Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-04-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-509-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-23
Bylos Nr.
A18.-509-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00144-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
N. T.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-509-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00144-2021-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 16.9.10; 19.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. T. (N. T.),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. T. (N. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) Mobilios kuopos (toliau – ir MK) 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2020 m. gruodžio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-108500-2020 N. T. už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 30 d. 15.06 val. – 15.09 val. Vilniuje, Geležio vilko g., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu per horizontaliąją kelio ženklinimo liniją, kuri suskirsto eismo juostas, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančiųjų transporto priemonių bei tokiais savo veiksmais nesilaikė atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taip pat keisdamas važiavimo kryptis kelyje, rikiuodamasis iš antrosios važiavimo juostos į pirmąją ir iš pirmosios važiavimo juostos į antrąją, nerodė atitinkamos krypties posūkių šviesos signalų. Tokius veiksmus pastebėjus policijos pareigūnams, dirbusiems tarnybiniu, specialiomis spalvomis pažymėtu, automobiliu „Volkswagen Transporter“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įjungus mėlynos ir raudonos spalvos žybčiojančius švyturėlius bei specialiuosius kintančio tono garso signalus, automobilis pradėtas persekioti. Persekiojant automobilį ir šį bandant sustabdyti, policijos pareigūnai per garsiakalbį reikalavo, kad automobilio vairuotojas sustabdytų savo vairuojamą transporto priemonę kelio važiuojamosios dalies kelkraštyje, tačiau automobilio vairuotojas nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui ir šio nesustabdė. Policijos pareigūnams persekiojant automobilį, šis dar kartą persirikiavo iš antrosios važiavimo juostos į pirmąją, nerodydamas atitinkamos krypties šviesos posūkio signalo, bei netrukus iš Geležinio vilko g., vėl nerodydamas atitinkamos krypties posūkių šviesos signalų, išsuko į lėtėjimo juostą, vedančią į Ozo g. Važiuodamas šia juosta, priartėjo prie priekyje važiavusio automobilio tokiu atstumu, kad jei priekyje važiuojantis automobilis pradėtų staigiai stabdyti atsiradus kliūčiai, persekiojamo automobilio vairuotojas nesugebėtų staigiai ir saugiai sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, dėl ko nesilaikė saugaus važiavimo atstumo iki priekyje važiavusio automobilio bei tokiais savo veiksmais nesilaikė atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Toliau važiuodamas už priekyje važiuojančio automobilio, nerodydamas atitinkamos krypties šviesos posūkio signalo, iš greitėjimo juostos įvažiavo į kairėje pusėje esančią eismo juostą Ozo g. bei važiuodamas į ją kirto kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją. Po šio manevro, aplenkęs priekyje važiuojantį automobilį, nerodydamas šviesos posūkio signalo, grįžo į eismo juostą, kurioje važiavo važiuojant nuo Geležinio vilko g. į Ozo g. Grįžus į minėtą juostą, pajudėjo link tilto, vedančio iki PC „Akropolis“ ir, nerodydamas atitinkamos krypties šviesos posūkio signalo, nukreipė vairuotą automobilį į dešinę ir sustojo kelio važiuojamosios dalies dešinėje. Viso automobilio persekiojimo metu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis važiavo akivaizdžiai didesniu bendrajam srautui greičiu. Taip pat, mažiausiai 5 (penkis) kartus per tarnybinio policijos automobilio garsiakalbį buvo reikalaujama, kad automobilio vairuotojas sustabdytų automobilį kelio važiuojamosios dalies dešinėje, tačiau automobilio vairuotojas šio nesustabdė tuojau pat ir akivaizdžiai savo važiavimo pobūdžiu vengė būti sustabdytas. Automobiliui sustojus ir uniformuotiems policijos pareigūnams pribėgus prie automobilio vairuotojo, vengiant, kad automobilis vėl gali pradėti važiuoti bei taip toliau kelti pavojų eismo saugumui, garsiu balsu pareikalauta, kad automobilio vairuotojas išliptų iš vairuojamos transporto priemonės, išreiškus šį reikalavimą, automobilio vairuotojas nevykdė šių teisėtų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko buvo išlaipintas tik po kurio laiko ir tik policijos pareigūnams panaudojus fizinę jėgą. Tokiu būdu buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 6, 7, 8, 9, 16, 82, 117, 119, 127 punktų reikalavimai. Už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje. Protokole pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinių nusižengimų aplinkybes paaiškins administracinių nusižengimų nagrinėjimo dieną (b. l. 2–4).

