Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. (V.) M. dėl paramos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam išsiųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas, neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Atsakovui ieškinys su priedais įteikti asmeniškai, jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo šaukimas į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį 2025 m. vasario 25 d. atsakovui buvo įteiktas asmeniškai 2025 m. vasario 20 d., į parengiamąjį teismo posėdį jis neatvyko. Po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio atsakovui nebepavyko įteikti teismo procesinių dokumentų. Teismas vertina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie procesą, jo pasirinkta pasyvi pozicija, tikėtina, atspindi jo požiūrį į reikalavimą, todėl teismas nusprendė bylą išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. M. ir trečiojo asmens R. M. dukra. Ieškovės tėvai gyvena atskirai. Iki V. M. pilnametystės iš atsakovo V. M. priteisto išlaikymo įsiskolinimas pagal prie ieškinio pateiktą antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2024 m. rugsėjo 10 d. išduotą pažymą yra 7 672,53 Eur. (Duomenys neskelbtini) pažyma ir brandos atestatas patvirtina, kad V. M. vidurinį išsilavinimą įgijo 2022 m. liepos 15 d. (Duomenys neskelbtini) pažymos patvirtina, kad V. M. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. yra (duomenys neskelbtini) vientisųjų nuolatinės formos studijų pakopos (duomenys neskelbtini) programos studentė. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis ieškovė nekilnojamo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis yra draudžiama valstybės lėšomis. Iš teismo iniciatyva gautų duomenų matyti, kad atsakovas V. M. nuolatinio darbo, pajamų neturi, taip pat neturi transporto priemonių, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, gyvena iš savivaldybės nuomojamame bute, turi antstolio išieškomą išlaikymo įsiskolinimą, išieškotina suma viršija 9 000 Eur. Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, atsakovas yra sveikas ir darbingas, verčiasi atsitiktiniais darbais, išlaikytinių neturi. Trečiasis asmuo R. M. jos pačios paaiškinimais yra dirbanti, gauna apie 1 000 Eur atlyginimą, tai patvirtina ir į bylą jos pateikta pažyma apie darbo užmokestį.

Dėl paramos ieškovei būtinumo

Ieškovė nurodė, kad šiuo metu savarankiškų pajamų neturi, nes intensyviai mokosi, suderinti studijas su darbu galimybės nėra, ji yra pilnai išlaikoma motinos.

Taigi, ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo paramą grindžia tuo pagrindu, kad jai reikalinga parama, ji studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnė negu 24 metų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo kriterijai, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008, 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008, išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, studijuojant aukštojoje mokykloje pažangus mokymasis siejamas su sąžininga pareiga mokytis ir įgyti profesiją, akademinių skolų neturėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Iš byloje esančių duomenų – 2025 m. vasario 27 d. studijų pažymėjimo Nr. SCP-772 matyti, kad ieškovė išlaiko egzaminus, studijų rezultatai yra labai geri, taigi ieškovė deda pakankamas pastangas, rūpindamasi savo studijomis. Duomenų apie tai, jog ieškovė turėtų akademinių skolų, byloje nėra. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovės mokymasis laikytinas pažangiu.

Be to, sutiktina, jog siekiant išlaikyti studijų kokybę, ieškovė turi skirti tam tikrą laiką savarankiškam pasiruošimui, studijų informacijos paieškai, užduočių atlikimui, praktiniams darbams, pasiruošimui paskaitoms, atsiskaitymams ir pan., kas neabejotinai apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu.

Teismo vertinimu, pagal nuolatinės studijų formos programą besimokančiai ieškovei yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Be to, darbas neabejotinai gali turėti reikšmingos įtakos studijų rezultatams ir kokybei, o nuo to tiesiogiai priklauso, ar ieškovei gali tekti mokėti už mokslus, dėl to jos poreikis paramai ženkliai išaugtų. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą.

Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neturi galimybių mokydamasi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą pagal nuolatinės studijų formos programą tuo pačiu dirbti bei pilnai save išlaikyti, ieškovės galimybės pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis yra ribotos, ieškovei, siekiančiai įgyti pirmąją profesinę kvalifikaciją, reikalinga finansinė parama, kol ji baigs studijas.

Pagal teiktus paaiškinimus, priežastis, kodėl ieškovė nesikreipė dėl paskolos studijoms gauti, teismo nuomone, galima nustatyti kaip: studijų paskolą reikės grąžinti su palūkanomis; ieškovė turi du sveikus, darbingo amžiaus tėvus, kurie gali paremti šiuo gyvenimo etapu; ji neturi jokio nuosavo būsto, pradėjus savarankišką gyvenimą, teks būstą nuomoti, kaupti lėšas nuosavo būsto įsigijimui, o tokia galimybė bus suvaržyta studijų paskola, kurios iš karto po studijų baigimo ieškovė nebus pajėgi atiduoti.

