Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 3K-3-500/2007

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-11-19
Bylos Nr.: 3K-3-500/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virgilijus Grabinskas (pirm.), Egidijus Laužikas, Gintaras Kryževičius (pran.)
Atsakovas: A. B., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, L. S.
Ieškovas: A. S.
Trečiasis asmuo: Kretingos rajono 2-ajam notarų biurui

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 3K-3-500/2007Procesinio sprendimo kategorija 30.5

„S“LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, A. B. ir L. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui Kretingos rajono 2-ajam notarų biurui, dėl įsakymų, žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas A. B. yra namų valdos (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Kiekvienam bendraturčiui priklauso ir ūkiniai pastatai. Inventorinės bylos duomenimis, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai išdėstyti dviejuose žemės plotuose, kurie perkirsti kelio; viso žemės sklypo dydis - 6246 kv. m. Klaipėdos apskrities viršininko administracija nustatė kitaip, t. y. kad namų valdos žemės sklypo plotas – 0,31 ha ir priėmė 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 13.6-4065, kuriuo nustatė kiekvienam bendraturčiui tenkančios namų valdos plotą po 0,155 ha.

Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 13.6-973 2 punktu atkūrė atsakovo motinai M. L. K. nuosavybės teises į 0,36 ha ploto žemės sklypą, skirtą namų valdai, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 12688 jai atkurta nuosavybės teisė į 2,34 ha žemės ir 1,60 ha miško. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas A. B. 2005 m. gegužės 26 d. nupirko 0,1550 ha žemės ploto dalį. Ieškovės teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko administracija neteisingai nustatė privatizuojamos namų valdos žemės sklypo plotą, nes ji buvo atsakovo suklaidinta nurodžius, kad žemės sklype yra pievos, nors faktiškai yra sodas ir ariama žemė. 2006 m. birželio 16 d. A. B. jam priklausantį 0,36 ha žemės sklypą pardavė L. S. Ši sutartis sudaryta pažeidžiant ieškovės, kaip kreditorės, interesus (CK 6.66 straipsnis), nes sudaryta vykstant ginčams teisme.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 13.6-4065 ir įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir priimti naują įsakymą bei administracine tvarka priimti sprendimus ir įsakymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą A. S. bei M. L. K. teisių perėmėjui A. B.; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 13.6-973 2 punktą; 3) pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį; 4) panaikinti Kretingos rajono notarų biuro 2005 m. gegužės 10 d. A. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimo 3 punktą; 5) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų sprendimo ir nutarties esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nustatyta, kad ginčo šalys namų valdą iki ginčijamų įsakymų priėmimo dienos sudarė du žemės sklypai - 0,31 ir 0,36 ha, išsidėstę skirtingose kelio Salantai-Kretinga pusėse. Kadangi ieškovei priklausančių nekilnojamųjų turto objektų sklype, kurio dydis 0,36 ha, nėra, tai ji neturi teisės į šį žemės sklypą. Teismas bendraturčio teisę įsigyti namų valdą sudarančio žemės sklypo dalį nustatė pagal bendraturčiui priklausančių nekilnojamojo turto objektų išsidėstymą žemės sklype.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 18 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeitė ir, patenkinus ieškinio dalį, panaikino: Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 13.6-4065, kuriuo nustatyta, kad ieškovės ir A. B. dalys namų valdos žemės sklype sudaro po 0,155 ha, bendras namų valdos dydis 0,31 ha.; Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. įsakymo Nr.13.6-973 dalį, kuria atsakovui leista pirkti 0,155 ha namų valdos žemės sklypą; pripažino negaliojančia 2005 m. gegužės 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsigijo nuosavybės teise 0,155 ha žemės sklypą; įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją grąžinti atsakovui 491,2 Lt, kuriuos jis sumokėjo už perkamą žemės sklypą; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Konstatuota, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija be teisėto pagrindo nustatė, kad šalys turi teisę lygiomis dalimis įgyti 0,31 ha namų valdos žemės sklypą (T. 1, b. l. 7).

Nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrius 2005 m. vasario 21 d. patvirtino šalių valdomo namų valdos žemės sklypo planą Nr. 18. Sklypo ribos pažymėtos 2003 m. vasario 10 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu, kuriame pažymėta, kad namų valdos dydis yra 0,67 ha (T. 1, b. l. 194). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. kovo 16 d. atkūrė ieškovei nuosavybės teises į žemę, nustatydama, kad ji turi teisę įgyti nuosavybės teise 0,25 ha namų valdos žemės sklypą po pastato, esančio sklype Nr.18, teisinės registracijos atlikimo (T. 1, b. l. 142). Teismas sprendė, kad taip pripažinta ieškovės teisė įgyti 0,25 ha žemės sklypą Nr. 18 (bendras sklypo dydis 0,31 ha), kuriame yra gyvenamasis namas ir ieškovei priklausantys ūkiniai pastatai, o atsakovo - įgyti nuosavybės teise žemės sklypą, esantį kitoje kelio Salantai-Kretinga pusėje, kuriame yra tik jam priklausę ūkiniai pastatai (sklypo dydis 0,36 ha).

