- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-527-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00059-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- M. Š., J. R., J. S.
- Atsakovas
- P. R., L. R., O. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) L. R., P. R. ir O. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų M. Š., J. R., J. S. ieškinį atsakovams P. R., L. R., O. Č. dėl teisės atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti be bendrasavininkų sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Širvintų rajono savivaldybės administracija, bei atsakovų P. R., L. R., O. Č. priešieškinį ieškovams M. Š., J. R., J. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: 1) pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo atlikti pertvarkyto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 6,3731 ha bendrą plotą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalintų dalių: 4,3558 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,8840 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3973 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,5976 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1384 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal UAB korporacijos ,,Matininkai“ parengtus šio žemės sklypo dalių brėžinius: 4,3558 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,8840 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3973 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,5976 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1384 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro duomenis įregistruoti VI? Registru? centre; bei 2) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad kartu su atsakovais yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 6,3731 ha bendrą plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendraturčiai: ieškovams nuosavybės teise priklauso po 1/4 dalį Žemės sklypo, atsakovams P. R. ir L. R. nuosavybės teise priklauso po 3/32 dalis Žemės sklypo, atsakovei O. Č. nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis Žemės sklypo. Buvęs Žemės sklypo bendraturtis S. R. (miręs (duomenys neskelbtini)), kuriam nuosavybės teise, kaip ir ieškovams, priklausė 1/4 dalis Žemės sklypo, siekdamas užtikrinti racionalesnį Žemės sklypo naudojimą ir suderinęs su bendraturčiais ieškovais, 2017 m. kovo 6 d. su UAB korporacija ,,Matininkai“ sudarė Geodezinių matavimų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB korporacija „Matininkai“ įsipareigojo parengti ir parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo į 5 atskirus žemės sklypus sprendinius bei formavimo ir pertvarkymo projektą. UAB korporacija „Matininkai“, gavusi visų tuometinių Žemės sklypo savininkų sutikimus, žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinius su Aiškinamuoju raštu ir prašymą patvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą per elektroninę sistemą ŽPDRIS pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Širvintų skyriui. 2018 m. liepos 9 d. NŽT Širvintų skyriaus vedėjas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino parengtą projektą, pagal kurį Žemės sklypas pertvarkytas į 5 atskirus žemės sklypus: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,3558 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,8840 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,3973 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,5976 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1384 ha; taip pat buvo pakeista žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį, atitinkamai patvirtintos kitos pertvarkytų žemės sklypų naudojimo sąlygos. Tačiau patvirtinus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, S. R. mirė, jo Žemės sklypo dalį paveldėjo atsakovai, kurie atsisakė rengti pertvarkyto Žemės sklypo dalių kadastro duomenų? bylas bei pasirašyti naujai suformuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo–parodymo aktus bei parengtus šių žemės sklypų planus. Atsakovai piktnaudžiauja savo materialiosiomis teisėmis ir be jokio pagrindo atsisako dalyvauti kadastrinių duomenų rengimo procese ir tokiu būdu nesąžiningai trukdo galutinai