Vilniaus apskrities VPK VTV MK 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. 2020 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 30 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK VTV MK 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. B. ir vyriausiuoju patruliu E. B., tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, identifikuojantis borto Nr. VI911, apie 15.06 val. patruliuojant Vilniuje, Geležinio vilko g., ties J. Kazlausko g., pastebėjo Geležinio vilko g. važiuojantį automobilį „Opel Vectra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išsiskyrė iš bendrojo automobilių srauto dėl smarkiai didesnio važiavimo greičio. Stebint automobilį, pastebėjo, kai šis ėmė važiuoti važiuojamosios kelio dalies viduriu per horizontaliąją kelio ženklinimo liniją, kuri suskirsto eismo juostas, bei tuo pačiu nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių, dėl ko, tokiais savo veiksmais, nesilaikė atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kadangi, jų nuomone, toks automobilio vairavimas kelia pavojų saugiam eismui, taip pat įtariant, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus ir tai įtakojo tokį automobilio vairavimą, nutarė automobilį sustabdyti. Pradėjus didinti tarnybinio automobilio važiavimo greitį, pastebėjo, kai automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas, staigiais posūkiais rikiuodamasis tarp priekyje važiavusių automobilių iš antrosios važiavimo juostos į pirmąją ir iš pirmosios važiavimo juostos į antrąją, nerodė atitinkamos krypties posūkių šviesos signalų. Matydamas tai, tuojau pat pradėjo persekioti matomą automobilį „Opel Vectra“. Persekiojimą pradėjo įjungus specialiomis spalvomis dažytos transporto priemonės specialiuosius, raudonos ir mėlynos spalvos, žybčiojančius šviesos signalus, kurie įrengti transporto priemonės priekyje, šonuose ir gale, bei kintančio tono specialiuosius garso signalus. Persekiojant automobilį, pastebėjo, kai šis, nemažindamas greičio, ėmė tolti nuo jų. Siekdami automobilį sustabdyti, per tarnybinės transporto priemonės garsiakalbį pareikalavo, kad automobilio vairuotojas sustabdytų vairuojamą transporto priemonę dešiniajame kelio važiuojamosios dalies kelkraštyje. Reikalavimas buvo išreikštas aiškiai ir suprantamai. Toliau persekiojant automobilį „Opel Vectra“, šis dar kartą persirikiavo iš antrosios važiavimo juostos į pirmąją, nerodydamas atitinkamos krypties šviesos posūkio signalo, bei netrukus iš Geležinio vilko g., nerodydamas atitinkamos krypties posūkių šviesos signalų, pasuko į lėtėjimo juostą, vedančią į Ozo g. Kelio atkarpoje, tarp Geležinio vilko g. ir Ozo g., prisivijus automobilį „Opel Vectra“ iš galo, per tarnybinės transporto priemonės garsiakalbį dar kartą automobilio vairuotojui nurodė, kad sustabdytų vairuojamą transporto priemonę dešiniajame kelio važiuojamosios dalies kelkraštyje. Po šio jo reikalavimo, automobilio vairuotojas nemažino automobilio važiavimo greičio bei priartėjo prie priekyje važiavusio automobilio tokiu atstumu, kad jei priekyje važiuojantis automobilis, atsiradus kliūčiai, staigiai pradėtų stabdyti, persekiojamo automobilio vairuotojas galimai nesugebėtų staigiai ir saugiai sustabdyti vairuojamos transporto priemonės ir dėl tokių veiksmų padarytų žalos kitiems asmenims ar jų turtui ir aplinkai. Toliau automobiliui „Opel Vectra“ važiuojant iš paskos priekyje važiuojančio automobilio, „Opel Vectra“ vairuotojas, nerodydamas atitinkamos krypties šviesos posūkio signalo, iš greitėjimo juostos nukreipė automobilį į kairėje pusėje esančią eismo juostą Ozo g. bei, važiuodamas į ją, kirto kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, kuri skyrė eismo juostas. Po šio manevro, iš kairės pusės aplenkęs priekyje važiuojantį automobilį, nerodydamas šviesos posūkio signalo, grįžo į eismo juostą, kurioje važiavo važiuojant iš Geležinio vilko g. Automobilio „Opel Vectra“ vairuotojui atliekant pastarąjį manevrą, per tarnybinės transporto priemonės garsiakalbį, dar kartą pareikalavo, kad transporto priemonės vairuotojas sustabdytų vairuojamą transporto priemonę dešiniajame kelio važiuojamosios dalies kelkraštyje. Po to, kai automobilis „Opel Vectra“ grįžo į minėtą eismo juostą, šio važiavimo kryptis buvo link prekybos centro „Akropolis“. Važiuojant link tilto per Ozo g., ties įkalne, dar kartą per tarnybinės transporto priemonės garsiakalbį reikalavo, kad automobilio vairuotojas sustabdytų vairuojamą transporto priemonę. Reikalavimo sustabdyti transporto priemonę metu, automobilio vairuotojas dideliu greičiu pakilo į įkalnę, važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu, o įvažiavęs į įkalnę, nerodydamas atitinkamos krypties šviesos posūkio signalo, staigiai metėsi į kelio važiuojamosios dalies kelkraštį šalia ten stovėjusio policijos tarnybinio automobilio ir sustojo. Baiminantis, kad sustojęs automobilis „Opel Vectra“ nepradėtų vėl važiuoti, E. B., o vėliau ir jis (pareigūnas) pribėgo prie sustojusio automobilio vairuotojo. Garsiu balsu pareikalavus, kad automobilio vairuotojas išliptų iš savo vairuotos transporto priemonės, šis delsė tai daryti, t. y. nelipo iš transporto priemonės. Dėl šių veiksmų, baiminantis, kad automobilio vairuotojas vėl gali pradėti važiuoti, šis išlaipintas panaudojus jėgą. Laipinant asmenį, šio dar kartą buvo reikalaujama išlipti iš transporto priemonės, tačiau šis iš jos pats nelipo. Galiausiai, ištraukus automobilio variklio užvedimo raktelius iš užvedimo spynos ir taip užtikrinus, kad automobilis nepajudės, automobilio vairuotojas buvo išlaipintas. Kaip nustatyta iš pateikto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas yra N. T., gimęs J. Kazlausko. Įtariant, kad tokius automobilio vairuotojo veiksmus vairuojant transporto priemonę įtakojo neblaivumas, šis patikrintas alkoholio kiekio išpūstame ore matuokliu „Drager alcotest 7510” Nr. ARKB-0262. Po patikrinimo, prietaiso rodmenys buvo 0,00 prom. – vairuotojas blaivus. Automobilio vairuotojo paprašius paaiškinti savo veiksmus, šis tik nurodė, kad sutinka su tuo, kad automobilį vairavo pavojingai, tačiau nesutinka su ta aplinkybe, kad stabdomas specialiomis spalvomis dažyto policijos automobilio, nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Asmuo pasiliko teisę išsamias įvykio aplinkybes paaiškinti administracinio nusižengimo nagrinėjimo dieną. Vertinant automobilio „Opel Vectra“ važiavimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilio vairuotojas, vairuodamas automobilį, šiuo važiavo akivaizdžiai viršydamas važiavimo greitį, t. y. automobilio važiavimo greitis išsiskyrė iš bendrojo eismo srauto. Vejantis automobilį, tarnybinio automobilio spidometras rodė daugiau kaip 120 km/val. greitį ir šis greitis buvo daugiau ar mažiau tapatus automobilio „Opel Vectra“ greičiui. Automobilio vairuotojui reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreikštas mažiausiai 5 (penkis) kartus. Tarnybinės transporto priemonės garsiakalbis veikia tinkamai. Taip pat, viso persekiojimo metu tarnybiniame automobilyje buvo įjungti specialūs šviesos ir garso signalai, kurie taip pat veikia tinkamai. Dėl galimų administracinių nusižengimų, N. T. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 506 straipsnio 4 dalį. Automobilis grąžintas N. T., šį įpareigojant automobilio neparduoti ar kitaip nerealizuoti (b. l. 5–6).

