Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovų atstovams I. Z., advokatui Stasiui Lileikiui, advokatui Daliui Baranauskui

trečiojo asmens atstovei L. M.

viešajame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-78-392/2010 pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį Vilniaus apskrities viršininko administracijai, V. S., T. L., J. L., UAB „Medicinos bankas“ dėl dalies Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo, paveldėjimo teisės liudijimo, pirkimo-pardavimo sutarties ir hipotekos lakšto panaikinimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 04 d. sprendimą Nr. 2.4-01-3798, 2006 m. gegužės 29 d. Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 4205, dalyje dėl palikėjo B. N. (a.k(duomenys neskelbtini) turto – 1,6344 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies, kurią sudaro 0,4100 ha plotas, priskiriamas valstybinės reikšmės miškui, paveldėjimo, 2006 m. spalio 12 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. S. ir T. L. dėl 1,6344 ha žemės sklypo, dalyje dėl 0,4100 ha ploto, priskiriamo valstybės miškui, esančią (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 24 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje 0,41 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui ir 2006 m. spalio 24 d. hipotekos lakšto pagrindu atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos registraciją Vilniaus m.1-os apylinkės teismo hipotekos skyriuje 0,41 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui dalyje. Teismas taip pat taikė restituciją natūra – įpareigojo T. L. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, dalį, kurią sudaro 0,4100 ha plotas, priskiriamas valstybės miškui, esančią (duomenys neskelbtini)., o V. S. - grąžinti T. L. dalį sklypo kainos, proporcingą išreikalaujamam valstybinės reikšmės miško plotui – 326113 Lt 56 ct. Teismas nurodė, kad 2006 m. balandžio 04 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.4-01-3798 Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui B. N. priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir todėl yra naikintinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. skelbia, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata draudžia įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, jog „nepaisant to, ar vyriausybės tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Laikytina, jog miestų teritorijoje esantys miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams ir tai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir į juos negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Teismas konstatavo, kad priimant ginčijamus administracinius aktus pažeistos sprendimų priėmimo metu galiojusios LR miškų įstatymo 4 str.4 d., LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str., 13 str., LR žemės įstatymo 6 str. nuostatos, todėl 2006 m. balandžio 04 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.4-01-3798 Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei B. N. dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės 0,41 ha miško plotą naikintinas kaip prieštaraujantis išvardintoms imperatyvioms įstatymų normoms. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Teismas taip pat patenkino ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2008 m. birželio 17 d. gautas LR aplinkos ministerijos prašymas dėl viešojo intereso gynimo, kuriame prašoma kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinimo. Prašymo nagrinėjimo metu 2008 m. birželio 26 d. buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“, VAVA, prašant pateikti pareiškimo nagrinėjimui reikšmingus duomenis. Duomenys iš šių institucijų buvo gauti atitinkamai 2008 m. liepos 9 d. ir 2008 m. liepos 14 d. 2008 m. liepos 31 d. buvo išsiųsti šaukimai asmenims, kurių paaiškinimai buvo reikšmingi pareiškimo nagrinėjimui. Paaiškinimai iš atvykusių asmenų buvo gauti 2008 m. rugpjūčio 5 d. ir 2008 m. rugpjūčio 7 d. Kadangi šeši sklypai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, vėliau buvo perleisti atlygintinai, Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras konstatavo, kad kreiptis į teismą su ieškiniu dėl VAVA sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą su valstybinės reikšmės miško plotu, panaikinimo ir vėlesnių šių sklypų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra pagrindo. Šį prokuroro sprendimą Aplinkos ministerija nustatyta tvarka apskundė LR generalinei prokuratūrai. LR generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Aplinkos ministerijos skundą dėl aukščiau minėtos Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pažymos, medžiagą grąžino Vilniaus apygardos prokuratūrai ir pavedė kreiptis į teismą su ieškiniu. LR generalinio prokuroro sprendimas Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2008 m. spalio 13 d. Į teismą su ieškiniu kreiptasi 2008 m. lapkričio 13 d. todėl teismas sprendė, kad nebuvo nepateisinamai ilgo laikotarpio, kurio metu nebūtų atliekami jokie veiksmai. Institucinį žemesniojo prokuroro sprendimo panaikinimą teismas pripažino reikšminga aplinkybe, termino kreiptis į teismą atnaujinimui.

1. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Ieškinys turėjo būti teismui pateiktas vėliausiai 2008 m. liepos 18 d., tačiau jis teismui buvo pateiktas tik 2008 m. lapkričio 13 d., t.y. praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, paveldėjimo santykiams taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, kurį ieškovas taip pat praleido, nes atsakovei paveldėjimo liudijimas buvo išduotas 2006 m. kovo 27 d., t.y. daugiau kaip prieš du metus iki pareiškiant ieškinį.

2. Atkuriant nuosavybės teises buvo pagrįstai laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisės atkūrimo objektas yra žemės ūkio paskirties žemė, nes tokia žemės paskirtis ir jos naudojimo pobūdis buvo nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose. Tokiu būdu akivaizdu, kad nesant nuginčytiems planavimo dokumentams negalima pripažinti neteisėtais šių dokumentų pagrindu priimtų administracinių aktų, nes pastarieji buvo priimti remiantis galiojančiais, o tuo pačiu teisingais, teritorijų planavimo dokumentais.

3. Byloje nepaneigus atsakovės sąžiningumo prezumpcijos, jos paveldėtas turtas laikytinas teisėtai įgytu ir negali būti iš jos išreikalautas.

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą dalyje dėl hipotekos lakšto ir hipotekos įregistravimo panaikinimo dalyje dėl 0,41 ha ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus panaikinti 2006 m. spalio 24 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje 0,41 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui ir 2006 m. spalio 24 d. hipotekos lakšto pagrindu atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos registraciją Vilniaus m.1-os apylinkės teismo hipotekos skyriuje, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad padalijus nekilnojamąjį daiktą hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiems daiktams, susitarimas dėl hipotekos reikalavimo negalioja. Hipoteka buvo sudaryta ir dėl išimto iš civilinės apyvartos daikto, kuris neatitinka CK 4.171 straipsnio 1 dalyje hipotekos objektui keliamų reikalavimų, t.y. nėra atskirai viešame registre įregistruotas daiktas, todėl apeliantas mano, kad teismo sprendimas kuriuo panaikinta hipoteka ir jos registracija dalyje yra neteisėtas.

Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo V. S. apeliacinį skundą patenkinti, LR aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir iš LR aplinkos ministerijos, UAB „Medicinos bankas“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovai T. L. ir J. L. visiškai ir pilnai palaiko V. S. apeliacinį skundą visoje apimtyje ir prašo jį tenkinti, priimtą teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Atsakovai nesutinka su trečiojo asmens apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, nes mano, kad galimas ir dalinis hipotekos naikinimas

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemės sklypą – mišką, priskirtą Vilniaus miesto teritorijai, t. y. ar galėjo būti piliečiams atkurta nuosavybės teisė į mišką, kuris buvo priskirtas miesto teritorijai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006 m. balandžio 04 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-3798 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui B. N.“ atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 6,61 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr.I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui. Nuosavybės teisės B. N. atkurtos natūra grąžinant 5,1132 ha ploto žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai bei bendrą 0,6775 ha žemės sklypą kitai paskirčiai, gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). 2006 m. balandžio 04 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.401-3798 pagrindu (duomenys neskelbtini) k. B. N., mirusio 1995-08-23, vardu suformuotas 1,6344 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m.k.v., kuriame yra 0,4100 ha miško žemės. Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2008-05-28 pažymoje Nr. 16071 nurodyta, jog 1,6344 ha ploto žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. yra 0,41 ha valstybinės reikšmės miško. B. N. mirė 1995 m. rugpjūčio 23 d. 2006 m. gegužės 29 d. Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 4205, kuriuo patvirtino, jog mirusiojo B. N. turtą, tarp kurio yra ir ginčijamu sprendimu B. N. suteiktas žemės sklypas, paveldi jo dukra V. S.. 2006 m. spalio 12 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi V. S. ginčo žemės sklypą pardavė T. L..

