Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija :

2007 m. lapkricio 16d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal privataus kaltintojo V. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3-cios apylinkes teismo 2007 m. gegužes 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., jei nepadarius šios veikos, P. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., jam nepadarius šios veikos.

J. P. buvo kaltinama tuo, kad 2006-07-07 apie 11 val. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) kieme asmeninio konflikto metu lazda sudave smugius V. B., sukeldama jam fizini skausma bei padare pastarajam nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi nubrozdijimais krutineje, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, nugaroje, nubrozdijimu ir kraujosruva nugaros kaireje puseje mentes srityje.

P. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2006-07-07, apie 11 val., namo, esancio Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) kieme asmeninio konflikto metu su V. B. lazda pastarajam sudave smugius, sukeldamas jam fizini skausma bei padare V. B. nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi nubrozdijimais krutineje, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, nugaroje, nubrozdijimais ir kraujosruva nugaros kaireje puseje mentes srityje.

Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas-nukentejusysis V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-cios apylinkes teismo 2007-05-25 išteisinamaji nuosprendi, J. P. ir P. P. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti sankcijoje numatyta bausme. Nuosprendi prašo panaikinti , nes teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Teismas nepagristai patikejo išteisintuju parodymais, o ne jo. Teismo medicinos specialisto išvada nera irodymas, jog jis J. P. padare kuno sužalojimus. Teismas neturejo pagrindo remtis ir liudytojos D. P. parodymais, nes ji pacio ivykio nemate, i ivykio vieta atejo konfliktui jau pasibaigus.

Apeliacines instancijos teismo posedyje privatus kaltintojas- nukentejusysis V. B. praše patenkinti jo apeliacini skunda, išteisintieji J. P. ir P. P. , ju gynejas praše jo skunda atmesti.

Privataus kaltintojo-nukentejusiojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo J. P. ir P. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., yra pagristas ir teisetas.

Apylinkes teismo išteisinamojo nuosprendžio išvados grindžiamos byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis. Pirmos instancijos teismas padare pagristas išvadas, kad byloje nera irodymu, patvirtinanciu išteisintuju J. P. ir P. P. kaltuma del fizinio skausmo sukelimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo V. B..

Baudžiamojoje byloje surinktais irodymais yra nustatyta, kad privatus kaltintojas- nukentejusysis V. B. ir išteisintoji J. P. yra brolis ir sesuo, išteisintasis P. P. yra J. P. vyras, šalys turi nekilnojamaji turta Žibuokliu g. 33-1 Vilniuje su sklypu prie jo, del šio turto jie nuolat konfliktuoja, bylinejasi civilinese bylose. Ta patvirtina ju paciu parodymai, Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2005-01-31 sprendimas (b.l. 11-13) .

Privatus kaltintojas-nukentejusysis V. B., prašydamas patraukti J. P. ir P. P. baudžiamojon atsakomyben del jam sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nurode, kad 2007-07-07 apie 11 val., jam su jo draugais J. B., V. R. ir A. T. , kuris dabar yra mires, kasant kanalizacijai jo sklypo, esancio prie Vilniuje m. (duomenys neskelbtini) , teritorijoje, tarp jo ir sesers J. P. kilo konfliktas, pastaroji draude kasti, liepe baigti darbus, del to ji ir jos vyras P. P. lazdomis jam sudave smugius, sukele fizini skausma, padare sužalojimus, pasireiškusius nubrozdijimais krutineje, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, nugaroje, nubrozdijimais ir kraujosruva nugaros kaireje puseje mentes srityje ( b.l. 1, 156).

Bylos nagrinejimo teisiamajame posedyje išteisintoji J. P. neige savo kalte ir parode, kad minetos dienos ryte V. B. su trimis vyriškiais pradejo savavališkai jos sklypo teritorijoje kasineti, ji priejo prie dirbanciu vyru ir pasake, kad nesant jos sutikimui, jokie darbai jos sklype negali buti vykdomi, taciau V. B. ir jo draugai toliau tese darbus, tada ji iškviete policija, taciau pareigunams išvykus, jos brolis su draugais toliau tese žemes kasima, tada ji pakartotinai priejo ir pareikalavo nutraukti kasinejimus. V. B. pagriebe pagali ir puole ja mušti, sudave smugius i ivairias kuno vietas. Atbeges jos vyras P. P. megino pagauti nubeganti V. B., jai iškviete greitaja, po to jie nuvyko i policija, kur praneše apie jai padarytus sužalojimus. V. B. ji nemuše, priešingai ja muše V. B. . Pastarasis galejo susižaloti krisdamas ir atsitrenkdamas i ivairias statybines šiukšles (b.l.156-157).