Vilniaus apskrities VPK VTV MK 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. B. 2020 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 30 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK VTV MK 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. B. ir vyriausiuoju patruliu R. R., tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, identifikuojantis borto Nr. VI911, pagal nustatytą planą, apie 15.06 val. Vilniuje, Geležinio vilko g., pastebėjo pavojingai kelio važiuojamojoje dalyje manevruojantį automobilį „Opel Vectra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėto automobilio važiavimo pavojingumas pasireiškė tuo, kad jo vairuotojas akivaizdžiai viršijo leistiną važiavimo greitį, važiavo kelio viduriu per eismo srautus skiriančią eismo juostą, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančių transporto priemonių, rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė atitinkamos krypties šviesos posūkio signalų. Įtariant, kad automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas gali būti neblaivus, nutarė nedelsiant automobilį sustabdyti ir patikrinti jo vairuotoją. Vyriausiajam patruliui R. R., kuris vairavo tarnybinę, specialiomis spalvomis dažytą, transporto priemonę, įjungus specialiuosius šviesos ir garso signalus, pradėjo persekioti automobilį. Persekiojant automobilį, R. R. per garsiakalbį, garsiu balsu, pareikalavo, kad automobilis „Opel“ sustotų, tačiau šis dideliu greičiu nuvažiavo tolyn. Važiuodamas tolyn ir rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė atitinkamos krypties posūkių signalų, pavojingai manevravo kelyje, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančių transporto priemonių. Taip pat automobilis „Opel“ ir toliau važiavo akivaizdžiai per dideliu greičiu, koks yra leistinas. Persekiojant automobilį, šio vairuotojo nuolatos per garsiakalbį buvo reikalaujama, kad sustabdytų vairuojamą automobilį. Galiausiai automobilis „Opel“ sustojo tik Ozo g., ties PC „Akropolis“, ant tilto. Sustojus automobiliui ir baiminantis, kad šis vėl nepradėtų važiuoti, pareigūnas pribėgo prie automobilio vairuotojo, atidarė vairuotojo dureles ir pareikalavo, kad vairuotojas liptų iš transporto priemonės. Matydamas, kad vairuotojas nelipa ir elgiasi pasyviai, šį sugriebė rankomis ir toliau, reikalaudamas, kad šis tuojau pat išliptų iš automobilio, bandė asmenį išlaipinti. Į pagalbą jam (pareigūnui) atbėgo R. R. Tik kartu su R. R. jiems pavyko asmenį išlaipinti iš automobilio ir užtikrinti, kad asmuo toliau nebebėgs (b. l. 7).

Vilniaus apskrities VPK VTV MK 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. B. 2020 m. gruodžio 30 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 30 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK VTV MK 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu R. R. ir vyriausiuoju patruliu E. B., tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, identifikuojantis borto Nr. V1911, pagal nustatytą planą, apie 15.06 val. Vilniuje, Geležinio vilko g., pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį „Opel Vectra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis važiavo daug didesniu greičiu, nei bendras automobilių srautas. Toliau stebint automobilį, pastebėjo, kai šis pradėjo važiuoti per eismo juostą, skiriančią tos pačios krypties srautus, bei priartėjo prie priekyje važiuojančių automobilių taip arti, kad jei šie pradėtų staigiai stabdyti, automobilio „Opel“ vairuotojas, dėl per mažo atstumo iki jų, nesugebėtų saugiai sustabdyti automobilio. Matydami tokius automobilio „Opel“ vairuotojo veiksmus, įtariant, kad šis gali būti neblaivus, įjungus tarnybinės transporto priemonės specialiuosius šviesos ir garso signalus, automobilį pradėjo persekioti ir stabdyti. Persekiojimo pradžioje, tarnybinį automobilį vairavęs vyriausiasis patrulis R. R. per tarnybinės transporto priemonės garsiakalbį pareikalavo, kad automobilio „Opel“ vairuotojas sustabdytų vairuojamą transporto priemonę kelio dešinėje. Po šio reikalavimo automobilio vairuotojas nestojo ir dideliu greičiu važiavo tolyn. Persekiojant automobilį pastebėjo, kai šis, rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė atitinkamos krypties posūkių signalų, pavojingai manevravo prie kitų asmenų vairuojamų automobilių. Per tarnybinės transporto priemonės garsiakalbį R. R. apie 5 kartus reikalavo, kad automobilio „Opel“ vairuotojas sustabdytų savo vairuojamąją transporto priemonę, tačiau šis akivaizdžiai vengė sustoti. Galiausiai automobilis „Opel“ sustojo ant tilto, vedančio iš „Ozo g.“ link PC „Akropolis“ stovėjimo aikštelės. Automobiliui sustojus, prie automobilio vairuotojo pribėgo vyriausiasis patrulis E. B., o vėliau R. R. Šiems garsiu balsu reikalaujant, kad automobilio vairuotojas išliptų iš vairuotos transporto priemonės, šis iš jo nelipo. Bandant asmenį išlaipinti panaudojus jėgą, šis dėl savo pasyvių veiksmų išlaipintas tik po kurio laiko (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK VTV MK 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. 2020 m. gruodžio 30 d. sprendime dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo užfiksuota, kad N. T. sutinka automobilį „Opel Vectra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugoti iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo dienos (b. l. 9).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. kovo 4 d. raštu pateiktas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio (b. l. 25–26, CD laikmena voke prie galinio bylos viršelio vidinės dalies).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad šiek tiek viršijo greitį, porą kartų gal neparodė posūkių signalų (nors prie jo automobilio posūkių svirties reikia priprasti, ne visada fiksuojasi), gal kažkiek ir užkabino horizontalią kelio ženklinimo liniją, iki kitų automobilių laikėsi pakankamo atstumo, nepasakytų, kad tai buvo pavojingas vairavimas, tačiau kategoriškai nesutinka su teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymu (reikalavimo išlipti nevykdymu).