A. V. S. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Ieškinys turėjo būti teismui pateiktas vėliausiai 2008 m. liepos 18 d., tačiau jis teismui buvo pateiktas tik 2008 m. lapkričio 13 d., t.y. praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, paveldėjimo santykiams taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, kurį ieškovas taip pat praleido, nes atsakovei paveldėjimo liudijimas buvo išduotas 2006 m. kovo 27 d., t.y. daugiau kaip prieš du metus iki pareiškiant ieškinį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prokurorui, kuris gina viešąjį interesą, termino kreiptis į teismą dėl VAVA sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo pradžia skaičiuojama nuo tada, kai jis gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2008 m. birželio 17 d. gautas LR aplinkos ministerijos prašymas dėl viešojo intereso gynimo, kuriame prašoma kreiptis į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinimo. Prašymo nagrinėjimo metu 2008 m. birželio 26 d. buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“, VAVA, prašant pateikti pareiškimo nagrinėjimui reikšmingus duomenis. Duomenys iš šių institucijų buvo gauti atitinkamai 2008 m. liepos 9 d. ir 2008 m. liepos 14 d. 2008 m. liepos 31 d. buvo išsiųsti šaukimai asmenims, kurių paaiškinimai buvo reikšmingi pareiškimo nagrinėjimui. Paaiškinimai iš atvykusių asmenų buvo gauti 2008 m. rugpjūčio 5 d. ir 2008 m. rugpjūčio 7 d. Kadangi šeši sklypai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, vėliau buvo perleisti atlygintinai, Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras konstatavo, kad kreiptis į teismą su ieškiniu dėl VAVA sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą su valstybinės reikšmės miško plotu, panaikinimo ir vėlesnių šių sklypų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra pagrindo. Šį prokuroro sprendimą Aplinkos ministerija nustatyta tvarka apskundė LR generalinei prokuratūrai. LR generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Aplinkos ministerijos skundą dėl aukščiau minėtos Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pažymos, medžiagą grąžino Vilniaus apygardos prokuratūrai ir pavedė kreiptis į teismą su ieškiniu. LR generalinio prokuroro sprendimas Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2008 m. spalio 13 d. Į teismą su ieškiniu kreiptasi 2008 m. lapkričio 13 d. todėl teismas tinkamai sprendė, kad nebuvo nepateisinamai ilgo laikotarpio, kurio metu nebūtų atliekami jokie veiksmai. Institucinį žemesniojo prokuroro sprendimo panaikinimą pagrįstai teismas pripažino reikšminga aplinkybe, termino kreiptis į teismą atnaujinimui.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atkuriant nuosavybės teises buvo pagrįstai laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisės atkūrimo objektas yra žemės ūkio paskirties žemė, nes tokia žemės paskirtis ir jos naudojimo pobūdis buvo nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose. Tokiu būdu akivaizdu, kad nesant nuginčytiems planavimo dokumentams negalima pripažinti neteisėtais šių dokumentų pagrindu priimtų administracinių aktų, nes pastarieji buvo priimti remiantis galiojančiais, o tuo pačiu teisingais, teritorijų planavimo dokumentais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie valstybinės reikšmės miškų priskirtini miestų miškai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams. Išaiškinta ir tai, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip esą apskritai neleidžiančio įstatymų leidėjui, pradėjus nuosavybės teisių atkūrimą vienomis sąlygomis, vėliau pakeisti šių sąlygų, inter alia nustatyti naujų, papildomų sąlygų, kai tuo siekiama apsaugoti tam tikras konstitucines vertybes (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3798 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui B. N.“ administracijos viršininkas pažeidė Konstitucijos 47 straipsnį; Miškų įstatymo 4 straipsnio, kurio 4 dalyje nurodyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reikalavimus; Atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių reikalavimus (šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems; šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams; išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė); Žemės įstatymo 6 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, ir kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino minėtą administracinį teisės aktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės reikšmės mišku laikomi visi miestų miškai. Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 punkte numatyta, kad miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai. Taigi, įstatymai nesieja valstybinių miškų su jų žemės paskirtimi. Be to, ginčo sklype esantis miškas pažymėtas kaip miškas kitos paskirties žemėje, nes minėtas miškas sudaro tam tikrą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, kurio paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų manų statyba ir nėra išskirtas į atskirą miško sklypą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į reikalavimą laikytis jau esamų teismo precedentų, juose suformuotos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos, taip užtikrinant teisinių santykių apibrėžtumą, stabilumą, aiškumą, o galimybė nukrypti nuo ankstesniuose precedentuose pateiktų išaiškinimų turėtų būti pagrįsta išskirtinėmis aplinkybėmis arba kilusia būtinybe pakeisti anksčiau egzistavusią teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką. Bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo vietovėse kurios priskirtos valstybinės reikšmės miškams yra suformuota praktika, kad negali būti atkurta nuosavybės teisė natūra į valstybinės reikšmės miškus, nes tokie miškai priklauso išimtine nuosavybės teise Lietuvos Respublikai. Ginčo sklypas, nepriklausomai nuo jo pažymėjimo Vilniaus miesto bendrajame plane, kaip esantis kitos paskirties žemėje, pagal bendrą paskirtį priklauso miesto miškui, o tai yra valstybinės reikšmės miškas, į kurį negali būti atkurta nuosavybės teisė natūra.