I. P. Pavliukovic bylos nagrinejimo teisiamajame posedyje taip pat neige savo kalte ir parode, kad mineta diena ryte budamas namuose kieme išgirdo žmonos J. P. riksma, prieš tai ji buvo išejusi ispeti V. B., kad jis nutrauktu kasinejimus ju sklype, kai pastarasis ir toliau su vyrais tese darbus, žmona vel išejo i kiema, tada V. B. ir užpuole jo žmona, išgirdes jos riksma puole žmonai padeti, V. B. ja muše pagaliu, jis norejo pagauti V. B., taciau pastarasis pradejo begti, pargriuvo kelis kartus ant ivairiu kieme sukrautu šiukšliu, pakiles pabego, žmona po ivykio nuveže i ligonine (b.l. 157).

Tai, kad tarp privataus kaltintojo- nukentejusiojo V. B. ir jo sesers išteisintosios J. P. aptariamo ivykio diena ir vietoje buvo konfliktas del privataus kaltintojo V. B. atliekamu žemes sklypo kasinejimo darbu savo parodymais patvirtina ir liudytojai J. B., V. R., dirbe V. B. prašymu. Liudytojas J. B. parode, kad konflikto metu J. P. pagaliu juos vijo lauk iš kasamos vietos, pagaliu sudave A. T., po to tuo paciu pagaliu muše V. B.(b.l. 157-158). Liudytojas V. R. parode taip pat, kad J. P. neleido jiems kasti V. B. nurodytoje sklypo vietoje, kad ji pagaliu vijo juos iš sklypo, juo sudave A. T., juo muše V. B., netrukus atbeges jos vyras P. P. pradejo daužyti V. B. kastuvu , bet pastarasis pabego( b.l. 158).

Liudytoja D. P., kuri yra tiek privataus kaltintojo , tiek išteisintosios J. P. sesuo, savo parodymais paneige, kad išteisintieji Jadvyga ir P. P. butu muše nukentejusiji V. B., ji patvirtino, kad nurodytu laiku ir vietoje V. B. kartu su trimis vyriškiais kieme pradejo kasti kanalizacijos šulini, nors tam neturejo leidimo. J. P. atejo ir papraše nutraukti darbus, nes V. B. sklypas, kuriame vykde kasinejimo darbus, nepriklauso. T. V. Baraško paeme pagali ir pradejo mušti J. P., jai sudave ne viena karta. Ji- D. P., išsigandusi, kad V. B. užmuš seseri, iškviete policija. P. P. išbego iš namo ir, megindamas ginti žmona, puole prie V. B., taciau V. B. pabego (b.l.158) .

Aukšciau aptartus parodymus apie tai, kad aptariamo ivykio metu ir vietoje buvo sumušti V. B., A. T. ir J. P. patvirtina teises medicinos specialistu išvados bei teismo medicinos ekspertai , šiais irodymais nustatyta, kad

- J. P. padarytos poodines kraujosruvos dešineje rankoje ir juosmens kaireje, nubrozdinimai dešineje rankoje, abiejose šlaunyse, minkštuju audiniu sumušimas kaireje plaštakoje. Sužalojimai galejo buti padaryti kietais bukais daiktais, jie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( teismo medicinos specialisto išvada Nr. G4131/06 (01) , b.l.109); Teismo medicinos eksperto Sigito Laimos parodymais, J. P. nurodytas sužalojimo budas neprieštarauja jos kune nustatytiems sužalojimams.

- V. B. buvo padaryti nubrozdijimai krutineje, kairiame petyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, nugaroje, nubrozdinimas ir kraujosruva nugaros kaireje puseje menties srityje, sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais, šiurkštaus paviršiaus daiktais, galimai turejusiais pailga forma. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu( teismo medficinos specialisto išvada Nr. G 4097/06(01), b.l. 14); Teismo medicinos eksperto Giedriaus Kisieliaus parodymais neatmetama galimybe, kad nukentejusiajam V. B. pagaliu galejo buti suduotas tik vienas smugis, palikes identifikuojanti pailga pedsaka – kraujosruva nugaros kaireje puseje menties srityje, kitus sužalojimus V. B. galejo gauti , jam pargriuvus ant statybiniu šiukšliu- atlieku, šie sužalojimai nera informatyvus , kad butu galima iš ju spresti apie smugiu sudavima pagaliu ar kastuvu ar kitokiu irankiu.