Paaiškino, kad įvykio metu važiavo Geležinio Vilko gatve, iš apsisukimo, iš kitos gatvės, jam iš kairės išvažiavo automobilis, tuo sukliudydamas jam eismą, dėl ko turėjo stabdyti savo automobilį bei išvažiavusį iš apsisukimo automobilį apvažiuoti, taigi jį aplenkė ir nuvažiavo. Nuvažiavęs 300-400 metrų pamatė, kad policijos automobilis įjungė švyturėlius, tačiau jis nesuprato, kad tai skirta jam. Jis pasuko link Ozo gatvės, privažiavus susiliejimą, Ozo ir Geležinio Vilko gatvės sankirtą, policijos automobilis pasivijo jį su švyturėliais, jis pasimetė, be to, priekyje jo buvo dar vienas automobilis, norėjo duoti kelią, taigi apvažiavo tą automobilį, policijos automobilis irgi jį (N. T.) aplenkė. Tuo metu jis klausė muzikos, girdėjo, kad kažką sakė, bet kad būtent jam, tai jis nesuprato iš karto (vėliau, antrojo teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent toje vietoje lenkdamas kitą automobilį pirmą kartą išgirdo pareigūnų reikalavimą sustoti). Toliau važiuodamas, jau kai suprato, kad jį stabdo, nusuko link Akropolio ir ten sustojo. Pamanė, kad taip bus geriau, nes jis, kaip tolimųjų reisų vairuotojas, daug matęs, kad užsienyje policija nusiveda į nuošalią vietą, kad nemaišytų kitiems eismo dalyviams. Sustojęs tuo pačiu sustojo prie kito policijos automobilio, kuris buvo sustabdęs dar vieną automobilį. Kiti vairuotojai psichologiškai pristabdo pamatę policijos automobilį, o jis ne, nes laikosi nuomonės, kad jie tokie patys eismo dalyviai. Jis gal du kartus girdėjo, kad jam skirtas reikalavimas sustoti, bet negalėjo sustoti, nes ten buvo pakilimas, būtų maišęs eismui, jei sustotų, be to, prieš jį važiavęs automobilis pristabdė, jeigu sustotų šalia jo, tai būtų kliūtis, jis nepravažiuotų. Taigi ant tilto link Akropolio jis pats sustojo, išjungė pavarą, atidarė langą, galvojo, kad jo paprašys dokumento ir tuomet prišoko pareigūnai. Ne garsiu balsu, o isterišku balsu, ypač policijos automobilio vairuotojas, pareikalavo pakelti rankas ir atidarė duris, jį iš karto pradėjo tempti. Šis pareigūnas jam padarė ir materialinę žalą, traukdamas iš automobilio suplėšė jam striukę. Vienas pareigūnas traukė už sprando, kitas už rankų, sprandas buvo paraudonavęs, tris dienas skaudėjo. Jis paprašė jų palaukti, paklausė, ką jie daro, ir pasakė, kad pats išlips. Tris kartus buvo pasakyta. Jie vis tiek jį traukė, kol kažkuris iš pareigūnų suprato, kad jis yra prisisegęs saugos diržą, laikė ant stabdžio pedalo koją. Tuomet apėjo iš kitos pusės, užtraukė rankinį stabdį, atsegė jį ir ištempė iš automobilio, uždėjo antrankius, nors jis nesipriešino, pasakė, kad pats išlips, įsodino į policijos pareigūnų automobilį. Jo nuomone, tai buvo perteklinis jėgos panaudojimas. Policijos pareigūnai taip pat patikrino jo blaivumą, jis buvo blaivus. Pareigūnai buvo tuo nusivylę.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas R. R. paaiškino, kad maždaug prieš 4 mėnesius, 2020 m. gruodžio 30 d. apie 15 val. patruliuojant Geležinio Vilko gatve, pastebėjo automobilį Opel Vectra, kuris važiavo Geležinio Vilko gatve, pavojingai manevravo, t. y. važiavo kelio viduriu, rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą nerodė posūkių signalų, važiavo akivaizdžiai didesniu greičiu negu leidžiama (tarnybinis automobilis važiavo apie 120 km/h greičiu), kirto ištisinę juostą rikiuodamasis į lėtėjimo juostą, iš lėtėjimo į greitėjimo, spaudėsi prie kitų priekyje esančių automobilių, nesilaikė saugaus atstumo, taigi automobilis išsiskyrė iš bendro automobilių srauto. Manydami, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, dėl įvardintų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pradėjo jį persekioti. Pradėjo tai daryti iš karto pamatę pirmąjį pažeidimą. Automobilį stabdė 5 kartus garsiai išreikšdami reikalavimą sustoti per garsiakalbį (išvažiuojant iš Geležinio Vilko gatvės į Ozo gatvę reikalavimas buvo reiškiamas esant jau už transporto priemonės ne didesniu nei 5 metrų atstumu), buvo įjungti švyturėliai, garsinė sirena, tačiau automobilis nestojo, nors kiti automobiliai traukėsi į šoną, net ir tie, kurie važiavo priešais. Jo nuomone, vairuotojas tikrai juos matė ir girdėjo, tačiau tyčia nestojo. Galiausiai automobilis sustojo prieš prekybos centrą „Akropolis“, įvažiavęs tarp kito policijos automobilio ir jo priekyje esančio automobilio, ir ten vairuotojas buvo sulaikytas. Sulaikymo metu vairuotojas ne iš karto išlipo iš transporto priemonės. Baiminantis, kad automobilio vairuotojas gali vėl pradėti važiuoti, nes įtarė, kad jis gali būti neblaivus, manė, kad galimai neadekvačiai vertina visas aplinkybes, bandė jį išlaipinti. Jis ne iš karto išlipo iš automobilio. Kai pavyko ištraukti automobilio raktus iš užvedimo spynelės, vairuotojo reikalavo, kad išliptų iš automobilio, nes pareigūnams patiems nepavyko jo išlaipinti. Galiausiai vairuotojas išlipo.

