- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- 2VP-3063-760/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00480-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Pareiškėjas
- L. Ž., K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- T. B.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir K. B., atstovaujamų advokato padėjėjo D. D. prašymą suinteresuotam asmeniui T. B. dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
L. Ž. (buvusi pavardė B.) ir K. B. patikslintu prašymu prašo teismo išduoti vykdomuosius raštus dėl 2012 m. balandžio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, dėl T. B. išlaikymo mokėjimo nepilnametei dukrai K. B. ir nepilnamečiui sūnui K. B. už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., dėl susidariusio įsiskolinimo po 5052,90 Eur kiekvienam ir tolesnio išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui sūnui K. B. periodinėmis išmokomis po 115,84 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės.
Pareiškėjos prašyme nurodė, kad 2012 m. balandžio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismas nutraukė L. B. ir T. B. santuoką, bei patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Pagal santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2 punktą pareiškėjai sutarė, kad T. B. savo nepilnamečiams vaikams t. y. K. B. ir K. B. mokės po 400 Lt (115,84 Eur) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2012 m. kovo 21 d. iki vaikų pilnametystės. T. B. susitarimo nevykdė ir laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., susidarė 10 105,80 Eur išlaikymo skola nepilnamečiams vaikams.
Teismo posėdžio metu L. Ž. ir pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas D. D. palaikė patikslinto prašymo reikalavimus. Nurodė, kad išlaikymo mokėjimo laikotarpiu, pareiškėja su vaikais ir suinteresuotas asmuo T. B. gyveno Jungtinėje Karalystėje. T. B. vaikams išlaikymą mokėjo nereguliariai. L. Ž., norėdama užtikrinti vaikų teisę į išlaikymą buvo išsiėmusi Europos vykdomąjį raštą, tačiau Jungtinėje Karalystėje šio dokumento pripažinti niekas nenorėjo. Pareiškėja 2017 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Vaiko išlaikymo tarnybą Jungtinėje Karalystėje, kuri pasiūlė T. B. gera valia mokėti vaikams išlaikymą pagal tarnybos paskaičiavimą, priklausomai nuo jo gaunamų pajamų. Nuo to laiko T. B. vaikams išlaikymą mokėjo pagal Anglijos įstatymus. Jam grįžus į Lietuvą, sūnui K. išlaikymą teikia pagal teismo sprendimą, jokio įsiskolinimo šiuo metu neturi.
T. B. ir jo atstovė J. V. F. prašo pareiškėjų prašymus atmesti, taikyti senatį ir priteisti iš L. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad T. B. neturi jokio išlaikymo įsiskolinimo vaikams, priešingai yra sumokėjęs didesnį išlaikymą nei susitarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje. Santuokos nutraukimo metu ir po jos jis, pareiškėja ir vaikai gyveno Jungtinėje Karalystėje. Turėjo savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Po santuokos nutraukimo, su L. Ž. buvo sudaręs žodinius susitarimus, kad vaikams išlaikymą teiks gyvenamuoju plotu ir jeigu atsiras papildomų išlaidų mokės pinigais. Vėliau su L. Ž. susitarė, kad išlaikymo įsiskolinimas bus padengtas jam ženkliai pigiau jai pardavus gyvenamąjį namą. Sužinojęs, kad L. Ž. išsiėmė Europos vykdomąjį raštą ir nesilaikė žodinių susitarimų, jis sumokėjo vaikams išlaikymo įsiskolinimą svarais. 2021 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą ir toliau reguliariai nepilnamečiui sūnui K. B. išlaikymą moką eurais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-726-760/2012 nutraukė T. B. ir L. Ž. (buvusi pavardė – B.) santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Šios sutarties 2 punktu L. Ž. ir T. B. susitarė, kad nepilnamečių vaikų tėvas T. B. mokės išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B., (duomenys neskelbtini) ir K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo prašymo padavimo teismui dienos, t. y. 2012 m. kovo 21 d. iki vaikų pilnametystės, šių lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant L. Ž., priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. gegužės 4 d. 2016 m. rugpjūčio 5 d. L. Ž. pagal jos prašymą buvo išduotas Europos vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išsiieškojimo. Šį Europos vykdomąjį raštą L. Ž. grąžino teismui pateikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Iš T. B. bei L. Ž. pateiktų banko sąskaitų išrašų, T. B. pateiktos vaikų išlaikymo suvestinės, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. T. B. į L. Ž. sąskaitą mokėjo vaikams K. B. ir K. B. išlaikymą Didžiosios Britanijos svarais sterlingais (GBP), tai yra: 2012 metais (spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais) – 800 GBP, 2013 metais (kovo mėnesį) – 200 GBP, 2014 metais – išlaikymo nemokėjo, 2015 metais (sausio mėnesį) – 200 GBP, 2016 metais (kovo, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais) – 1500 GBP (1726,95 Eur); 2017 metais (sausio, vasario, kovo mėnesiais) – 600 B. G. dėl šių sumokėtų sumų, nėra. Iš pareiškėjos L. Ž. paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2017 metų balandžio mėnesio iki šiol T. B. išlaikymo vaikams įsiskolinimo pagal 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, neturi. Pareiškėja K. B. pilnametystės sulaukė 2017 m. rugsėjo 30 d. K. B. šiuo metu yra nepilnametis.
