 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, teisena nutraukta dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Nutarime taip pat konstatuota, kad asmuo savo noru atlygino žalą degalinei ir bylos nagrinėjimo metu pateikė žalos sumokėjimo kvitą.
12. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
13. ANK 481 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
14. ANK 108 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.
15. ANK 415 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki trijų šimtų keturiasdešimt eurų.
16. ANK 424 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
17. Teismo posėdyje pareiškėjas neginčijo, kad atvykus policijos pareigūnams sėdėjo savo automobilyje, kuris buvo užklimpęs, tačiau tvirtino, kad automobilį prieš tai buvo davęs asmeniui iš kompanijos, su kuria leido laiką, pats į degalinę nevažiavo, nieko nežino apie automobilio valstybinių numerių pakeitimą, prie savo automobilio atėjo ją vairavusiam asmeniui jam pranešus, kad užklimpo, to asmens kontaktinių duomenų nurodyti negalėjo, kur jis nuėjo po to – nežino, policijos pareigūnų reikalavimus vykdė, jų neįžeidinėjo. Vis tik iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. balandžio 5 d. paaiškinime L. T. nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams jis sėdėjo automobilyje, valstybinių numerių nekeitė, policijos reikalavimus vykdė, atvykusio vyriškio nepažįsta ir jo neįžeidinėjo, automobilyje rastos dvi talpos su degalais priklauso jam, buvo anksčiau užsipylęs ir turi pirkimo kvitus, kuriuos pridės vėliau (b. l. 46). Jokių duomenų apie šių kvitų pridėjimą nėra. Tuo tarpu skundžiame nutarime užfiksuota, kad asmuo savo noru atlygino žalą degalinei ir bylos nagrinėjimo metu pateikė žalos sumokėjimo kvitą. Taip pat, kaip matyto iš skundžiamo nutarimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu L. T. prisipažino padaręs ANK numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Taigi, L. T. pozicija dėl padarytų administracinių nusižengimų pasikeitė tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, sužinojus apie paskirtą baudą ir teisės vairuoti atėmimą 9 mėnesiams.
18. Byloje surinktais įrodymais – vyriausiojo patrulio Andrej Zanov tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, UAB „Viada LT“ pareiškimo duomenimis, pranešėjo V. M. paaiškinime esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. balandžio 4 d., 19.52 val. degalinėje „Viada“ būtent L. T. priklausančiu automobiliu atvykęs asmuo užsipylė kuro ir išvažiavo už jį nesusimokėjęs. Nors iš pateikto degalinės vaizdo kamerų įrašų negalima tiksliai nustatyti, t. y. patvirtinti ar paneigti, kad matomas asmuo – L. T., tačiau vėliau pranešėjui sekant šį automobilį bei informuojant apie jį policijos pareigūnams, pastariesiems atvykus prie automobilio, jame buvo aptiktas būtent L. T.. Jo versiją, kad buvo davęs automobilį kitam asmeniui, teismas atmeta kaip visiškai neįtikimą, pareiškėjas negalėjo nurodyti nei jo vardo, nei kur asmuo dingo atvykus policijos pareigūnams. Taip pat teiginius, kad nežino dėl valstybinių numerių pakeitimo, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi iš bylos įrodymų matyti, kad būtent nuo L. T. automobilio sniege pėdsakai vedė iki vietos, kurioje gulėjo tikrieji automobilio valstybiniai numeriai. Esant tokioms aplinkybėms, automobilyje radus dvi talpas su kuru, kurių pirkimo kvitų L. T. taip ir nepateikė, o vėliau atlygino degalinei padarytą žalą, L. T. jau esant anksčiau baustam už analogiškas nusikalstamas veikas, teismas daro išvadą, kad L. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 108 straipsnio 1 dalyje ir ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti vyriausiojo patrulio Andrej Zanov tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, kad privažiavus policijos pareigūnams L. T. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išlipti iš automobilio bei atidaryti automobilio bagažinę, taip pat girdint policijos pareigūnams keikėsi necenzūriniais žodžiais bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pranešėją. Ir nors nutarimo priėmimo metu L. T. prisipažino ir gailėjosi, teismo posėdyje bandė sumenkinti savo atsakomybę, neigdamas necenzūrinių žodžių vartojimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu L. T. pagrįstai pripažintas kaltu dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo bei nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo vartojant necenzūrinius žodžius bei pranešėjo įžeidinėjimo, už ką jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 481 straipsnio 1 dalį.
19. Skunde L. T. nesutinka ir su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti, tvirtina, kad teisę vairuoti jis turėjo. Teismo posėdyje nurodė, kad manė, jog reikalavimas turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą nėra taikomas, nes jis nuolatos gyvena užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), turi šios valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą. Atsiliepime Institucijos atstovas, remdamasis teisiniu reguliavimu, pagrįstai nurodo, kad nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Nors L. T. tvirtina, kad nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, o į Lietuvos Respubliką sugrįžta į Lietuvos Respubliką tik atostogų. Gyventojų registro duomenimis, L. T. nuo 2022 m. kovo 23 d. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir tik nuo 2023 m. balandžio 17 d., t. y. jau po įvykio, deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Įrodymų, objektyviai patvirtinančių savo teiginius, kad nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, o į Lietuvos Respubliką sugrįžta į Lietuvos Respubliką tik atostogų, L. T. nepateikė. Taigi, įvykio metu, būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, L. T. turėjo pareigą turėti Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka. Esant susiklosčiusiai situacijai, kad įvykio metu L. T. turėjo tik trečiosios (ne Europos Sąjungos narės) valstybės vairuotojo pažymėjimą, jis pagrįstai patrauktas administracinėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Kaip numatyta šio straipsnio 7 dalyje, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, skundžiamu nutarimu Institucija privalėjo skirti L. T. šią administracinio poveikio priemonę, kurios dydis tinkamai nustatytas ir yra lygus šios priemonės vidurkiui.
20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadas, kad L. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, 108 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 5 dalį, jam tinkamai paskirtos nuobaudos sankcijų ribose bei pagrįstai paskirta įstatyme imperatyviai nurodyta skirtina administracinio poveikio priemonė, kurios terminas nėra aiškiai per griežtas, todėl atstovo advokato Karolio Rugio skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. T. atstovo advokato Karolio Rugio skundą atmesti.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-85782023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.