Paaiškino, kad vairuotojas turi sustoti iš karto toje vietoje, kurioje yra stabdomas. Kadangi tai buvo dviejų juostų kelias, vietų sustoti buvo daugybė. Vienoje vietoje buvo išplatėjimas į dešinę, tačiau vairuotojas jį pravažiavo. Be to, ties Ozo gatve, pakilus iš Geležinio Vilko gatvės, pareigūnams važiuojant Opel automobiliui iš paskos, jis metėsi į kairę, aplenkė priekyje važiavusį automobilį ir pajudėjo tilto link, prie „Akropolio“. Buvo akivaizdu, kad vairuotojas nesiruošia tiek trauktis iš kelio, tiek sustoti. Automobiliui sustojus ant tilto prie „Akropolio“ kelkraštyje, jie tarnybiniu automobiliu privažiavo iš priekio, tada pirmiausia pribėgo kolega E. B., buvo garsiu balsu pareikalauta, kad vairuotojas išliptų iš automobilio. To reikalavo tam, kadangi manė, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, stengėsi kuo greičiau nutraukti jo neteisėtus veiksmus, kad jis vėl nepradėtų važiuoti, nes automobilis buvo užvestas. Tačiau vairuotojas nelipo ir ginčijosi, todėl jie bandė panaudoję jėgą automobilio vairuotoją išlaipinti. Galiausiai laipinant jis neišlipo, tada pareigūnai priėmė sprendimą užgesinti automobilio variklį, paimti raktus, kad jis nepradėtų judėti ir galiausiai žodžiu tik po kurio laiko išreikalavus, vairuotojas išlipo iš transporto priemonės. Taigi prieš panaudojant jėgą buvo paprašyta išlipti žodžiu. Tai darė tiek E. B., tiek jis pats mažiausiai du kartus. Vairuotojui buvo galimybių ir laiko išlipti pačiam, nes tik pribėgus pareigūnai jį laikė už kairės rankos. Kadangi vairuotojas pradėjo ginčytis, matė, kad jis suvokia reikalavimą, nes teikia kontrargumentus, kodėl jis turėtų išlipti. Matydami, kad jis nelipa, o tik ginčijasi, suprato, kad jis taip atsisako vykdyti jų reikalavimą. Kadangi automobilis buvo užvestas, matė būtinybę vairuotoją išlaipinti kuo greičiau. Jėga buvo adekvati, tai nebuvo smūgiai, specialiųjų priemonių naudojimas, tai buvo tiesiog tempimas už rankos. Kadangi vairuotojas po kiek laiko išlipo pats, akivaizdu, kad perteklinės jėgos nenaudojo. Visi atlikti veiksmai buvo adekvatūs situacijai, jie turėjo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas E. B. paaiškino, kad tą dieną vyko į maršrutą Geležinio Vilko gatve, pastebėjo pavojingai manevruojantį, sidabrinės spalvos Opel automobilį, kuris buvo pradėtas stabdyti įjungus garsinį signalą ir švyturėlius, automobilis ilgą laiką nestojo, sustojęs nevykdė pareigūnų reikalavimų, dėl ko jėga buvo išlaipintas iš automobilio ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Pavojingas manevravimas pasireiškė tuo, kad automobilis važiavo kelio viduriu tarp dviejų eismo juostų, lenkė kitą transporto priemonę be posūkio signalų, viršijo leistiną greitį, teko jį vytis. Kai tik pastebėjo pavojingai manevruojantį šį automobilį, tai ir pradėjo įjungtais garso ir šviesos signalais jį vytis, per garsiakalbį reikalauti sustoti. Kai automobilis galiausiai sustojo, jis pribėgo prie automobilio Opel, liepė vairuotojui lipti iš automobilio, tačiau vairuotojas nelipo, dėl to pradėjo jį laipinti iš automobilio. Įvertinę, kad ši situacija buvo pavojinga (keltas pavojus eismo saugumui), laikydamiesi nustatytos tvarkos ir taktikos, priėję ne pareikalavo vairuotojo dokumentų, bendravo su juo jam sėdint automobilyje, tačiau iš karto žodžiu reikalavo jo išlipti iš automobilio, o jam nelipant, panaudojo jėgą – laipino, tempė iš automobilio. Vairuotojas nebuvo tempiamas už kaklo, tai nenumatyta veiklos instrukcijose, buvo tempiamas už rankos, o kadangi vairuotojas priešinosi tam, galėjo būti ir suplėšyta jo striukė. Galiausiai vairuotojas buvo išlaipintas iš automobilio. Kitų eismo dalyvių pareiškimai dėl netinkamo Opel automobilio vairavimo nebūtini tam, jog minėtas šio automobilio vairavimas būtų pripažintas pavojingu, keliančiu grėsmę eismo saugumui. Opel automobilio važiavimas tarp dviejų automobilių kelio viduriu tarp dviejų eismo juostų nebuvo lenkimo manevras, tai nenumatyta Kelių eismo taisyklėse. Kai tik automobilis Opel aplenkė tarnybinį pareigūnų automobilį, jis ir pradėtas vytis. Vairuotojas turėjo sustoti iš karto, kai buvo pradėtas stabdyti, t. y. dar Geležinio Vilko gatvėje, pastebėjęs tarnybinio automobilio švyturėlius. Sustojus vairuotojui buvo suteikta galimybės išlipti pačiam, tačiau kadangi jis nelipo, o priešinosi, jis buvo išlaipintas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, be kita ko, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Vadovaujantis KET 4 punktu, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (6 p.). Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau – tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau – reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai (7 p.). Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu (8 p.).

KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 16 punkte įtvirtinta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonių ir T5 kategorijos ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.

Pagal KET 82 punktą vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: 1. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas; 2. prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

KET 117 punkte numatyta, jog jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

KET 119 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Taip pat KET 127 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nors N. T. dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo kaltę pripažino tik iš dalies, iš esmės nesutikdamas tik dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo (policijos pareigūnų reikalavimo išlipti iš automobilio šiam sustojus nevykdymo), tačiau, teismo vertinimu, jo kaltė padarius jam inkriminuojamus visus tris administracinius nusižengimus įrodyta byloje esančiais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, pareigūnų R. R., A. B. ir E. B. tarnybiniais pranešimais, liudytojais apklaustų pareigūnų R. R. ir E. B. paaiškinimais teismo posėdžio metu, vaizdo įrašu bei iš dalies ir paties N. T. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareigūnų R. R., A. B. ir E. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, kurią užfiksavo įvykio metu savo pareigas atlikę policijos pareigūnai, bei pareigūnų R. R. ir E. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais jie, be kita ko, patvirtino ir savo tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas įvykio aplinkybes, byloje nėra duomenų, kad jie būtų anksčiau pažinoję N. T. ir galėtų siekti jį apkalbėti ar melagingai patraukti administracinėn atsakomybėn.

Pats N. T., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad pripažįsta, jog šiek tiek viršijo greitį, porą kartų gal neparodė posūkių signalų (nors prie jo automobilio posūkių svirties reikia priprasti, ne visada fiksuojasi), gal kažkiek ir užkabino horizontalią kelio ženklinimo liniją, iki kitų automobilių laikėsi pakankamo atstumo, nepasakytų, kad tai buvo pavojingas vairavimas, tačiau kategoriškai nesutinka su teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymu (reikalavimo išlipti nevykdymu). Paaiškino, kad tarp dviejų automobilių horizontaliojoje kelio ženklinimo juostoje atsirado, nes tuo metu važiuojant Geležinio Vilko gatve iš apsisukimo, jam iš kairės išvažiavo kitas automobilis, sukliudydamas jam eismą, dėl to jį aplenkė (atliko lenkimo manevrą). Tik nuvažiavęs 300-400 metrų nuo tos vietos pamatė, kad policijos automobilis įjungė švyturėlius, tačiau jis nesuprato, kad tai skirta jam. Jis pasuko link Ozo gatvės, o privažiavus susiliejimą, Ozo ir Geležinio Vilko gatvių sankirtą, policijos automobilis pasivijo jį su švyturėliais, tačiau jis pasimetė, norėdamas duoti kelią apvažiavo priekyje jo buvusį automobilį. Tuo metu jis klausė muzikos, girdėjo, kad kažką sakė, bet kad būtent jam, tai jis nesuprato iš karto (vėliau, antrojo teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent toje vietoje lenkdamas kitą automobilį pirmą kartą išgirdo pareigūnų reikalavimą sustoti). Toliau važiuodamas, jau kai suprato, kad jį stabdo, nusuko link Akropolio ir ten sustojo, nes, jo nuomone, ten nebuvo trukdomas kitų eismas. Jo nuomone, policijos automobilis toks pats eismo dalyvis. Jis gal du kartus girdėjo, kad jam skirtas reikalavimas sustoti, bet negalėjo sustoti, nes būtų trukdęs eismui. Sustojęs išjungė pavarą, atidarė langą, tačiau pareigūnai isterišku balsu pareikalavo pakelti rankas ir atidarė duris, jį iš karto pradėjo tempti, suplėšė jam striukę, sprandas buvo paraudonavęs, tris dienas po to skaudėjo. Jis tris kartus pasakė, kad pats išlips. Jie vis tiek jį traukė, nors jis negalėjo išlipti, buvo prisisegęs saugos diržą, laikė koją ant stabdžio pedalo. Tuomet pareigūnai užtraukė rankinį stabdį, atsegė jį ir ištempė iš automobilio, uždėjo antrankius, nors jis nesipriešino, įsodino į policijos pareigūnų automobilį. Jo nuomone, tai buvo perteklinis jėgos panaudojimas. Policijos pareigūnai taip pat patikrino jo blaivumą, jis buvo blaivus. Pareigūnai buvo tuo nusivylę.