Pagal 2012 m. balandžio 3 d. teismo sprendimą, T. B. nuo 2012 m. kovo 21 d. privalėjo mokėti nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt, arba 115,84 Eur per mėnesį. Šis teismo sprendimas nebuvo panaikintas ar pakeistas. Ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., kas sudaro 62 mėnesius, T. B. abiem vaikams turėjo sumokėti 14 364,16 Eur arba 7 182,08 Eur vienam vaikui (62 x 115,84 Eur x 2). Ši suma nurodyta netaikant indeksavimo.
Civilinis kodeksas nustato, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis kasmet privalo būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžiai indeksuojami nežiūrint į tai, ar vaiko tėvų susitarime dėl vaiko išlaikymo yra/nėra įtvirtinta indeksavimo prievolė. Indeksavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 684 „D. P. išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Periodinių išmokų dydžius privalo indeksuoti išlaikymą mokantis asmuo (Aprašo 9 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos remiantis Statistikos departamento paskelbtu Vartotojų kainų indeksu. Periodinės išmokos, remiantis Aprašu, pirmą kartą turėjo būti indeksuotos 2008 m. rugpjūčio 1 d., o vėliau – kiekvienų metų vasario 1 d. Atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksus, T. B. turėjo mokėti tokias indeksuotas išlaikymo sumas: nuo 2013 m. vasario 1 d. – 400 x 1,028 = 411,2 Lt (arba 119,19 Eur), (2014-2016 m. indeksavimas netaikytinas, nes vartotojų kainų indeksas praeitais metais būdavo mažesnis nei 101), nuo 2017 m. vasario 1 d. – 119,19 x 1,017 = 121,21 Eur, nuo 2018 m. vasario 1 d. – 121,21 Eur x 1,039 = 125, 94 Eur, nuo 2019 m. vasario 1 d. – 125,94 Eur x 1,019 = 128,33 Eur, nuo 2020 m. vasario 1 d. – 128,33 Eur x 1,027 = 131,79 Eur.
Taikant indeksavimą, ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., T. B. abiem vaikams turėjo sumokėti 14 717,98 Eur arba 7 358,99 Eur vienam vaikui. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šiuo laikotarpiu T. B. vaikams sumokėjo viso 3300 svarų sterlingų, kas sudaro 3799,29 Eur (svarų konvertavimas į eurus taikant kursą 1 GBP = 1,1513 Eur). Taigi, T. B. šiuo laikotarpiu nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. nustatytu laiku nesumokėjo 10 918,69 Eur (14 717,98 Eur – 3799,29 Eur).
Nors T. B. atsiliepime ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad šiuo laikotarpiu reguliariai nemokėjo vaikams sutarto išlaikymo, nes su L. Ž. buvo sudaręs žodinius susitarimus, kad vaikams išlaikymą teiks gyvenamuoju plotu ir išlaikymo įsiskolinimą padengs jam ženkliai pigiau pardavus gyvenamąjį namą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių neginčijamų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja L. Ž. šias aplinkybes neigė, tvirtindama, kad jokių žodinių susitarimų dėl išlaikymo nemokėjimo ar įskaitymo, su T. B. nebuvo sudariusi. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo teigti, kad ginčo laikotarpiu T. B. neturėjo pareigos mokėti vaikams išlaikymą pagal 2012 m. balandžio 3 d. teismo sprendimą. Šiuo teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl išlaikymo vaikams teikimo konkrečia 400 Lt (115,84 Eur) suma per mėnesį. Todėl būtent tokiu būdu turėjo būti teikiamas išlaikymas ir laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2017 m. balandžio mėnesio.
Vertinant suinteresuoto asmens T. B. nurodytą aplinkybę, kad jis įsiskolinimą vaikams sumokėjo mokėdamas didesnį išlaikymą nuo 2017 metų iki 2021 m. balandžio 30 d., nustatyta, kad T. B. į L. Ž. sąskaitą mokėjo vaikams K. B. ir K. B. išlaikymą Didžiosios Britanijos svarais sterlingais (GBP), tai yra: 2017 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais 2701,92 GBP; 2018 metais – 8210,87 GBP; 2019 metais – 6496,52 GBP; 2020 metais– 6214,36 GBP; 2021 metais iki balandžio 30 d. – 2069,56 B. V. minėtu laikotarpiu T. B. L. Ž. vaikų išlaikymui sumokėjo 25 693,23 GBP arba 29 580, 61 Eur.
Pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą, T. B. dukrai K. B. nuo 2012 m. kovo 21 d. iki jos pilnametystės 2017 m. rugsėjo 30 d., už 67 mėnesius, taikant indeksaciją privalėjo sumokėti 7965,04 Eur. Sūnui K. B. nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., už 110 mėnesių, taikant indeksaciją privalėjo sumokėti 13 477,97 Eur. Viso pagal 2012 m. balandžio 3 d. teismo sprendimą laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., T. B. vaikams taikant indeksaciją turėjo sumokėti 21 443,01 Eur. Per šį laikotarpį pareiškėjai L. Ž. vaikų išlaikymui sumokėjo 28 993,23 GBP arba 33 379,90 Eur, kas įrodo, kad T. B. už šį laikotarpį pagal 2012 m. balandžio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą įsiskolinimo neturi ir nėra pagrindo išduoti vykdomojo rašto.
Nors pareiškėja L. Ž. ir jos atstovas tvirtino, kad nuo 2017 m. balandžio mėnesio T. B. teiktas išlaikymas vaikams negali būti skaičiuojamas kaip išlaikymas teiktas pagal 2012 m. balandžio 3 d. teismo sprendimą, tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš pareiškėjos L. Ž., suinteresuoto asmens T. B. paaiškinimų, pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad L. Ž. 2017 metais gyvendama Jungtinėje Karalystėje kreipėsi į šios valstybės Vaiko išlaikymo tarnybą, kuri įvertinusi T. B. pajamas nustatė jam mokėti atitinkamas sumas vaikų išlaikymui ir šį išlaikymą jis teikė, nors kaip pats nurodė su tuo nesutiko. Tačiau tuo pačiu galiojo ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu patvirtintas L. Ž. ir T. B. sudarytas susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo, todėl T. B. mokėdamas L. Ž. išlaikymą vaikams vykdė ir šį teismo sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad santuokos nutraukimo metu L. Ž., T. B. bei jų vaikai gyveno Jungtinėje Karalystėje. Kreipdamiesi dėl santuokos nutraukimo Lietuvoje L. Ž. ir T. B., konkliudentiniais veiksmais susitarė, kad jie pasirenka Lietuvos Respublikos jurisdikciją ir Lietuvos Respublikos teisę. Jie susitarė, kad visos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, taip pat susijusios ir su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jie spręs pagal Lietuvos Respublikos teisę. Taigi, tiek T. B., tiek ir L. Ž. privalėjo ir šiuo metu privalo, kol ji nėra pakeista, laikytis teismo sprendimu patvirtintos jų sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, o pagal šią sutartį T. B. nuo 2012 m. kovo 21 d. iki pilnametystės privalėjo mokėti nepilnamečiams vaikams K. B., ir K. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,84 Eur) per mėnesį, šias lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iš anksčiau aptartų įrodymų, atsižvelgiant į T. B. L. Ž. sumokėtas išlaikymo sumas, yra pagrindas teigti, kad išlaikymo įsiskolinimo pagal Tauragės apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą šiuo metu neturi, todėl išduoti vykdomąjį raštą nėra jokio pagrindo.
Taip pat pažymėtina, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis). CPK 646 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas dėl svarbių priežasčių (CPK 608 straipsnis).