suformuoti žemės sklypus pagal patvirtintą formavimo ir pertvarkymo projektą. Mano, kad mirusio bendraturčio įpėdiniai, paveldėję mirusiojo bendraturčio Žemės sklypo dalį, privalo laikytis buvusio bendraturčio susitarimų ir netrukdyti jų realizavimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad S. R. (miręs (duomenys neskelbtini), kurio paveldėtojai yra atsakovai) ir ieškovai buvo sudarę 2017 m. kovo 6 d. Geodezinių matavimų paslaugų teikimo sutartį dėl Žemės sklypo formavimo, pertvarkymo projekto parengimo. S. R., kaip ir kiti tuometiniai Žemės sklypo bendraturčiai, 2017 m. spalio 29 d. išdavė sutikimą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Tačiau jokių kitų susitarimų dėl tolimesnių veiksmų po minėto projekto parengimo tarp bendraturčių nebuvo sudaryta. Atitinkamai, atsakovams, kaip S. R. paveldėtojams, neperėjo jokių teisių ir pareigų, kurių nebuvo prisiėmęs S. R.. Pažymėjo, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas 2018 m. liepos 9 d., o S. R. mirė (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, po projekto patvirtinimo iki S. R. mirties buvo pakankamas laiko tarpas, kad būtų atlikti projektu suformuotų penkių žemės sklypų kadastriniai matavimai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovų žiniomis, tai nebuvo padaryta dėl atsinaujinusių bendraturčių nesutarimų Žemės sklypo naudojimo, valdymo ir disponavimo klausimais. Pažymėjo, kad atsakovai siekia atsidalinti iš Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės jiems tenkančią 1/4 Žemės sklypo dalį, tačiau ieškovai su tuo nesutinka, nenurodydami racionalių argumentų. Atkreipė dėmesį, kad parengus kadastrinių matavimų bylas ir jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre, vietoje vieno Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės atsirastų ieškovų ir atsakovų bendroji dalinė nuosavybė į penkis sklypus, kas tik dar labiau apsunkintų situaciją dėl Žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo. Be to, pagal kadastrinių matavimų bylas dalis Žemės sklype esančių statinių patenka į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis – į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Visi statiniai yra tarpusavyje funkciškai susiję, sudaro vientisą sodybą ir todėl negali būti išdėstyti skirtinguose žemės sklypuose. Mano, kad ieškovų pateiktos kadastrinių matavimų bylos pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovų nesutikimas su kadastrinių matavimų bylomis bei jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra pagrįstas.
4. Trečiasis asmuo NŽT Širvintų skyrius pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ieškiniui, atsižvelgiant į tai, jog NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 9 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ aptariamo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, pagal projektą teisės aktų nustatyta tvarka yra parengtos naujai formuojamų žemės sklypų kadastro duomenų bylos, tačiau nėra suderintos atsakovų.
5. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad parengtos naujai formuojamų žemės sklypų kadastro duomenų bylos atitinka teisės aktų nuostatas, prieštaravimų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms nenustatyta, todėl ieškinys, trečiojo asmens nuomone, galėtų būti tenkintas pilna apimtimi. Prašė priimti sprendimą šioje byloje teismo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
6. Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) atidalyti atsakovų dalį iš bendrosios dalinės aptariamo Žemės sklypo, ir statinių – gyvenamojo namo, kiemo rūsio, viralinės, tvarto, ūkio pastato, daržinės, pirties, kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės, priskiriant atsakovams Žemės sklypo dalį matininko R. K. parengtoje žemės sklypo atidalijimo schemoje pažymėtą indeksu „C“ (61 aras), ir statinius – gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, viralinę, tvartą, ūkio pastatą, daržinę, pirtį, kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų naudai po 3 285 Eur kompensaciją kiekvienam; 3) priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovai pažymėjo, kad negalėjo pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslu atidalyti