- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-1537-936/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02796-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- M. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjos A. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo M. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartimi buvo patvirtinta A. B. ir M. A. taikos sutartis, pagal kurią buvo pakeistos 2015 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-37847-862/2015 patvirtintos 2015 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl nepilnamečio vaiko D. A. gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo bei nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku civilinėje byloje Nr. e2-515-1194/2025. Nurodė, kad taikos sutartis gera valia yra nevykdoma, ji nei vieno karto su sūnumi susitikusi nebuvo.
Atsiliepimas
1. Suinteresuotas asmuo M. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu išduoti vykdomąjį raštą ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Tarp šalių sudarytame taikos susitarime yra aiškiai numatyta, jog bendravimo tvarka gali būti netaikoma tuo atveju, jei vaikas kategoriškai atsisako bendrauti. Po 2025 m. birželio 6 d. teismo nutarties su nepilnamečiu sūnumi susisiekė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, kuri su vaiku turėjo ilgą individualų pokalbį. Pokalbio metu sūnus aiškiai ir nuosekliai išreiškė savo valią, kad jam yra gera ir ramu gyventi su tėvu, jis nenori bendrauti ir susitikinėti su motina, kadangi motina anksčiau prieš jį smurtavo ir jis nenori patirti neigiamų emocijų. Vaiko teisių specialistė patvirtino, jog vaikas yra pakankamai brandus ir savarankiškas, kad galėtų pats spręsti dėl bendravimo su motina ir nėra įpareigotas to daryti prieš savo valią.
1.2. Nuo 2024 m. liepos 25 d., kai buvo smurtauta prieš sūnų, pareiškėja su suinteresuotu asmeniu faktiškai nebendravo ir nesusisiekė. Suinteresuotas asmuo nei trukdė, nei galėjo daryti įtaką sūnaus ir motinos bendravimui. Sūnus nurodė, kad kartą per vieną – du mėnesius motina jam parašo trumpąją žinutę, tačiau suinteresuotas asmuo nesikiša į vaiko sprendimą atsakyti ar neatsakyti ir nedaro jokios įtakos vaiko nuomonei ar pasirinkimui. Pažymėjo, kad tebesitęsia baudžiamoji byla dėl smurto prieš vaiką, todėl suinteresuotas asmuo sąmoningai nesikiša į galimus bendravimo procesus, siekdamas užtikrinti vaiko emocinį saugumą.
1.3. Šiuo metu sūnus yra psichologiškai ir fiziškai atsigavęs, jaučiasi gerai, yra stabilios emocinės būklės. Priverstinio vykdymo veiksmai reikštų spaudimą vaikui ir jo vertimą bendrauti prieš jo aiškiai išreikštą valią, kas prieštarautų vaiko interesams. Vykdomojo rašto išdavimas šiuo atveju būtų naudojamas ne sprendimui vykdyti, o priverstinai inicijuoti procesus, kurių pats vaikas kategoriškai atsisako.