- A. T. buvo padaryti nubrozdijimai dešines menties alkunes ir dilbio srityje, kairiame dilbyje, poodine kraujosruva kaireje šlaunyje, nubrozdijimai padaryti paveikus šiurkšciais paviršiais , poodine kraujosruva paveikus kietu buku pailgos formos daiktu.Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 4098/06 (01), b.l. 15). Teismo medicinos eksperto Giedriaus Kisieliaus parodymais, poodine kraujosruva kaireje šlaunyje A. T. galejo atsirasti i ta vieta sudavus pagaliu.

Iš Bendrojo pagalbos centro prie Lietuvos VRM suteiktu duomenu matyti, kad išteisintoji J. P. praneše policijai apie konflikta ju namu, esanciu Žibuokliu g.33 Vilniuje , kieme ivykio diena, t.y. 2006-07-07 07.42 val. bei ta pacia diena 08.35 (b.l. 98,99).

Ta pacia diena , t.y 2006-07- išteisintoji J. P. del sužalojimu abiejose plaštakose ir šlaunyse buvo pristatyta i VGPUL, apie ka policijai ta pacia diena 11.40 val. praneše šios ligonines slaugytoja (b.l. 96). Ligonines personalui išteisintoji J. P. pasake, kad ja konflikto metu sumuše jos brolis V. B..

I. J. Pavliukovic del patirtu sužalojimu ta pacia diena su pareiškimu kreipesi i policija , nurodydama , kad del asmeninio konflikto ja namuose Žibuokliu g.33 Vilniuje kieme sumuše jos brolis V. B. (b.l. 97, 101).

Išanalizavus aukšciau aptartus irodymus, kolegija daro išvada, kad aptariamo ivykio metu, kilus konfliktui del žemes kasimo darbu J. P. gincijamoje sklypo dalyje, kuria ji nurodo kaip priklausancia jai, o privatus kaltintojas- nukentejusysis V. B. nurodo, kaip priklausancia jam, pastarasis sumuše J. P., metydamas i ja malkas, akmenis, ka patvirtina ji pati, jos sutuoktinis, liudytoja D. P., specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai, kuriu padarymo budas, kaip procese patvirtino teismo medicinos ekspertas Giedrius Kisielius , atitinka J. P. nurodytas ivykio aplinkybes. Tai, kad išteisintoji J. P. nukentejo ivykio metu, patvirtina ir tai, kad ji iškart del ivykio metu patirtu sužalojimu kreipesi i medicinos istaiga, apie ivyki praneše policijai, kreipesi del V. B. nubaudimo i policija su pareiškimu. Ivertinus irodymus del J. P. sužalojimo aplinkybiu, matyti, kad jie atitinka, papildo vienas kita, todel irodymai del to, kad J. P. sužalojo privatus kaltintojas- nukentejusysis V. B. jos nurodytomis aplinkybemis vertintini kaip patikimi, kuriais netiketi nera pagrindo. Privatus kaltintojas- nukentejusysis V. B., su juo buve ivykio vietoje jo draugai J. B., V. R. neige, kad V. B. muše J. P., taciau kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas pagristai mano, kad V. B. neigia savo kalte, noredamas išvengti baudžiamosios atsakomybes, o su juo buve draugai ir mate ivykio aplinkybes, savo parodymais nori padeti jam tos atsakomybes išvengti.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad aptariamo ivykio metu buvo sužalotas ir privatus kaltintojas V. B., taciau nera nuneigta išteisintuju J. P. ir jos vyro P. P. versija, kad specialisto nustatytus sužalojimus privatus kaltintojas patyre, begdamas nuo P. P., kai šis gyne užpulta žmona, ir begant ne karta parkrites ant statybinio laužo- akmenu, kt. atlieku. Tos aplinkybes nepaneigia teismo medicinos ekspertas Giedrius Kisielius, apeliacinio proceso metu patvirtines, kad tie sužalojimai, kurie buvo nustatyti V. B. jo medicininio tyrimo metu, galejo atsirasti jam nukritus ir atsitrenkus i statybini lauža- atliekas, akmenis ir pan. Kartu su privaciu kaltintoju - nukentejusiuoju V. B. buve draugai J. B., V. R. patvirtino, kad V. B. sumuše išteisintieji J. P., mušdama ji pagaliu, bei jos vyras P. P., mušdamas ji kastuvu. Kadangi tokio sužalojimu padarymo mechanizmo nepatvirtino teismo medicinos ekspertas, nera pagrindo tiketi minetu liudytoju parodymais del V. B. patirtu sužalojimu padarymo aplinkybiu, be to, kaip jau buvo pasisakyta anksciau, mineti liudytojai yra V. B. geri draugai, todel gali siekti jam padeti, duodami jam naudingus parodymus. Pats nukentejusysis V. B., teigdamas, kad jam nustatytus sužalojimus aptariamo ivykio metu padare išteisintieji J. P. ir P. P., nurodo skirtingas tokiu sužalojimu padarymo aplinkybes : apklausiamas teisme , jis parode, kad jo sveciu akivaizdoje J. P. ji muše pagaliu, o jos vyras P. P. kastuvu (b.l. 156) , skunde, kuriuo praše J. P. patraukti baudžiamojon atsakomyben, jis nurode, kad J. P., išvariusi jo svecius, muše, nenurodydamas kokiu budu tai dare, nenurodydamas, kad tai dare ir jos vyras- išteisintasis P. P. (b.l. 1). Tiriant ji teismo medicinos specialistui, jis nurode, kad ji sumuše Jadvyga ir P. P., suduodami jam pagaliu, kastuvu ir rankomis (b.l. 14). Ivertinus irodymu del V. B. sužalojimu padarymo aplinkybiu visuma, kolegija daro išvada, kad tie irodymai nepatvirtina jo nurodytu sužalojimu padarymo aplinkybiu, todel tokie irodymai negali buti vertinami kaip patikimi, besalygiškai patvirtinantys J. P. ir P. P. kaltuma..

