- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-30
- Bylos Nr.
- 1-846-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16150-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- A.V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis AB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A.V., 2019-04-20, apie 8.36 val., Klaipėdoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu rankomis sugriebęs už kaklo savo sutuoktinę J. V. smaugė, spaudė bei suko jos rankos dilbį ir pastūmė ją, dėl ko nukentėjusioji galva atsimušė į garų surinktuvą ir tokiu būdu patyrė fizinį skausmą.
Be to, A.V., 2019-07-28, apie 14.40 val., Klaipėdoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu kumščiu vieną kartą smogė sutuoktinei J.V. į kairįjį žandą, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A.V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-04-20, apie 17.30 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. išgėrė apie 5 butelius, 0,5 litrų talpos, 5 laipsnių stiprumo alaus. Grįžusi į namus sutuoktinė supyko ir jie apsipyko, dėl ko jis išėjo iš namų. Naktį, būdamas neblaivus, grįžo į namus, tačiau sutuoktinė jo neįleido ir jam iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Vėliau jis buvo paleistas ir grįžo namo. Jam grįžus, sutuoktinė jį įsileido į namus ir jie virtuvėje susistumdė, konflikto metu, nesuprasdamas ką daro, jis sugriebė sutuoktinei už kaklo, ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į garų surinktuvą, bei pasuko jai ranką. Dėl įvykio gailisi, kaltę pripažįsta. Supranta, kad taip elgtis nederėjo ir jo veiksmus įtakojo suvartotas alkoholio kiekis.
2019-07-28, apie 14.40 val., namuose, konflikto metu sudavė vieną kartą žmonai J.V.į kairįjį žandą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Jis žmonos atsiprašė, jie susitaikė ir gyvena toliau taikiai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiks su paskirta bausme (1 t., b.l. 86-87, 90-91, 2 t., b.l. 22, 26).
Nukentėjusioji J. V. parodė, kad 2019-04-20, apie 8.36 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio grižo jos sutuoktinis A.V.. Įėjęs į namus sutuoktinis iš karto pradėjo jai priekaištauti, už tai, kad prieš tai ji jam buvo iškvietusi policiją, ir pastūmė ją, dėl ko ji atsitrenkė į virtuvėje kabantį garų surinktuvą. Tuomet jis, paėmęs abiem rankom jai už gerklės, smaugė ją ir sugriebęs už jos rankos dilbio, spaudė ir suko. Ji atsitrenkė į garų surinktuvą, pajuto stiprų skausmą galvos pakaušio srityje. Skausmas buvo stiprus, iš karto pradėjo skaudėti galvą, ypač smilkinių srityje. Tuomet sutuoktinis abiem rankomis sugriebė už kaklo ir jį spaudė. Tada ji taip pat juto stiprų skausmą gerklės ir kaklo srityje. Kažkuriuo momentu jis nustojo ją smaugti ir sugriebė už dešinės rankos dilbio. Sugriebė labai stipriai, ranką spaudė bandydamas odą sukti į šoną, kad odą įsitemptų. Skausmas buvo ilgai trunkantis, pulsuojantis, padažnėjo širdies pulsas, pakilo kraujo spaudimas, ji buvo susijaudinusi, verkė. Medikų pagalbos atsisakė, nes namuose turėjo medikamentų ir į gydymo įstaigą vykti tuomet nepageidavo. Daugiau to įvykio metu sutuoktinis niekur nesudavė. Įvykio metu ji nebuvo vartojusi alkoholinių gėrimų. Konflikto metu, išgirdusi triukšmą, į virtuvę atėjo dukra U. V. ir pamačiusi situaciją iškvietė policijos pareigūnus. Namuose taip pat buvo kita dukra V. V., tačiau ji miegojo, pabudusi nebuvo ir apie įvykį nieko nežino. Prieš tai, tos pačios dienos naktį, apie 3.00 val., į namus grįžo neblaivus sutuoktinis, kuris skambinėjo į namų duris, jas spardė ir bendro naudojimo laiptinėje šūkavo, todėl ji neįsileido jo ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir išvedė iš laiptinės. Tuomet jis prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Mano, kad dėl to, ryte apie 8.20 val., sutuoktinis, grįžęs iš policijos, būdamas piktas, kad ji prieš tai iškvietė policijos pareigūnus, ją ir užsipuolė bei naudojo fizinį smurtą prieš ją. Ji su A. yra susituokę nuo 2001 metų. Augina dvi mergaites, gyvena bendra nuosavybes teise priklausančiame trijų kambarių bute. Su sutuoktiniu veda bendrą ūkį, rūpinasi bendra buitimi, vaikų auklėjimu, leidžia laiką, bendrauja ir gyvena įprastinį šeimos gyvenimą. Kuomet sutuoktinis yra blaivas, ji nebijo jo, tačiau kai būna vartojęs alkoholinius gėrimus, jis nekontroliuoja savo veiksmų ir elgiasi neapgalvotai bei nenuspėjimai. Civilinio ieškinio dėl patirto fizinio skausmo reikšti nepageidaus.
