Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 65). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pareiškėjui nedalyvaujant.

Tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovams nedalyvaujant (b. l. 62). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka atsakovo atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui A. K. atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Tarnyba 2015-07-13 gavo pareiškėjo A. K. prašymą (reg. Nr. (1.7.) ATP-2213-15) suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 33–37). Pareiškėjas šiame prašyme nurodė, kad jam antrinė teisinė pagalba reikalinga dokumentams parengti, atstovauti byloje, gynybai civilinėje byloje prieš valstybę. Prie prašymo pridėjo Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (b. l. 38) ir Alytaus pataisos namų 2015-06-25 pažymą „Apie gautas pajamas“ į pareiškėjo 2015-06-16 prašymą Nr. 64/277 (b. l. 41).

Tarnyba 2015-07-17 raštu Nr. (1.7.1)-SD-1598-15 kreipėsi į pareiškėją, prašydama iki 2015-07-27 nurodyti, kokiu klausimu jam yra reikalinga antrinė teisinė pagalba ir pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (b. l. 43).

Tarnyba Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 2, 4 dalimis, atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 32). Sprendimą grindė tuo, kad pareiškėjas per Tarnybos nustatytą laiką nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Tarnyba priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Minėto Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.

Tarnyba, vadovaudamasi minėtomis Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, 2015-07-17 raštu (b. l. 32) prašė pareiškėją iki 2015-07-27 išsamiai paaiškinti, kokiu konkrečiu klausimu jam reikalinga antrinė teisinė pagalba bei nurodyti priežastis, dėl kurių pareiškėjas siekia pateikti ieškinį prieš valstybę ir pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas Tarnybai pateiktame 2015-07-13 prašyme nenurodė konkretaus pagrindo bei nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Vien tik abstrakti aplinkybė, kad reikalinga antrinė teisinė pagalba ieškiniui civilinėje byloje parengti, negali būti vertinama kaip patvirtinanti prašymo esmę. Pareiškėjas nepateikė papildomų duomenų, kuriuos įvertinusi Tarnyba būtų galėjusi individualizuoti teikiamos antrinės teisinės pagalbos aplinkybes bei būtinybę teikti antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymu, turi pareigą vertinti asmens reikalavimo pagrįstumą tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka teisiškai būtinas asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015). Kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo šį klausimą sprendžiančiam subjektui turi būti pateikta pakankama kokybinė informacija, leidžianti manyti, kad iškeltas ginčas bei suteiktas atstovavimas turėtų būti teisiškai prasmingas ir rezultatas gali būti pasiektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-21 83/2014). Taigi, pareiškėjas, besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pats apibrėžia savo prašymo pobūdį, turinį ir apimtį, pateikia reikalavimo pagrįstumo įrodymus, siekdamas pasinaudoti valstybės suteikiama galimybe pasinaudoti antrine teisine pagalba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatą, būtent pareiškėjui, pageidaujančiam pasinaudoti antrine teisine pagalba, tenka pareiga pagrįsti konkretaus poreikio ir pakankamų prielaidų kreiptis į teismą su tam tikro turinio reikalavimu egzistavimą (žr., pvz., 2014-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2447/2014).

Taigi, antrinė teisinė pagalba teikiama tik tokiais atvejais, jei asmuo įvykdo būtinas sąlygas prašymui pagrįsti. A. K. 2015-07-13 Tarnybai pateiktame prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nepateikė konkrečios informacijos apie jo nurodomą civilinę bylą, o taip pat nepridėjo jokių, su reikalavimu susijusių ir jį pagrindžiančių, dokumentų. Pareiškėjas ir skunde teismui nenurodė, dėl kokios konkrečios civilinės bylos jis kreipėsi į Tarnybą. Pareiškėjo teiginiai apie privalomą gynėjo skyrimą yra nesusiję su jo prašymu skirti antrinę teisinę pagalbą ieškiniui civilinėje byloje parengti. Šiuo atveju vien tik abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad jis visą reikiamą medžiagą išsiuntė Tarnybai, negali paneigti Tarnybos nustatytų aplinkybių, susijusių su būtinybe pareiškėjui pagrįsti 2015-07-13 prašymą bei pateikti papildomus duomenis. Tarnyba gavo pareiškėjo siųstas Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti ir Pažymą apie gautas pajamas, todėl, teismo vertinimu, jei pareiškėjas būtų teikęs papildomus duomenis, juos Tarnyba irgi būtų gavusi.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, A. K., siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai nepateikė tinkamai užpildyto prašymo, kuriame būtų aiškiai išdėstyta prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmė, reikalavimo pobūdis, tai pagrindžiančios aplinkybės bei nepridėjo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Taigi, pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.

Darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie papildomai siųstus duomenis yra nepagrįsti, nes net ir po nustatyto termino Tarnyba jokių duomenų iš pareiškėjo negavo. Prie skundo jis taip pat nepridėjo papildomų duomenų ar duomenų, pagrindžiančių, kad Tarnybai teikė papildomus dokumentus po jos priimto rašto pateikti papildomą informaciją. Konstatuotina, kad Tarnyba iki 2015-07-27 negavusi 2015-07-17 rašte prašomos informacijos ir papildomų dokumentų, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Teismas konstatuoja, kad Tarnybos 2015-09-01 sprendimas Nr. (1.7.) S-2213-3132-15, kuriuo atsisakyta suteikti A. K. antrinę teisinę pagalbą, yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktais, pagal Tarnybai suteiktą kompetenciją.

Be to, A. K. prašo atlyginti neturtinę žalą – 1 000 Eur, kurią jis teigia patyręs dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas atlyginti žalą gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Kitos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei nustatyti yra teisiškai nereikšmingos, nes tik visų būtinųjų sąlygų visuma sudaro pagrindą civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti.

Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.