Kaip jau buvo nurodyta, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priimtas 2012 m. balandžio 3 d., įsiteisėjo 2012 m. gegužės 4 d. Pagal šį teismo sprendimą T. B. nustatytu laiku nemokėjo vaikams išlaikymo: 2012 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, 2013 metų sausio, vasario, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2014 metų sausio – gruodžio mėnesiais, 2015 metų vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2016 metų sausio, vasario, balandžio, gegužės, rugpjūčio mėnesiais. L. Ž. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pateikė 2021 m. rugpjūčio 6 d. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų senaties terminas skaičiuotinas nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos ir yra pagrindas teigti, kad yra suėjęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, todėl ir šiuo pagrindu pareiškėjų prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestinas.
Pareiškėjos nepateikė teismui pareiškimo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kaip numato CPK 576-577 straipsniai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Pareiškėjų atstovas įrodymų tyrimo metu teigė, kad pareiškėjos senaties termino nėra praleidusios. Teismas savo iniciatyva tirdamas aplinkybes dėl senaties termino, nenustatė svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Šioje byloje svarbu tai, kad dar 2016 m. rugpjūčio 5 d. L. Ž. pagal jos prašymą buvo išduotas Europos vykdomasis raštas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo pagal 2012 m. balandžio 3 d. teismo sprendimą. Pareiškėja teismui pateikė duomenis, kad skolininkas T. B. gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nemoka vaikams sutarto išlaikymo. Šį Europos vykdomąjį raštą L. Ž. grąžino teismui 2021 m. rugpjūčio 6 d., kai pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nors pareiškėja teisme nurodė, kad Jungtinėje Karalystėje šio Europos vykdomojo rašto niekas nepripažino, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis).
Europos vykdomojo rašto išdavimo metu, Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos valstybė narė, kur buvo taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių, taip pat 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. Todėl L. Ž., žinodama, kad T. B. gyvena Didžiojoje Britanijoje ir neteikia vaikams priteisto išlaikymo, bei pati su vaikais gyvendama Jungtinėje Karalystėje, turėjo kreiptis į šios šalies kompetentingas institucijas dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti šioje valstybėje Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą. Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą 4/2009 teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą. Todėl L. Ž. nurodyta aplinkybė, kad ji Jungtinėje Karalystėje neturėjo galimybės pateikti vykdyti Lietuvoje priimto teismo sprendimo, atmestina kaip nepagrįsta. Tačiau net ir atnaujinus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą, nebūtų pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, nes teismas nustatė, kad T. B. išlaikymo įsiskolinimo pagal Tauragės apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą šiuo metu neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėja L. Ž. ir suinteresuotas asmuo T. B. prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.
Bylos dėl vykdomojo rašto išdavimo priskiriamos byloms nagrinėjamoms ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo T. B. patyrė 1300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Jį byloje atstovavo advokatė J. V. F. Suinteresuotas asmuo jai sumokėjo: 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 300 Eur, 2021 m. spalio 4 d. – 500 Eur, 2021 m. spalio 15 d. – 300 Eur, 2021 m. spalio 21 d. – 200 Eur. Šias išlaidas sudaro už atsiliepimų į pateiktus prašymus parengimą, susipažinimą su dokumentais, konsultavimą, atstovavimą teismo posėdžiuose. Taip pat suinteresuotas asmuo turėjo 551,54 Eur išlaidų, sumokėtų vertėjams už dokumentų išvertimą: 2021 spalio 11 d. sumokėjo 331,54 Eur pagal sąskaitą IS0005925, 2021 m. spalio 19 d. 70 Eur pagal sąskaitą IS0010574, bei 2021 m. spalio 16 d. 130 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos L. Ž. ir suinteresuoto asmens T. B. suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas: pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą, tvirtina, kad suinteresuotas asmuo nevykdo teismo sprendimo, neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo, o suinteresuotas asmuo tvirtina priešingas aplinkybes, kad jis neturi jokio įsiskolinimo, prašė pareiškėjų prašymą atmesti, taikyti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą. Atsižvelgiant į pareiškėjos L. Ž. ir suinteresuoto asmens T. B. skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, bei atsižvelgiant į tai, kad L. Ž. prašymas atmestas, teismas tenkintina T. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Jam iš L. Ž. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 1300 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 551,54 Eur dokumentų vertimo išlaidos, viso 1831,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“) nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl teismas neturi pagrindo jų mažinti. Vertimo išlaidos taip pat buvo būtinos, nes teikiami dokumentai buvo anglų kalba.
Teismas L. Ž. patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė, todėl jos turėtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos 2021 m. rugsėjo 17 d. sumokėtos advokato padėjėjui D. D. iš suinteresuoto asmens nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Priteisti iš L. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1831,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.