atsakovų dalį iš bendrosios dalinės Žemės sklypo nuosavybės, nes dalis Žemės sklypo yra areštuota. Patenkinus atsakovų priešieškinį, atsakovams tenkanti Žemės sklypo dalis būtų atidalyta ir priskirta atsakovams. Atitinkamai, negalėtų būti patenkinti ieškovų ieškinio reikalavimai. Atsakovai nurodė, kad jiems kartu priklauso 1/4 dalis Žemės sklypo, t. y. 159,33 a Žemės sklypo. Žemės sklypo dalyje yra nurodyti statiniai, kurių 1/4 dalis priklauso atsakovams. Visi statiniai yra įregistruoti kaip Žemės sklypo priklausiniai. Be to, visi statiniai yra tarpusavyje funkciškai susiję, sudaro vieningą nekilnojamojo turto kompleksą. Pažymėjo, kad viename iš statinių – gyvenamajame name – gyveno bei visus statinius savo lėšomis prižiūrėjo S. R. su žmona atsakove O. Č.. Atsakovai siekia atsidalinti iš Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės būtent tą Žemės sklypo dalį (pažymėtą „C“, 61 aras), kurioje yra statiniai, bei statinius (pagal pridedamą žemės sklypo atidalijimo schemą). Mano, kad atsakovams priskyrus Žemės sklypo dalį, kurioje yra statiniai, atsakovams taip pat priskirtini ir statiniai, kaip Žemės sklypo priklausiniai, esantys atsakovams priskirtoje Žemės sklypo dalyje. Tokiu atidalijimo būdu būtų užtikrinta, kad tiek atidalinta Žemės sklypo dalis, tiek visi joje esantys statiniai priklausys tiems patiems asmenims – atsakovams, taip bus išvengta tokios situacijos, kad dalis funkciškai tarp savęs susijusių statinių yra kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype arba situacijos, kuomet atidalinta Žemės sklypo dalis priklauso vieniems asmenims (atsakovams), o atidalinti statiniai – kitiems asmenims (atsakovams ir ieškovams). Pažymėjo, kad statiniai negali būti padalinti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai, nes juose, atsižvelgiant į jų plotą, negali būti suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai. Nurodė, kad sutinka ir yra finansiškai pajėgūs nedelsiant sumokėti ieškovams teisingą kompensaciją dėl atsakovams atitenkančio didesnės vertės turto, ir kad kompensacija iš atsakovų būtų priteista solidariai.
8. Ieškovai atsiliepime su atsakovų priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovai bei jų brolis S. R. bendru sutarimu ir bendromis pastangomis pasirinko vieną iš įstatyme numatytų nekilnojamojo turto formavimo būdų ir ginčo žemės sklypą padalijo į penkis atskirus žemės sklypus. Administracinio subjekto sprendimo dėl ginčo žemės sklypo formavimo atsakovai neginčija. Kitas ginčo žemės sklypo formavimo būdas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu dėl to sutartų visi bendraturčiai. Pažymėjo, kad atsakovų nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis patvirtina ir į bylą pateiktas 2020 m. kovo 26 d. atsakovų pasirašytas atsakymas dėl pasinaudojimo pirmumo teise įsigyti ieškovams nuosavybės teise priklausančias ginčo žemės sklypo dalis, kuriame jie patys reikalavo viešame nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2018 m. liepos 9 d. NŽT įsakymo pagrindu visus naujai suformuotus žemės sklypus. Atsakovai nepateikė įstatymų nustatyta tvarka parengto Žemės sklypo pertvarkymo projekto, todėl Žemės sklypo atidalinimas pagal jų pageidaujamą siūlymą negalimas. Atsakovų pateiktoje schemoje nėra numatytas privažiavimas. Formavimo projektas turi būti suderintas Taisyklėse nustatyta tvarka su atsakingomis institucijomis. Atsakovai prašo atidalinti jiems konkrečią ginčo žemės sklypo dalį, tačiau pateiktoje schemoje šį Žemės sklypą numatytą padalyti į keturis žemės sklypus, nors toks reikalavimas neformuluojamas, o pačiame priešieškinyje nepateikti jokie tokio atidalijimo motyvai, atitinkamai ieškovams nėra ir į ką atsikirsti. Atsakovai reikalauja jiems atidalinti ginčo žemės sklypo dalį, kurioje yra statiniai ir atidalinti natūra visus statinius. Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovai ir nurodo, kad galėtų sumokėti ieškovams už jų statinių dalis kompensaciją, tačiau nei formuluoja tokio reikalavimo, nei iš viso pateikia įrodymus, pagrindžiančius statinių vertę. Priešingai nei teigia atsakovai, jokių susitarimų su jais dėl ginčo žemės sklypo ir jame esančių statinių vertės ieškovai nebuvo sudarę.