Be sužalojimu , kurie, kaip nustatyta aukšciau aptartais irodymais, galejo atsirasti privaciam kaltintojui- nukentejusiajam V. B. paciam pargriuvus ir susižalojus, yra nustatytas vienas sužalojimas- nubrozdinimas ir kraujosruva nugaros kaireje puseje mentes srityje, kuris galejo buti padarytas i ta vieta suduodant pagaliu (b.l. 14, teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos eksperto Giedriaus Kisieliaus parodymai apeliacinio proceso metu). Kolegija, ivertinusi šia aplinkybe, mano, kad ši sužalojima padare išteisintoji J. P., kuri, noredama sustabdyti kasinejimo darbus, vare dirbancius vyrus iš kasamos žemes vietos ir tai dare, turedama rankoje pagali bei tuo pagaliu suduodama nukentejusiajam V. B. ir su juo kartu dirbusiam A. T.( jis del patirto sužalojimo nesikreipe i teisma), ta patvirtina aukšciau aptarti irodymai. Vienok , kolegija, pripažinusi, kad išteisintoji J. P. sudave viena karta V. B. pagaliu i nugara, padarydama sužalojima, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas( eksperto Giedriaus Kisieliaus parodymai), nemano, kad tokia jos veika yra baudžiamoji veika. Aukšciau aptartais irodymais yra nustatyta, kad konflikto, kurio metu buvo sužaloti J. P. ir V. B., iniciatorius buvo pastarasis, kuris , esant su seseria J. P. del turimo nekilnojamo turto konfliktinei situacijai, ivykio diena vykde gincijamo sklypo dalyje kasinejimus, kuriuos pastaroji draude. Privatus kaltintojas- nukentejusysis V. B., nepaisydamas to, kad J. P. neleido kasti jo ir jo draugu kasamoje vietoje, nepaisydamas del to jos iškviestos policijos , išvykus policijos pareigunams, ir toliau tese kasinejimo darbus, tuo išprovokuodamas sesers J. P. dideli susijaudinima, kurio pasekoje ji sudave jam viena karta i nugara, nežymiai jam sutrikdydama sveikata. Ivertinus ta aplinkybe, kad J. P. V. B. padare nežymu sveikatos sutrikdyma, budama labai susijaudinusi del jo neteisetu provokuojamu veiksmu, kolegija daro išvada, kad toks jos veiksmas nera baudžiamoji veika, nes istatymo leidejas nenumato baudžiamosios atsakomybes asmeniui, kuris, budamas labai susijaudines, nežymiai kitam asmeniui sutrikde sveikata.

Patikimu irodymu, kad išteisintasis P. P. butu padares nusikalstamus veiksmus prieš V. B., jam tuo nežymiai sutrikdydamas sveikata, nenustatyta.

Ivertinus aptartas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti J. P. ir P. P., kaip nepadarius jiems veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. požymius.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d.1 p., nutare :

atmesti privataus kaltintojo V. B. apeliacini skunda.