Dėl atsakovo galimybės teikti paramą

Atsakovas pasirinko pasyvų dalyvavimo procese būdą, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti asmeniškai, neteikė jokių oficialių rašytinių duomenų apie savo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, nesidomėjo bylos eiga, neėmė šaukimų į teismo posėdžius. Teismui žinoma, kad atsakovas yra oficialiai nedirbantis, jokių išmokų negauna, nekilnojamojo turto ir registruotų automobilių neturi, turi išlaikymo, priteisto 2007 metais iki ieškovės pilnametystės, įsiskolinimą. Teismui nepateikti duomenys, kad atsakovas turėtų specialiuosius poreikius ar būtų nedarbingas dėl kitų priežasčių. Darytina išvada, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę prisidėti prie pilnametės besimokančios dukros būtinųjų poreikių tenkinimo. Byloje nėra nustatyta, kokios šiuo metu yra atsakovo gaunamos pajamos, ieškovė pajamų negauna, trečiasis asmuo gauna pajamų iš darbinės veiklos. Teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti teisę įgyti išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju pareiga teikti paramą besimokančiam pilnamečiam vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta tik ieškovės motinai.

Dėl paramos dydžio

Teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir jų būtinumo papildomai įrodinėti nereikia. Be to, sprendžiant dėl vaikui, taip pat ir pilnamečiui, išlaikymui (paramai) reikalingos išlaikymo (paramos) sumos atsižvelgiama į minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Ginčui aktualiu laikotarpiu minimali mėnesinė alga 2022 m. sudarė 730 Eur, atskaičius mokesčius 533,65 Eur, 2023 m. – 840 Eur ir 633 Eur, 2024 m. – 924 Eur ir 709 Eur, nuo 2025 m. – 1 038 Eur ir 777 Eur.

Išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardinti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz., maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos jiems tenkinti skirtinos sumos atitinka protingumo kriterijus.

Ieškinyje nurodytos ieškovės 600 Eur išlaidos būtiniesiems poreikiams per mėnesį patenkinti yra realios.

Kaip minėta, ieškovei, nors ir sulaukusiai pilnametystės, yra reikalinga parama, nes ji, besimokydama aukštojoje mokykloje ir siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą, pati negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi ir pragyvenimui. Pilnametės dukros, besimokančios aukštojoje mokykloje ir siekiančios įgyti pirmąjį aukštąjį išsilavinimą, išlaikymo naštos negalima palikti vien motinai, nes prie dukros išlaikymo turi prisidėti abu tėvai. Teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo, įgyti profesiją, suteiksiančią ateityje platesnes darbines galimybes, turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nors nagrinėjamoje byloje sprendžiamas išlaikymo pilnametystės sulaukusiam vaikui klausimas, nurodytas išaiškinimas remiantis CK 3.192¹ straipsnio 4 dalimi taikomas ir sprendžiant dėl pilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties.

Atsakovo pragyvenimo šaltinis ir gaunamos pajamos nėra žinomos, oficialiai jis nėra dirbantis, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti didesnių pajamų. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo pajamas, taip pat į tai, kad jis neturi nuosavybės teise registruoto turto, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti iš atsakovo prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo ir priteisiamos paramos dydį. Vis dėlto atsakovas, kuris yra darbingas ir neturi kitų išlaikytinių, negali šios pareigos nevykdyti visai: jis turėjo bent nedidele dalimi prisidėti prie ieškovės išlaikymo jos mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu, taip pat turi prisidėti prie jos išlaikymo jai mokantis aukštojoje mokykloje.

Vadovaudamasis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, remiantis protingumo, sąžiningumo principais, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, kuri pagal turimus duomenis (pajamas ir skolas) yra prastesnė už trečiojo asmens turtinę padėtį, ieškovei iš atsakovo priteisiama ¼ dalis jos išlaikymui reikalingos paramos, t. y. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. gruodžio 20 d.) iki ji mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai. Sprendimo dalis dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Dėl paramos įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9 612 Eur paramos įsiskolinimą – 1 338 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. liepos 13 d. (skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį) bei 8 274 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d. (skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį).

Taigi, atsižvelgiant į nustatytą iš atsakovo priteistiną paramos dydį (¼ dalį ieškovės išlaikymui reikalingos paramos), priteisiamas iš atsakovo ieškovės naudai 4 806 Eur paramos įsiskolinimas (669 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. liepos 13 d. (skaičiuojant po 125 Eur per mėnesį) bei 4 137 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d. (skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-T-2024-07971 buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Teismas ieškinį tenkino iš dalies, tai yra patenkino 50 procentų ieškovės pareikštų reikalavimų.

Ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2025 m. kovo 28 d. pažymą Nr. APD-2025-03768 byloje yra 425,26 Eur. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, ieškinio pareiškimo dieną byloje buvo 297 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 55,51 Eur.

Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (50 procentų), iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteista 149 Eur žyminio mokesčio, 212,63 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 27,76 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. (V.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paramą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. gruodžio 20 d.) iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki 24 metų amžiaus, paramos sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 806 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų šešių eurų) paramos įsiskolinimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660), 212,63 Eur (du šimtus dvylika eurų 63 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 27,76 Eur (dvidešimt septynis eurus 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.