Remiantis minėtuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pareigūnams R. R., A. B. ir E. B. dirbant pagal nustatytą planą (patruliuojant), 2020 m. gruodžio 30 d., apie 15.06 val. Vilniuje, Geležinio vilko g., pastebėjo pavojingai kelio važiuojamojoje dalyje manevruojantį automobilį „Opel Vectra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėto automobilio važiavimo pavojingumas pasireiškė tuo, kad jo vairuotojas akivaizdžiai viršijo leistiną važiavimo greitį (tarnybinis automobilis važiavo daugiau kaip 120 km/val. greičiu, kuris buvo daugiau ar mažiau tapatus automobilio „Opel Vectra“ greičiui), važiavo kelio viduriu per eismo srautus skiriančią eismo juostą, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančių transporto priemonių, rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė atitinkamos krypties šviesos posūkio signalų. Įtariant, kad automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas – N. T., gali būti neblaivus, nutarė nedelsiant automobilį sustabdyti ir patikrinti vairuotoją. Vyriausiajam patruliui R. R., kuris vairavo tarnybinę specialiomis spalvomis dažytą transporto priemonę, įjungus specialiuosius šviesos ir garso signalus, pradėjo persekioti šį automobilį. Persekiojant automobilį „Opel“, R. R. per garsiakalbį, garsiu balsu, pareikalavo, kad automobilis „Opel“ sustotų, tačiau šis dideliu greičiu nuvažiavo tolyn. Važiuodamas tolyn ir rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, toliau nerodė atitinkamos krypties posūkių signalų, pavojingai manevravo kelyje, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančių transporto priemonių, iš greitėjimo juostos kreipdamas automobilį į kairėje pusėje esančią eismo juostą Ozo g., važiuodamas į ją, kirto kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, kuri skyrė eismo juostas. Taip pat automobilis „Opel“ ir toliau važiavo akivaizdžiai per dideliu greičiu, koks yra leistinas. Persekiojant automobilį, N. T. nuolatos per garsiakalbį buvo reikalaujama, kad sustabdytų vairuojamą „Opel“ automobilį. Per tarnybinės transporto priemonės garsiakalbį R. R. apie 5 kartus to reikalavo, tačiau šis akivaizdžiai vengė sustoti. Tarnybinės transporto priemonės garsiakalbis kiti signalai veikia tinkamai. Galiausiai automobilis „Opel“ sustojo ant tilto, vedančio iš „Ozo g.“ link prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelės. Sustojus automobiliui ir baiminantis, kad šis vėl nepradėtų važiuoti, pareigūnas E. B. pribėgo prie automobilio vairuotojo N. T., atidarė vairuotojo dureles ir pareikalavo, kad šis išliptų iš transporto priemonės. Matydamas, kad N. T. nelipa ir elgiasi pasyviai, šį sugriebė rankomis ir toliau, reikalaudamas, kad šis tuojau pat išliptų iš automobilio, bandė jį išlaipinti. Į pagalbą E. B. atbėgo R. R., o vėliau ir A. B.. Bandant N. T. išlaipinti panaudojus jėgą, šis dėl savo pasyvių veiksmų, išlaipintas tik po kurio laiko. Tik pareigūnams kartu pavyko N. T. išlaipinti iš automobilio ir užtikrinti, kad jis toliau nebebėgs. Pareigūnai ištraukė automobilio variklio užvedimo raktelius iš užvedimo spynos ir taip užtikrino, kad automobilis nepajudės. Patikrinus N. T. blaivumą, jis buvo blaivus. N. T. paaiškindamas pareigūnams savo veiksmus nurodė, kad sutinka su tuo, kad automobilį vairavo pavojingai, tačiau nesutinka su ta aplinkybe, kad stabdomas specialiomis spalvomis dažyto policijos automobilio, nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai R. R. bei E. B.. R. R. papildomai pažymėjo, jog automobilį Opel Vectra pradėjo persekioti iš karto pamatę pirmąjį pažeidimą, automobilį stabdė 5 kartus garsiai išreikšdami reikalavimą sustoti per garsiakalbį (išvažiuojant iš Geležinio Vilko gatvės į Ozo gatvę reikalavimas buvo reiškiamas esant jau už transporto priemonės ne didesniu nei 5 metrų atstumu), buvo įjungti švyturėliai, garsinė sirena, tačiau automobilis nestojo, nors kiti automobiliai traukėsi į šoną, net ir tie, kurie važiavo priešais. Jo nuomone, vairuotojas tikrai juos matė ir girdėjo, tačiau tyčia nestojo. Paaiškino, kad vairuotojas turi sustoti iš karto toje vietoje, kurioje yra stabdomas. Šiuo atveju vietų sustoti buvo daugybė. Buvo akivaizdu, kad vairuotojas nesiruošia tiek trauktis iš kelio, tiek sustoti. Automobiliui sustojus ant tilto prie „Akropolio“ kelkraštyje, jie tarnybiniu automobiliu privažiavo iš priekio, tada pirmiausia pribėgo kolega E. B., buvo garsiu balsu pareikalauta, kad vairuotojas išliptų iš automobilio. To reikalavo tam, kadangi manė, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, stengėsi kuo greičiau nutraukti jo neteisėtus veiksmus, kad jis vėl nepradėtų važiuoti, nes automobilis buvo užvestas. Tačiau vairuotojas nelipo ir ginčijosi, todėl jie bandė panaudoję jėgą automobilio vairuotoją išlaipinti. Galiausiai laipinant jis neišlipo, tada pareigūnai priėmė sprendimą užgesinti automobilio variklį, paimti raktus, kad jis nepradėtų judėti ir galiausiai žodžiu tik po kurio laiko išreikalavus, vairuotojas išlipo iš transporto priemonės. Taigi prieš panaudojant jėgą buvo paprašyta išlipti žodžiu. Tai darė tiek E. B., tiek jis pats mažiausiai du kartus. Vairuotojui buvo galimybių ir laiko išlipti pačiam, nes tik pribėgus pareigūnai jį laikė už kairės rankos. Kadangi vairuotojas pradėjo ginčytis, matė, kad jis suvokia reikalavimą, nes teikia kontrargumentus, kodėl jis turėtų išlipti. Matydami, kad jis nelipa, o tik ginčijasi, suprato, kad jis taip atsisako vykdyti jų reikalavimą. Kadangi automobilis buvo užvestas, matė būtinybę vairuotoją išlaipinti kuo greičiau. Jėga buvo adekvati, tai nebuvo smūgiai, specialiųjų priemonių naudojimas, tai buvo tiesiog tempimas už rankos. Kadangi vairuotojas po kiek laiko išlipo pats, akivaizdu, kad perteklinės jėgos nenaudojo. Visi atlikti veiksmai buvo adekvatūs situacijai, jie turėjo nutraukti neteisėtus veiksmus.