9. Trečiasis asmuo NŽT Širvintų skyrius atsiliepime su atsakovų priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypų atidalijimo, kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, apima visą eilę procesų, kurių metu turi būti pakeisti žemės sklypų kadastro duomenys. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, kad rengiant žemės sklypo atidalijimo projektą, turi būti privalomai padalintos ir kitiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys. Iš atsakovų pateiktos „Geokada“ matininko R. K. 2021 m. liepos 23 d. parengtos žemės sklypo atidalijimo schemos, akivaizdu, kad atsakovai reikalauja ne tik atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančią dalį, bet ir padalinti visą žemės sklypą į keturias dalis, tačiau tokie padalinimo motyvai iš priešieškinio nėra aiškūs. Be to, iš minėtos atidalijimo schemos nėra aišku, kaip yra sprendžiami privažiavimo iki padalinamų žemės sklypų sprendiniai, dėl ko, akivaizdus neatitikimas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimams. Iš priešieškinio nėra aišku, ar atsakovų teikiamas atsidalijimo variantas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, be to, neatitinka bendraturčių dalių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovų M. Š., J. R., J. S. ieškinį patenkino; pripažino ieškovams M. Š., J. R., J. S. teisę be atsakovų P. R., L. R., O. Č. sutikimo atlikti pertvarkyto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 6,3731 ha bendrą plotą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalintų dalių: 4,3558 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,8840 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3973 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,5976 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1384 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal UAB korporacijos ,,Matininkai“ parengtus šio žemės sklypo dalių brėžinius: 4,3558 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,8840 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3973 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,5976 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1384 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro duomenis įregistruoti VI? Registru? centre; priteisė iš atsakovo P. R. ieškovams M. Š., J. R., J. S. 362 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant M. Š. 120,66 Eur, J. R. – 120,67 Eur, J. S. – 120,67 Eur; priteisė iš atsakovo L. R. ieškovams M. Š., J. R., J. S. 362 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant M. Š. 120,67 Eur, J. R. – 120,66 Eur, J. S. – 120,67 Eur; priteisė iš atsakovės O. Č. ieškovams M. Š., J. R., J. S. 362 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant M. Š. 120,67 Eur, J. R. – 120,67 Eur, J. S. – 120,66 Eur; Atsakovų P. R., L. R., O. Č. priešieškinį paliko nenagrinėtą; grąžino atsakovams P. R., L. R., O. Č. 296 Eur žyminį mokestį.
7. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad Žemės sklypo bendraturčių bendru sutarimu, pagal vieno iš bendraturčių, t. y. S. R., 2017 m. kovo 6 d. su UAB korporacija „Matininkai“ sudarytą Geodezinių matavimų paslaugų teikimo sutartį (S. R. nurodytas užsakovu), buvo parengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo į 5 atskirus žemės sklypus sprendiniai bei formavimo ir pertvarkymo projektas. Byloje pateikti visų tuometinių Žemės sklypo savininkų (J. R., S. R., J. S., M. Š.) sutikimai su minėto projekto sprendiniais. Gavus būtent S. R. prašymą, NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu buvo nuspręsta rengti aptariamo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, uždavinys – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, po ko, 2018 m. liepos 9 d. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo įsakymu buvo patvirtintas parengtas Projektas, pagal kurį Žemės sklypas pertvarkytas į minėtus 5 atskirus žemės sklypus. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo įsakyme Projekto iniciatoriumi nurodytas S. R.. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad visi Žemės sklypo bendrasavininkai susitarė padalinti Žemės sklypą, ir įgyvendinant jų valią buvo parengtas ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas Projektas. Minėtas 2018 m. liepos 9 d. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo įsakymas yra galiojantis, nenuginčytas.