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. V. patvirtino duotus parodymus, patikslino, kad dukra nematė kaip sutuoktinis ją smaugė, ji atėjusi į virtuvę pamatė, kad jie pykstasi. Pastarosiomis dienomis apsvarstė visą situaciją iš naujo ir viską apgalvojo bei suprato, kad konfliktą galėjo išprovokuoti ir ji pati, nes grįžusi iš darbo supyko, kad sutuoktinis yra išgėręs. Mano, kad sureagavo pakankamai aštriai ir supyko, nes neapkentė, kad jis būna vartojęs alkoholį. 2019-04-22 visą dieną su sutuoktinu kalbėjosi, jis atsiprašė jos. Pažadėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, pakeisti savo gyvenimo būdą. Tiki ir žino, kad sutuoktinis pasikeis. Šiuo metu, jie abu užsiregistravo pas psichologą konsultacijai, stengsis pakeisti abiejų požiūrį vienas į kitą ir išvengti tokių situacijų ateityje. Anksčiau, t. y. 2014 metais, savo sutuoktiniui dėl smurto artimoje aplinkoje buvo atleidus ir jie buvo susitaikę. Sutuoktinis nuo tada prieš ją smurto nenaudojo. Šį kartą nori vėl jam atleisti ir su juo susitaikyti. Žada su juo gyventi toliau, santuokos tikrai nenutrauks, yra tikra ir žino, kad smurtas tarp jų tikrai nepasikartos.
2019-07-28, apie 14.30 val., ji iš darbo grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vyras A.V., dukros U. ir V. Ji nuėjo į virtuvę daryti valgyti, atėjo vyras A. V. ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu ji papriekaištavo vyru, kodėl jis negalėjo pašildyti maisto V., kad vaikas turėjo laukti keletą valandų, kol ji grįš. Tuo metu vyras gėrė vandenį, vėliau numetė puoduką į kriauklę ir pradėjo eiti link jos, priėjęs kumščiu trenkė jai į veido sritį, į kairįjį žandą. Tuo metu ji patyrė fizinį skausmą. Bandydama apsiginti ji paėmė keptuvę ir su maisto turiniu metė į A. V. Po smūgio jai kaito žando sritis. Visą įvykį matė mažoji dukra V. V., tada priėjo ir vyresnioji dukra U., kuri iškvietė policiją. Tada ji išbėgo į laiptinę, nes norėjo užrakinti vyrą bute, tačiau nespėjo, jis nustūmė ją su durimis ir nubėgo laiptais į apačią. A. V. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, yra tris kartus buvę pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, paskutinį kartą per šių metų Velykas (1 t., b.l. 40-41, 44-45, 127).
Liudytoja U. V. parodė, kad sekmadienį ji ilgai miegojo savo kambaryje, dar gulint lovoje į kambarį užėjo pasisveikinti mama, kuri grįžo iš darbo. Ji gulėjo ir turėjo ausinukus ausyse, išgirdo triukšmą bute. Kol ji išėjo iš kambario ir nuėjo link virtuvės, išgirdo kaip mama šaukė jai ,,kviesk policiją“. Ji grįžo į savo kambarį ir pasiėmusi telefoną iškvietė policiją. Kai iškvietė pamatė, kad tėtis kraunasi daiktus ir norėjo išeiti iš buto. Mama neleido jam išeiti, jis ją pastūmė nuo durų ir išėjo. Ji pati mamą sulaikė laiptinėje, kad ji nesivytų tėčio. Tai jau ne pirmas kartas, kai tarp jų įvyksta konfliktai. Ji į tai jau bando nekreipti dėmesio, užsiima savo reikalais. Kas įvyko tarp mamos ir tėčio nematė. Mama buvo susijaudinusi, verkė. Tik vėliau suprato, kad mamai tėtis trenkė, tačiau kur, kaip nežino, nematė. Apie tai nekalbėjo su jais (1 t., b. l. 143).