Apeliantė teigia, kad byloje nepaneigus atsakovės sąžiningumo prezumpcijos, jos paveldėtas turtas laikytinas teisėtai įgytu ir negali būti iš jos išreikalautas.

Nuosavybės teises atkūrusi institucija – VAVA sprendimą atkurti atsakovei V. S. nuosavybės teises į žemės sklypą žemės ūkio veiklai priėmė pažeisdama imperatyviąsias konstitucines ir įstatymines nuostatas bei Konstitucinio Teismo doktriną nuosavybės teisių atkūrimo klausimais. Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Nustačius, kad nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, panaikinus administracinį aktą, turi būti panaikinami tokio neteisėto akto pagrindu arba jo pasekmėje sudaryti kiti vėlesni sandoriai ir vykdoma restitucija, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją natūra, kaip teisės pažeidimo pašalinimo būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo nuostatą, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę, kurioje yra valstybinės reikšmės miško, atkūrimo yra neteisėtas ir negaliojantis administracinis aktas. Negaliojančio akto pagrindu civilinės teisės ir pareigos teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį nuosavybės teisių į žemės sklypą (jo dalį) atkūrimą, yra pagrindas tokio žemės sklypo ar jo dalies įgijėją (įgijėjus) traktuoti nesąžiningu asmeniu, įgijusiu teises ir pareigas neteisėtai. Ta aplinkybė, kad valstybinė institucija neteisėtai atkūrė nuosavybę į žemę, kurioje buvo valstybinės reikšmės miško, nesudaro pagrindo tos žemės įgijėją atsakovę V. S. bei paskesnį žemės įgijėją T. L. laikyti sąžiningais pagal CK 4.96 straipsnį vien dėl to, kad ši žemė tapo privačia nuosavybe valstybinės institucijos akto pagrindu.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą dalyje dėl hipotekos lakšto ir hipotekos įregistravimo panaikinimo dalyje dėl 0,41 ha ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus panaikinti 2006 m. spalio 24 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje 0,41 ha žemės sklypo, priskirto valstybinės reikšmės miškui ir 2006 m. spalio 24 d. hipotekos lakšto pagrindu atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos registraciją Vilniaus m.1-os apylinkės teismo hipotekos skyriuje, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad padalijus nekilnojamąjį daiktą hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiems daiktams, susitarimas dėl hipotekos reikalavimo negalioja. Hipoteka buvo sudaryta ir dėl išimto iš civilinės apyvartos daikto, kuris neatitinka CK 4.171 straipsnio 1 dalyje hipotekos objektui keliamų reikalavimų, t.y. nėra atskirai viešame registre įregistruotas daiktas, todėl apeliantas mano, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikinta hipoteka ir jos registracija dalyje yra neteisėtas.

LR CK 4.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Kadangi žemė, kaip dalusis daiktas gali būti padalinta, o šio ginčo atveju yra aiški ginčo sklypo buvimo vieta, t.y. adresas, unikalus numeris ir valstybei grąžintino mišku apaugusio žemės sklypo plotas, todėl yra galimas dalinis hipotekos panaikinimas.

Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ prašo priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1815 Lt. Šias išlaidas grindžia dokumentais: 2010 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita faktūra už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinėje instancijoje – 1815 Lt sumai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės V. S. ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliaciniai skundai netenkintini, bylinėjimosi išlaidas padalina tarp apeliantų lygiomis dalimis po 907,5 Lt.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo jį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. S. ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsakovo UAB „Medicinos bankas“ naudai po 907,5 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.