8. Teismas nustatė, kad byloje pateikti dokumentai (kadastrinių matavimų bylos) įrodo, kad naujai formuojamų žemės sklypų kadastriniai matavimai jau yra atlikti, pagal Projektą yra parengtos naujai formuojamų žemės sklypų kadastro duomenų bylos, tačiau jos nėra suderintos atsakovų, jiems kategoriškai nesutinkant atlikti nurodytų veiksmų, dėl ko negali būti keičiami kadastro duomenys. Teismas nurodė, kad nors atsakovai akcentuoja, kad S. R. išdavė sutikimą tik dėl Projekto, o ne dėl tolesnių veiksmų, tačiau teismo vertinimu, ankščiau aptartos aplinkybės tik patvirtina, kad Projekto iniciatorius buvo būtent S. R., ko nepaneigė atsakovai ir bylos nagrinėjimo metu, atlikti veiksmai atitiko jo ir kitų Žemės sklypo bendraturčių valią, o tų veiksmų galutinis tikslas ir buvo Žemės sklypo padalinimas į penkis sklypus. Atsakovai nesutikdami su ieškovų reikalavimu, išreiškė valią taikyti kitą žemės sklypų formavimo būdą, motyvuodami tuo, kad siekia atsidalinti ir nuosavybės teise turėti, ne parduoti, dalį tėvo naudoto Žemės sklypo su statiniais. Jokių objektyvių nesutikimo su ieškovų reikalavimais motyvų atsakovai teismui nenurodė. Juolab, kaip matyti iš į bylą pateikto 2020 m. kovo 26 d. visų atsakovų pasirašyto atsakymo dėl pasinaudojimo pirmumo teise įsigyti ieškovams nuosavybės teise priklausančias ginčo žemės sklypo dalis, atsakovai neprieštaravo dėl Žemės sklypo padalijimo proceso užbaigimo, vėliau savo poziciją pakeitė be objektyvių motyvų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai, jų atstovė teismo posėdyje, patvirtino, kad Projekto neginčija, kaip ir jį patvirtinusio administracinio akto, nelaiko, kad kadastriniai matavimai būtų atlikti neteisingai, o naujos valios atsiradimas nėra Projekto įgyvendinimo dalis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad kadastro duomenų įregistravimas VI? Registru? centre yra pagrįstas ir galimas be atsakovų sutikimo, todėl ieškovų ieškinį patenkino.
9. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų pareikšto priešieškinio, nurodė, kad atsakovai nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka parengto ir suderinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, o savo atidalijimo modelį grindžia minėta matininko R. K. 2021 m. liepos 23 d. parengta Žemės sklypo atidalijimo schema. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus, tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nurodytas ir šiuo atveju būtinas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nėra pateiktas, o procesinio dokumento (priešieškinio) trūkumų šalinimas šiuo atveju nėra tikslingas, kadangi tokio projekto nepateikimo (atsisakymo organizuoti tokio projekto rengimą) priežastis yra būtent turto areštas, teismas atsakovų priešieškinį paliko nenagrinėtą.
10. Teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus, priešieškinį palikus nenagrinėtą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovai savo pagrindinį priešieškinio reikalavimą (dėl turto atidalijimo) reiškė žinodami ir suprasdami, kad neturi ir negali pateikti atidalijimui reikalingo projekto, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 94 straipsnis), tačiau atsakovams, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžintinas jų sumokėtas žyminis mokestis.
11. Bylos duomenimis, ieškovai šioje byloje patyrė 1 086 Eur bylinėjimosi išlaidų (kiekvienas ieškovas patyrė po 362 Eur bylinėjimosi išlaidų), kurias sudaro 1 011 Eur už teisines paslaugas (kiekvienas ieškovas patyrė po 337 Eur išlaidų už teisines paslaugas) ir 75 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškinį tenkinus visiškai, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) L. R., P. R. ir O. Č. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13.1. byloje nustatyta, kad vienam iš atsakovų – P. R. – priklausantis turtas, atitinkamai ir tenkanti ginčo žemės sklypo dalis (3/32) yra areštuota; arešto pagrindas – prokuroro D. V. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atliekamas Vilniaus apygardos prokuratūroje, nutarimas priimtas 2021 m. balandžio 8 d., yra nepanaikintas ir galiojantis. Dėl pritaikyto arešto atsakovai negalėjo pradėti rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto dėl atsakovams priklausančios Žemės sklypo dalie atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Turto arešto faktas buvo išviešintas 2021 m. balandžio 8 d. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar galima tęsti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo proceso įgyvendinimą, galiojant dalies Žemės sklypo areštui, nors jam esant formavimo ir pertvarkymo procesas iš viso nėra galimas;
13.2. teismas į civilinę bylą neįtraukė asmenų, kurie turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, t.y. asmens, areštavusio atsakovui P. R. priklausančio Žemės sklypo idealiąją dalį (3/32). Tokiu būdu teismas priėmė sprendimą neįtrauktų asmenų atžvilgiu. Žemės sklypo žemėtvarkos projekto įgyvendinimas – suformuotų kadastrinių bylų pasirašymas ir įregistravimas VĮ Registrų centre apima tiek valdymo teisę, tiek disponavimo teisę. Realizuojant žemėtvarkos projektą ginčo žemės sklypui daromas tiesioginis fizinis poveikis, taip pat keičiama turto teisinė būklė 0 iš vieno žemės sklypo bus suformuoti 5 žemės sklypai, keičiama vieno iš jų paskirtis. Tokių veiksmų dėl atsakovui P. R. nustatytų nuosavybės teisių ribojimų atlikti negalima.
Atsiliepimas
2. Ieškovai M. Š., J. R. ir J. S. atsiliepime apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. skundas grindžiamas išimtinai vieninteliu procesinio pobūdžio argumentu – kad byloje trečiuoju asmenius nebuvo įtraukta Vilniaus apygardos prokuratūra. Apeliantai neginčija teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nei dėl ieškovų patenkintų reikalavimų, nei dėl atsakovų priešieškinio palikimo nenagrinėto, tai patvirtina, kad teismo sprendimas dėl ginčo yra teisėtas;
15.2. Vilniaus apygardos prokuratūros dalyvavimas byloje negalėjo turėti jokios įtakos teismo sprendimo priėmimui, todėl šis apeliantų nurodytas formalus argumentas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo;
15.3. atsakovai nesiekė suderinti visų bendraturčių interesų, o pareikštu priešieškiniu reikalavo atidalijimo klausimą išspręsti tik jiems priimtiniausiu būdu, kuris neatitiko didesnę turto dalį valdančių bendraturčių – ieškovų – interesų;
15.4. administracinio subjekto sprendimas dėl Žemės sklypo padalijimo yra galiojantis ir nenuginčytas bei privalomas atsakovams, kaip mirusio bendraturčio teisių perėmėjams, todėl teismui nebuvo pagrindo iš naujo spręsti Žemės sklypo padalijimo (atidalijimo) klausimo pagal atsakovų siūlymus, kuriems nepritarė didžioji dalis bendraturčių;
15.5. pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, išskiriami du savarankiški nekilnojamojo daikto formavimo etapai: 1) administracinio subjekto sprendimas dėl daikto suformavimo pertvarkymo, 2) kadastro duomenų rengimas. Ieškovams rengiant Žemės sklypo pertvarkymo projektą, jokie apribojimai neegzistavo, todėl pertvarkymo projektas buvo parengtas ir patvirtintas 2018 m. liepos 9 d. NŽT Širvintų skyriaus vedėjo įsakymu;
15.6. jokie teisės aktai nenumato jokių draudimų ar ribojimų atlikti areštuoto pertvarkyto nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus bei teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre;
15.7. Žemės sklypo pertvarkymo projektas, patvirtintas 2018 m. liepos 9 d., pertvarkytų Žemės sklypo dalių kadastriniai matavimai atlikti iki atsakovui P. R. priklausančiai Žemės sklypo daliai pritaikyto arešto. Todėl areštą pritaikiusios institucijos dalyvavimas byloje negalėtų turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl pertvarkyto Žemės sklypo dalių kadastrinių matavimų bei įregistravimo nekilnojamojo turto registre;
15.8. viešame registre 2021 m. vasario 18 d. buvo padarytas įrašas apie ieškovų iškeltą bylą dėl teisės atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti be bendrasavininkų sutikimo buvo išviešinti, todėl prokuratūrai taikant areštą jau turėjo būti žinomi duomenys apie iškeltą bylą. Taigi prokuratūra turėjo galimybę įstoti į bylą trečiuoju asmeniu;
Žemesnės instancijos teismas
15.9. teismo sprendimu pripažinus ieškovams teisę atlikti dar iki arešto administracinio subjekto sprendimu pertvarkyto Žemės sklypo dalių kadastrinius matavimus ir įregistruoti pertvarkytas dalis nekilnojamojo turto registre, areštą pritaikiusio subjekto teisinė padėtis iš esmės nesikeičia, nes areštuoto daikto savininkas nepraranda nuosavybės teisių į daiktą ir arešto apimtis nesikeičia.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su apeliantų argumentais, bei mano, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 10 punkto nuostatas bei CPK 266 straipsnio nuostatas, todėl naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
16. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kas ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo atlikti pertvarkyto Žemės sklypo kadastrinius duomenis ir kadastro duomenis įregistruoti VI? Registru? centre; atsakovai su ieškovų ieškiniu nesutiko, pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti atsakovų dalį iš bendrosios dalinės aptariamo Žemės sklypo, ir jame esančių statinių nuosavybės, priskiriant atsakovams Žemės sklypo dalį matininko R. K. parengtoje žemės sklypo atidalijimo schemoje pažymėtą indeksu „C“ (61 aras), ir statinius priteisiant solidariai iš atsakovų ieškovų naudai po 3 285 Eur kompensaciją kiekvienam. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra Žemės sklypo, bendraturčiai: ieškovams nuosavybės teise priklauso po 1/4 dalį Žemės sklypo, atsakovams P. R. ir L. R. nuosavybės teise priklauso po 3/32 dalis Žemės sklypo, atsakovei O. Č. nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis Žemės sklypo. Po tokią pačią dalį, kaip ir Žemės sklypo, ieškovams ir atsakovams priklauso ir Žemės sklype esančių statinių (gyvenamojo namo, kiemo rūsio, viralinės, tvarto, ūkio pastato, daržinės, pirties, kiemo statinių).
18. Iš byloje esančio (pateikto kartu su priešieškiniu) 2021 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui P. R. nuosavybės teise priklausančiai Žemės sklypo ir statinių daliai yra pritaikytas areštas – apribota valdymo ir disponavimo teisė; areštavusi institucija – Vilniaus apygardos prokuratūra; įrašas apie turto areštą galioja nuo 2021 m. balandžio 9 d. Aplinkybė apie atsakovui P. R. nuosavybės teise priklausančio turto – 3/32 dalių Žemės sklypo ir jame esančių statinių – areštą pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, todėl teismas turėjo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, areštą, kuriuo apribotos daikto savininko valdymo ir disponavimo teisės, pritaikiusią instituciją – Vilniaus apygardos prokuratūrą, nes teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos teisėms, kurios užtikrintos minėtu areštu. Kadangi ieškinys šioje byloje pareikštas ieškovams siekiant apginti nuosavybės teisės įgyvendinimą (ieškovų tikslas yra atidalinti žemės sklypus ir dėl to šioje byloje ieškovai prašo be atsakovų sutikimo naujus kadastro duomenis įregistruoti VI? Registru? centre), darytina išvadą, kad šioje byloje būtina išsiaiškinti areštą pritaikiusios institucijos procesinę poziciją dėl pareikštų reikalavimų. To nepadarius, šioje proceso stadijoje nėra galimybės spręsti kokias konkrečiai pasekmes arešto turėtojo teisėms ir pareigoms gali sukelti ieškinio reikalavimų tenkinimas. Kadangi Vilniaus apygardos prokuratūra nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl darytina išvada, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, t. y. nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šio procesinių teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
19. Teisėjų kolegija, nusprendusi panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą CPK 327 bei 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų) dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
20. Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, taip pat nėra tikslinga pasisakyti ir dėl šalių patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas gali būti išspręstas tik iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliantų L. R., P. R. ir O. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.