E. B. teismo posėdžio metu taip pat papildė, jog kai tik pastebėjo pavojingai manevruojantį Opel automobilį, tai ir pradėjo įjungtais garso ir šviesos signalais jį vytis, per garsiakalbį reikalauti sustoti. Kai automobilis galiausiai sustojo, jis pribėgo prie automobilio Opel, liepė vairuotojui lipti iš automobilio, tačiau vairuotojas nelipo, dėl to pradėjo jį laipinti iš automobilio. Įvertinę, kad ši situacija buvo pavojinga (keltas pavojus eismo saugumui), laikydamiesi nustatytos tvarkos ir taktikos, priėję ne pareikalavo vairuotojo dokumentų, bendravo su juo jam sėdint automobilyje, tačiau iš karto žodžiu reikalavo jo išlipti iš automobilio, o jam nelipant, panaudojo jėgą – laipino, tempė iš automobilio. Vairuotojas nebuvo tempiamas už kaklo, tai nenumatyta veiklos instrukcijose, buvo tempiamas už rankos, o kadangi vairuotojas priešinosi tam, galėjo būti ir suplėšyta jo striukė. Galiausiai vairuotojas buvo išlaipintas iš automobilio. Kitų eismo dalyvių pareiškimai dėl netinkamo Opel automobilio vairavimo nebūtini tam, jog minėtas šio automobilio vairavimas būtų pripažintas pavojingu, keliančiu grėsmę eismo saugumui. Opel automobilio važiavimas tarp dviejų automobilių kelio viduriu tarp dviejų eismo juostų nebuvo lenkimo manevras, tai nenumatyta Kelių eismo taisyklėse. Vairuotojas turėjo sustoti iš karto, kai buvo pradėtas stabdyti, t. y. dar Geležinio Vilko gatvėje, pastebėjęs tarnybinio automobilio švyturėlius. Sustojus vairuotojui buvo suteikta galimybės išlipti pačiam, tačiau kadangi jis nelipo, o priešinosi, jis buvo išlaipintas.

Visa tai patvirtina ir pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip N. T. vairuojamas automobilis „Opel“, važiuodamas link miesto centro Geležinio Vilko gatve, kurios atkarpoje, be kita ko, buvo leidžiamas ne didesnis kaip 80 km/val. greitis, antra eismo juosta pralenkė policijos tarnybinį automobilį, o iš kairės iš apsisukimo bandant išvažiuoti kitam automobiliui, jį pralenkdamas, nemažindamas greičio ir nerodydamas posūkio signalo, įvažiavo į dviejų eismo juostų kelio vidurį, ratais apkabinęs horizontaliąją kelio ženklinimo liniją, kuri suskirsto eismo juostas, taip važiavo tarp dviejų kitų automobilių kurį laiką, po to nerodydamas posūkio signalo, staigiu judesiu metėsi į pirmą eismo juostą privažiuodamas prie pat priekyje važiavusio automobilio galo, iš karto po to, nerodydamas posūkio signalo, vėl staigiu judesiu metėsi į antrą eismo juostą prie pat priekyje važiavusio automobilio galo, staigiu judesiu vėl įvažiavo tarp šių dviejų automobilių į vidurį ir aplenkė antra eismo juosta važiavusį kitą automobilį, nerodydamas posūkių signalų, grįžo į antrą eismo juostą ir nuvažiavo tolyn. Pareigūnai pradėjo jį vytis, kiti priekyje važiavę automobiliai stabdė ir traukėsi policijos tarnybiniam automobiliui iš kelio, tačiau N. T. vairuojamas „Opel“ automobilis važiavo toliau nemažindamas greičio, įsuko į kelią link Ozo gatvės, prekybos centro „Akropolis“ link, tuomet policijos pareigūnai jį pasivijo, tačiau N. T. toliau tik šiek tiek pristabdydamas privažiuodamas prie pat priekyje važiavusio automobilio galo, nerodydamas posūkio signalo, aplenkė priekyje jo važiavusį automobilį, iš greitėjimo juostos įvažiavo į kairėje pusėje esančią eismo juostą Ozo gatvėje bei įvažiuodamas į ją kirto kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, vėl grįžo į greitėjimo juostą ir nusuko link tilto, prekybos centro „Akropolis“ link, ant tilto, staigiai, pamatęs priekyje dešinėje pusėje sustojusius kitus du automobilius, sustojo dešiniajame kelio važiuojamosios dalies kelkraštyje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad N. T., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vienu metu, paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, t. y. važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu per horizontaliąją kelio ženklinimo liniją, kuri suskirsto eismo juostas, iš greitėjimo juostos įvažiavo į važiuojamąją eismo juostą, kirtęs kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančiųjų transporto priemonių bei tokiais savo veiksmais nesilaikė atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pažeisdamas KET 8, 9, 117, 119 punktų reikalavimus, taip pat, keisdamas važiavimo kryptis kelyje, rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą, nerodė atitinkamos krypties posūkių šviesos signalų, pažeisdamas KET 82 punkto reikalavimus, taip pat, važiavo akivaizdžiai didesniu nei leistina greičiu (apie 120 km/val.), pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus. Pareigūnų R. R., A. B. ir E. B. tarnybiniuose pranešimuose bei paaiškinimuose šios nurodytos aplinkybės detalizuotos itin išsamiai. Kaip jau minėta, teismas šioje byloje nenustatė pagrindo abejoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei paaiškinimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, jas patvirtina kita bylos medžiaga. Taigi, minėta N. T. veika teisingai kvalifikuota kaip pavojingas vairavimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Taip pat įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog N. T. nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kadangi minėtus pavojingo vairavimo veiksmus pastebėjus policijos pareigūnams, dirbusiems tarnybiniu, specialiomis spalvomis pažymėtu, automobiliu „Volkswagen Transporter“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įjungus mėlynos ir raudonos spalvos žybčiojančius švyturėlius bei specialiuosius kintančio tono garso signalus, N. T. automobilis pradėtas persekioti, persekiojant automobilį ir šį bandant sustabdyti, mažiausiai 5 (penkis) kartus per tarnybinio policijos automobilio garsiakalbį buvo reikalaujama, kad automobilio vairuotojas sustabdytų automobilį kelio važiuojamosios dalies dešinėje, tačiau N. T. šio nesustabdė ir akivaizdžiai savo važiavimo pobūdžiu (didelio važiavimo greičio nemažinimas, staigūs posūkiai, nuolatinis rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą, pavojingas manevravimas) vengė būti sustabdytas, pažeisdamas KET 7, 16 punktų reikalavimus. Pažymėtina, jog persekiojimas vyko esant pakankamam pagrindui (pavojingam N. T. vairavimui) įjungus specialiomis spalvomis dažytos transporto priemonės specialiuosius, raudonos ir mėlynos spalvos, žybčiojančius šviesos signalus, kurie įrengti transporto priemonės priekyje, šonuose ir gale, bei kintančio tono specialiuosius garso signalus. Per tarnybinės transporto priemonės garsiakalbį reiškiami reikalavimai sustabdyti vairuojamą transporto priemonę dešiniajame kelio važiuojamosios dalies kelkraštyje buvo išreikšti aiškiai ir suprantamai, ką rodo kitų automobilių vairuotojų veiksmai (jie mažino greitį, stojo ir traukėsi iš kelio). Tai patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jų paaiškinimai teismo posėdžio metu bei vaizdo įrašas, kuriais, kaip minėta, abejoti nėra pagrindo. Pats N. T. neneigė, kad matė tiek policijos tarnybinį automobilį su įjungtomis šviesomis, tiek girdėjo, kad kažkas buvo sakoma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad pareigūnų reikalavimas N. T. sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, tinkamai išreikštas pagal ANK 426 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog N. T. suprato, kad policijos pareigūnai jo reikalauja sustabdyti vairuojamą automobilį, tačiau sąmoningai šiam reikalavimui nepakluso, galiausiai sustojo tik ten ir tada, kur, jo požiūriu, buvo saugu ir jam patogu, nors, kaip nurodė, pareigūnai, turėjo sustoti iš karto ir ten, kur buvo stabdomas. Taigi, tokia N. T. veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

