Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-676/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-17
Bylos Nr.
2-676/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
Ieškovas
L.B., S. B., A. B., M. B., A.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-676/2011Procesinio sprendimo kategorijos 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L.B., S. B., A. B., M. B.ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I.M. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2954-395/2010 pagal ieškovų L. B., S. B., A. B., M. B. ieškinį atsakovui anstoliui D. J. dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, G. B., I. M., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Vievio taupa“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ir S. B., A. B., M. B. įstatyminė atstovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo antstolio D. J. ieškovės naudai 1 127 Lt turtinės žalos atlyginimo ir neturinės žalos atlyginimo: L. B. – 20 000 Lt, S. B. – 50 000 Lt, A. B. – 50 000 Lt, M. B. – 50 000 Lt; priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; įpareigoti atsakovą vaikams priteistas lėšas neturtinės žalos atlyginimui pervesti į šių vaikų asmenines sąskaitas, esančias kredito unijoje „Vievio taupa“; įpareigoti kredito uniją „Vievio taupa“: a) antstolio pervestas vaikams lėšas padėti į jų tikslinių terminuotų indėlių sąskaitas ir išmokėti šias lėšas tik trijų kambarių buto Elektrėnuose pirkimui, kurie įregistruoti vaikų nuosavybėn (solidariai), o likusias lėšas naudoti šio buto komunalinių išlaidų (įskaitant mokesčius už elektrą ir dujas) apmokėjimui; b) kasmet iki sausio 10 d. pateikti informaciją Elektrėnų savivaldybei apie vaikams priklausančių lėšų panaudojimą; priteisti iš atsakovo valstybei teismo išlaidas.

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus G. B. prašė priteisti iš atsakovo antstolio D. J. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. M. prašė priteisti iš atsakovo antstolio D. J. 11 189 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei ir įstatyminei atstovei L. B. bei tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, G. B.ir I. M. 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinių trūkumams pašalinti ir sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį už ieškinio pareiškimus bei įrodymus apie jo sumokėjimą pateikti teismui. Šią nutartį teismas grindė nurodydamas, jog ieškovė ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, nepatenka į CPK 83 str. 1 d. pateiktą sąrašą asmenų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo CPK 83 str. 2 d. 6 p. ir CK 6.272 str. 2 d. nuostatas bei jų komentarus ir tuo nukrypo nuo Lietuvos teismuose suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o tai lemia skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria iš ieškovų ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalaujama sumokėti žyminį mokestį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šį prašymą apeliantė grindė faktiškai analogiškais motyvais kaip ir ieškovai. Papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl netaikė CK 6.272 str. 2 d. nuostatų. Apeliantės nuomone, tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliantų atskiruosius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Tai reiškia, kad žyminį mokestį mokėti yra privaloma, išskyrus įstatymuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė bei įstatyminė atstovė L. B., tiek tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. M. savo reikalavimus grindė CK 6. 272 str. nuostatomis. Dėl šios priežasties apeliantės manė, kad yra atleistinos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 str. 1 d. 6 p. nuostatas. Iš byloje esančių L. B. ir I. M. ieškinių (b. l. 3-7, 21-23, 48-52, 60) matyti, kad apeliantės siekia žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų antstolio D. J. veiksmų, atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju viena iš ginčo šalių yra specifinis subjektas t. y. antstolis, o tai lemia, jog ginčui spręsti yra taikomos specialiosios teisės normos, kurios turi prioritetą bendrųjų teisės normų atžvilgiu. Dėl šios priežasties ginčui yra taikytinas Antstolių įstatymas. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad antstolio civilinės atsakomybės sąlygas konkretizuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos t. y. CK 6.246 – 6-249 str. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-454/2010). Taigi byloje nustačius, kad apeliantės realiai kildina savo reikalavimus iš CK 6. 246 – 6-249 str. nuostatų, o ne iš CK 6.272 str. nuostatų, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo atleisti apeliantes nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Tai lemia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti apeliantės, dydžio. Šis pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumas yra ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme ir nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. nuostatomis, ieškovė ir įstatyminė atstovė L. B. yra įpareigotina sumokėti 4 423 Lt dydžio žyminį mokestį, o I. M. yra įpareigotina sumokėti 936 Lt dydžio žyminį mokestį.

Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

nutar i a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti ieškovę ir įstatyminę atstovę L. B. (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. kovo 28 d. sumokėti 4 423 Lt dydžio žyminį mokestį.

Įpareigoti trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, I. M. (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. kovo 28 d. sumokėti 936 Lt dydžio žyminį mokestį.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėVytas Milius