Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Ukrainos piliečiui D. L. gimusiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. 2024 m. vasario 2 d. Užsieniečiui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, 4 p. ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760330372 Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2026-02-02 (darbo sutarties pagrindu). Taip pat Užsieniečiui 2021-03-15 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. UA2007345Latvijos Respublikoje, galiojantis iki 2022-03-10 (darbo sutarties pagrindu).

4.2. 2024 m. lapkričio 4 d., apie 22.20 val., Vilkaviškio r., Vartų k. ribose (Vilkaviškis – Bartninkai – Aistiškiai) 20,1 km kilometre Užsienietis buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus pareigūnų, o 2024 m. lapkričio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi Užsieniečiui buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 4 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo pratęstas.

4.3. 2024 m. gruodžio 27 d. Migracijos departamento prie LR VRM sprendimu Nr. 24S303285 Užsieniečiui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760330372, galiojantis iki 2026-02-02, pastarajam 2024-10-16 nutraukus darbu sutartį.

4.4. 2025 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Ukrainos pilietis D. L. (toliau – Užsienietis), gimęs (duomenys neskelbtini), buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 str. 2 d., jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Užsienietis nuteistas už tai, jog dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius (du Šri Lankos piliečius) ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorija.

4.5. 2025 m. sausio 28 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos skyrius atliko grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą ir nustatė, kad Užsieniečio atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalies nustatytu pagrindu priėmė sprendimą, kad tikslinga uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui, bei vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, 24 straipsniu, įvesti Užsieniečio duomenis į Šengeno informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl bus priimtas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį (2025-01-28 raštas Nr. MD-200).

4.6. Užsieniečiui nurodžius turimą gyvenamąją vietą Lenkijos Respublikoje, tikrinant informaciją 2025-01-21 tarnybiniu pranešimu Nr. 15K-173 buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centro B. L. Respublikos Sienos apsaugos Palenkės rinktinės sienos skyriaus pareigūnus, kurie pateikė atsakymą, jog pagal turimas duomenų bazes, nėra jokios informacijos, jog Užsienietis deklaravo gyvenamąją vietą Lenkijos Respublikos teritorijoje. Užsienietis nesikreipė į Lenkijos Respublikos institucijas dėl teisinio statuso Lenkijos Respublikos teritorijoje ar leidimui gyventi gauti (2025-01-21 raštas Nr. 166-76)..

4.7. 2025 m. kovo 4 d. užsienietis atlikęs bausmę bus paleistas iš Šiaulių kalėjimo bei sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

4.8. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, nerasta duomenų apie Užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre yra įrašas, kad užsienietis buvo nuteistas 2025 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 292 str. 2 d. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo. Duomenų apie užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą, ieškomų asmenų registrą, išduotas ir galiojančias vizas, nėra. Taip pat užsienietis Lietuvos Respublikoje nėra prieglobsčio prašytojas. Byloje nustatyta, kad Užsieniečio asmens tapatybę patvirtina Ukrainos piliečio pasas Nr. FM145624, išduotas 2018 m. kovo 6 d., galiojantis iki 2028 m. kovo 6 d.

5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

7. Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

8. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 140¹⁸ straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

9. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

10. Nagrinėjamu atveju, Užsieniečio tapatybė nustatyta (turi galiojantį pasą), tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai (Užsienietis pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 2 dalies nuostatą (įpareigojančią Užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki Įstatymo 11 straipsnio 2-9,11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos), be to, pripažintas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Užsienietis teistas už tyčinį nusikaltimą, priskirtiną sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas susijęs su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, juo kėsintasi į teisės aktais nustatytą valdymo tvarką. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia siekiant savanaudiškų tikslų. Taip pat nustatyta, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo.

11. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, Užsieniečiui siūloma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek Užsienietis, tiek jo atstovė pateiktam teikimui neprieštarauja, prašo jį tenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas. (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 7 punktuose, 5 dalies 2-4, 9 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1,2,5 dalimis, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Sulaikyti Ukrainos pilietį D. L., gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2025 m. birželio 3 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.