Galiausiai, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog N. T. nevykdė ir teisėto policijos pareigūnų reikalavimo – išlipti iš transporto priemonės, t. y. N. T. vairuojamam automobiliui sustojus ir uniformuotiems policijos pareigūnams pribėgus prie jo automobilio, vengiant, kad automobilis vėl gali pradėti važiuoti bei taip toliau kelti pavojų eismo saugumui taip pat įtariant, kad vairuotojas gali būti neblaivus, policijos pareigūno garsiu balsu buvo pareikalauta, kad automobilio vairuotojas, t. y. N. T. išliptų iš vairuotos transporto priemonės, tačiau išreiškus minėtą reikalavimą, jis nevykdė šio teisėto uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo, dėl ko buvo išlaipintas tik po kurio laiko ir tik policijos pareigūnams panaudojus fizinę jėgą. Kaip paaiškino pareigūnai teismo posėdžio metu, ši situacija buvo neįprasta, o N. T. vairavimas ir elgesys buvo pavojingas, jie turėjo užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, todėl sustojus transporto priemonei iš karto pareikalavo vairuotojo išlipti. Šiuo atveju nebuvo pagrindo bendrauti su vairuotoju jam sėdint automobilyje, juo labiau, kadangi jis sustojęs neužgesino automobilio variklio ir buvo tikimybė, kad vėl gali pradėti važiuoti. Atsižvelgiant į tai, policijos pareigūnai turėjo pagrįstą pagrindą reikalauti N. T. išlipti iš vairuojamos transporto priemonės, vengiant, kad automobilis vėl gali pradėti važiuoti bei taip toliau kelti pavojų eismo saugumui bei įtariant, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Atitinkamai pareigūnų reikalavimai N. T. išlipti iš vairuojamos transporto priemonės pripažintini teisėtais. Kaip nurodyta pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei jų paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, N. T. iš karto iš automobilio nelipo, ginčijosi ir teikė kontrargumentus, kodėl jis turėtų išlipti, t. y. reikalavimą akivaizdžiai suprato, tačiau tyčia jo nevykdė. Taigi šių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išlipti N. T. nevykdė sąmoningai, delsdamas tai daryti, pats iš transporto priemonės nelipdamas, elgdamasis pasyviai, dėl ko buvo išlaipintas tik po kurio laiko ir tik policijos pareigūnams panaudojus fizinę jėgą, nors, kaip nurodė pareigūnai, jis turėjo pakankamai laiko ir galimybių pats išlipti. Teismas šiuo atveju, kaip minėta, neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis ir dėl šio epizodo, jas patvirtina kita bylos medžiaga. Taip pat byloje nesurinkta ir duomenų, kad N. T. atžvilgiu pareigūnai panaudojo perteklinę fizinę jėgą. Atsižvelgus į tai, aptarta N. T. veika teisingai kvalifikuota ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1 200 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1 150 iki 1 450 eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 426 str. 7 d.). Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str. 8 d.).

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti trys administraciniai nusižengimai, iš kurių du susiję su transportu ar kelių ūkiu, ir vienas susijęs su valdymo tvarka, šiuo atveju pavojingai vairuota automobiliu mieste, tuo keliant grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimai padaryti tiesiogine tyčia), N. T. asmenybę (brandaus ir darbingo amžiaus, per pastaruosius metus administracine tvarka baustas du kartus už greičio viršijimą (b. l. 14–15), LITEKO duomenimis teistas), į tai, kad N. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti N. T. paskyrus ANK 420 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 5 dalies, 506 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai nustatytini artimi jų vidurkiams. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Kadangi ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, teismas, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatą, kad teismas privalo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, įvertinęs padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo N. T. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad N. T. atimtina teisė vairuoti transporto priemones minimaliam įstatyme nustatytam terminui, t. y. pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį 3 (trims) mėnesiams, o pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį 3 (trejiems) metams.

Administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas neskirtina, kadangi tokie administraciniai nusižengimai padaryti pirmą kartą, byloje itin blogai N. T. apibūdinančių duomenų nesurinkta, jam šiuo nutarimu skiriama administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis ir ilgas specialiosios teisės atėmimo terminas, taigi ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtinas transporto priemonės konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

N. T. (N. T.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

N. T. (N. T.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

N. T. (N. T.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, N. T. (N. T.) paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20127224564.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė