Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nu­ta­rties S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos ko­mi­sariato Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados (toliau – Institucijos) parei­gū­nas, atlikęs patikrinimą pagal 2014-09-11 gautą D. I. pareiškimą dėl kaimynės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), elgesio, 2014-10-03, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 str. 1 d. 1 p., priėmė nutarimą ne­pra­dėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, S. P. veikoje nenustačius ad­ministracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 str. (žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas), įvykio ir sudėties.

D. I. su priimtu nutarimu nesutiko ir jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2014-12-30 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

D. I. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-12-30 nutartį, prašo adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti skunde nurodytus asmenis, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-30 nutartį ir grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, arba minėtą nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – D. I. skundą tenkinti ir S. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 str. Apelianto teigimu, skundžiamos nutarties išvados nepagrįstos išsamiu aplinkybių išnagrinėjimu, visų surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja ATPK 257 str. Be to, teismas neapklausė visų liudytojų, kuriuos prašė iškviesti liudyti D. I., nors pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka administracinę bylą nagrinėjantis organas. Iš pateikto įvykio registro išrašo (ROIK) matyti, kad policijos pareigūnai dėl triukšmo bute (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. buvo kviečiami keturis kartus. Teismo posėdžio metu D. I. prašė iškviesti liudyti dau­giau policijos pareigūnų, kurie vyko pagal iškvietimus dėl triukšmo, tačiau teismas atsisakė tenkinti jo prašymą, nurodydamas, kad pareiškėjas turi pateikti konkrečių pareigūnų duomenis. Tačiau teis­mas savo kompetencijos ribose tokius duomenis turėjo galimybę sužinoti. Dėl netinkamo S. P. elgesio jis kreipėsi ir 2014 m. spalio 20 d., kadangi 2014 m. spalio 17 d. vėl buvo kviesta policija dėl neva keliamo triukšmo. Kauno apskr. VPK Dainavos PK 2014 m. lapkričio 13 d. nu­ta­ri­me nurodoma, kad policijos pareigūnai teisės pažeidimo neužfiksavo. Prie 2014 m. spalio 23 d. D. I. skundo Kauno apylinkės teismui buvo pridėti šešių kaimynų raštai, kurie patvirtina, kad triukšmas iš D. I. buto nesklinda, tačiau teisme šie liudytojai neapklausti. Nebuvo apklausti ir anksčiau pareiškėjo bute gyvenę gyventojai, taip pat susidūrę su analogiška situacija. D. I. skundą patvirtinantys liudytojų – policijos pareigūnų T. V. ir K. S. pa­ro­dymai nėra nurodyti nutartyje, nevertinti bylos kontekste. Vertinant S. P. veiksmų pa­grįstumą ir kviečiant policijos pareigūnus buvo pernelyg sureikšmintas 2014 m. rugsėjo 4 d. iškvie­ti­mas, kurio pagrindu D. I. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas.

Apeliantas pažymi, kad ATPK 186 str. saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsi­kvies­ti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikš­minga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise.

Motyvuojamoji dalis

D. I. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­tinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nus­ta­tant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuo­sek­lumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įro­dy­mų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grin­džia­mas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta iš­va­da, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir išti­ria­mos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apelianto skunde, įrodymus vertino atsi­žvelg­damas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų ana­lize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinky­bėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir tei­sė­ta. Be to, nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teis­mas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl apelianto prašymas bylą dar kartą išnagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti skunde nurodytus asmenis tenkintas būti negali. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl su­rink­tų įrodymų pakankamumo.

ATPK 250 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Susipažinus su nagrinėjama byla, nustatyta, kad Institucija 2014-10-03 nutarė nepradėti adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo bylos teisenos pagrįstai, kadangi S. P. veikoje nėra ATPK 186 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsakomybę pagal ATPK 186 str. užtraukia žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iš­kvie­ti­mas. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant si­tua­ci­jų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, o dispozicijoje įtvirtintas terminas “žinomai mela­gin­gas” atskleidžia būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį, t. y. tokia veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Nors D. I. teigimu S. P. specialiųjų tarny­bų pagalbą kvietė suvokdama, kad pagalba nereikalinga, tačiau bylos medžiaga to nepatvirtina. Gy­ve­nant daugiabutyje susikerta skirtingų gyventojų interesai, iš kurių vienas – poreikis į ramią ap­lin­ką bei poilsį, kurio siekti asmuo turi teisę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl D. I. bute keliamo triukšmo nuo rugpjūčio 15 iki rugsėjo 10 dienos policijos pareigūnai buvo kvies­ti keturis kartus, iš kurių vieną kartą pareigūnai triukšmo faktą užfiksavo ir D. I. su­rašė protokolą. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad kiti kaimynai triukšmo negirdėjo ar jis buvo nu­til­dy­tas iki atvykstant policijos pareigūnams, triukšmo buvimo fakto nepaneigia. Atsi­žvel­giant į visa tai, pagrindo daryti išvadą apie S. P. tie­sio­ginę tyčią pa­da­ryti jai inkri­mi­nuo­tą pažeidimą byloje nėra.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pa­grindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl ad­ministracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai nea­be­jotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pa­žei­dimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti admi­nis­tracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lie­tuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl aukštesnysis teis­mas sutinka su skundžiamuose sprendimuose padarytomis išvadomis, jog byloje nesurinkta pa­kankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., objektas – normali specialiųjų tarnybų veikla. Šios institucijos yra pakankamai kompetentingos spręsti, ar jų normali veikla buvo sutrikdyta, ar ne.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė tei­singą procesinį sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.