Liudytoja, policijos pareigūnė, G. M. parodė, kad 2019-07-28 dirbant kartu su kolega vyriausiuoju patruliu V. S., apie 14.45 val., buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK operatyvaus valdymo skyriaus, kad yra užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė J. V. Užėjus į butą J.V. pranešė, kad prieš ją smurtauja vyras, kuris pabėgo iš buto. Matėsi, kad moters kairės pusės veido dalis paraudusi, taip pat moteris verkė, buvo visa susijaudinusi. Pabendravus su nukentėjusiosios dukromis V. ir U., mergaitės sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai tėtis muša mamą. Tai vyksta, kai jis būna išgėręs alkoholio. Buvo didelis konfliktas tarp mamos ir tėčio, kurio metu mergaitės išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b.l. 148).
Iš 2019-04-20 asmens apžiūros protokolo matyti, jog vizualiai buvo apžiūrėta nukentėjusiosios J.V. dešinės rankos dilbis, galvos pakaušio sritis bei kaklas. Apžiūrinti jokių paraudimų plaukuotoje galvos dalyje nenustatyta. Liečiant pakaušį, moteris nurodė, kad yra jautrus, skauda. Jaučiasi gumbas. Apžiūrint kaklą, dešinės pusės dalyje matyti nubrozdinamas, odos įbrėžimas. Odos paraudimas matomas trijose kaklo vietose. Liečiant nukentėjusioji nurodė, kad kaklo dešinę pusę skauda. Apžiūrėtas, dešinės rankos dilbis, ant kurio matyti odos paraudimas bei nubrozdinimas. Daugiau kūno sužalojimų nukentėjusioji neparodė (1 t., b.l. 56-62).
Iš 2019-07-31 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji J. V. nurodė, jog tai ne pirmas kartas, kai vyras smurtauja, jis trenkė jai ir žino kas jam gresia, todėl pabėgo. J.V. virtuvėje parodė vietą, kurioje įvyko konfliktas, nurodė, kad medikų pagalbos jai nereikia, vyras tik trenkė ir nurodė į kairės pusės skruostą. Ant nukentėjusiosios veido matosi paraudimas (1 t., b.l. 154-155).
Iš 2019-04-20 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad A.V. nustatytas neblaivumas - 2,47 promilės ( 1 t., b.l. 30-33).
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2019-04-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl 2019-04-20 įvykdytos BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas BK 38 str. pagrindu. 2019-08-07 vadovaujantis BK 38 str. 4 d. pagrindu ikiteisminis tyrimas dėl šio epizodo atnaujintas ir 2019-08-08 sujungtas su naujai pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl BK 140 str. 2 d. nusikalstamos veikos padarymo, paliekant ikiteisminio tyrimo numerį 01-1-16150-19 (1 t., b.l. 14-17, 22-23, 27-28).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A.V. kaltinamasis A.V. 2019-07-28 konflikto metu kumščiu vieną kartą smogė sutuoktinei J.V.į kairįjį žandą, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.
Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A.V. 2019-04-20 smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. V., rankomis sugriebęs už kaklo savo sutuoktinę J. V. smaugė, spaudė bei suko jos rankos dilbį, pastūmė ją, dėl ko nukentėjusioji galva atsimušė į garų surinktuvą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suprato, kad tokiais savo smurtiniais veiksmais sukelia J.V. fizinį skausmą, žaloja jos sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
A.V. padarė du nesunkius nusikaltimus. Anksčiau jis neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, dirba, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarius 2019-07-28 nusikalstamą veiką, pripažįstama tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, A.V. skiriamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės, artimos BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinas įpareigojamas laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamasis A.V. prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iki bausmės vykdymo pradžios A.V. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A.V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 20 d. 8.50 val. iki 2019 m. balandžio 21 d. 19.35 val. (dvi dienos) (1 t., b.l. 76-77, 94).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 3 skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. liepos 28 d. veika), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. balandžio 20 d. veika), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 28 d. veika) pridėti dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. balandžio 20 d. veika), ir A. V. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinė bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką A.V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 20 d. 8.50 val. iki 2019 m. balandžio 21 d. 19.35 val. (dvi dienas), kas sudaro keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.
Iki bausmės vykdymo pradžios A. V. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 3 skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, A.V. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.