Padaryta išvada, kad šalių namų valdos žemės sklypas iki 2004 m. lapkričio 24 d. buvo sudarytas iš dviejų atskirų žemės sklypų - 0,31 ha ir 0,36 ha; bendras namų valdos žemės sklypo dydis - 0,67 ha. Kadangi bendraturčiai nebuvo susitarę dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tai Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalėjo pripažinti šalims lygias teises įgyti namų valdos žemės sklypą (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 7 punkto 2 dalis).

Nusprendęs, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu neteisingai nustatė namų valdą sudarančio žemės sklypo dydį, t. y. nepagrįstai šio sklypo dydį nuo 0,67 ha sumažino iki 0,31 ha, teismas šį įsakymą panaikino (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė iki ginčijamo įsakymo priėmimo nesinaudojo atsakovui perduotu 0,36 ha žemės sklypu, jame nėra ieškovei priklausančių pastatų, ginčas tarp šalių kyla tik dėl 0,31 ha žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. įsakymo dalies, kuria atsakovas įgijo 0,36 ha žemės sklypą, ir jo pardavimo L. S. sutartį (CPK 178 straipsnis). Kadangi teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidė įstatymo reikalavimus iš 0,67 ha namų valdą sudarančio žemės sklypo leisdama atsakovui nepagrįstai įsigyti 0,155 ha žemės sklypą, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti 2005 m. gegužės 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (CK 1.80 straipsnis). Taikydamas restituciją, teismas panaikino ir 2005 m. kovo 16 d. įsakymo dalį, kuria atsakovui leista pirkti 0,155 ha žemės sklypą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Klaipėdos apskrities viršininko administracija įpareigota iš naujo spręsti klausimą dėl ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdą sudarantį žemės sklypą (plotas 0,31 ha), užtikrinant atsakovui galimybę patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartį ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 12688 0,36 ha ploto žemės sklypą kasatoriaus motinai M. L. K. sugrąžino natūra. Kadangi minėtą sprendimą apeliacinės instancijos teismas paliko galioti, tai nebuvo jokio teisinio pagrindo 0,36 ha žemės sklypą traktuoti kaip 0,67 ha namų valdos žemės sklypo dalį ir spręsti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nepagrįstai sumažino sklypo dydį nuo 0,67 ha iki 0,31 ha.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 10 punktą, nustatantį, kad gyvenamojo namo priklausiniai, esantys kitame, nei gyvenamasis namas žemės sklype, prilyginami namų valdos žemės sklypui. Ši nuostata taikyta neteisingai. 0,36 ha žemės sklypo, atskirto nuo 0,31 ha namų valdos žemės sklypo magistraliniu keliu ir suformuoto kaip atskiras žemės sklypas, negalima prilyginti namų valdos sklypui, nes jame nėra jokių ieškovei priklausančių statinių, be to, ši žemės sklypo dalis dar iki žemės nacionalizacijos priklausė A. B. šeimai. Teismas nurodė, kad, nustatant namų valdos dydį, reikia vadovautis inventorinės bylos duomenimis. Su tokia išvada negalima sutikti, nes inventorinėje byloje 0,67 ha žemės sklypas buvo užfiksuotas tik 1998 metų pabaigoje, kai, vykdant žemės reformą, atsakovo valdyta žemė padidėjo jo motinai suprojektuoto grąžinamo natūra žemės sklypo dalimi. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 10 punktas taikomas tik tais atvejais, kai gyvenamojo namo priklausiniai yra kitame žemės sklype nei gyvenamasis namas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visi ieškovei priklausantys statiniai yra tame pačiame žemės sklype kaip ir gyvenamasis namas.

2. Teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leistinumo. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl namų valdos dydžio ir konstatuodamas, kad namų valdos dydis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo sumažintas nuo 0,67 ha iki 0,31 ha, vadovavosi neturinčiu teisinės galios dokumentu – 2003 m. kovo 10 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo vietovėje aktu (T. 1, b. l. 194), kuris sudarytas pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 72 punktą, nes jo nepasirašė A. B.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, dėl tų pačių nustatytų aplinkybių padarė skirtingas išvadas. Konstatuodamas, kad 0,67 ha namų valdos žemės sklypas, pažymėtas ieškovės pateiktoje inventorinėje byloje, yra sudarytas iš dviejų atskirų žemės sklypų – 0,31 ir 0,36 ha, teismas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalėjo pripažinti šalims lygias teises įgyti 0,67 ha žemės sklypą, tačiau sprendė, kad nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. įsakymo dalį, kuria atsakovas įgijo nuosavybėn 0,36 ha žemės sklypą, nes ieškovė iki 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo priėmimo nesinaudojo 0,36 ha žemės sklypu ir jame nėra jai priklausančių pastatų. Teismo išvados dėl tų pačių aplinkybių vertinimo yra skirtingos.

3. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliaciniame skunde nurodytas ribas bei ieškinio reikalavimus, motyvuodamas restitucijos taikymu. Teismas panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 16 d. įsakymo dalį dėl 0,155 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo A. B., nors tokio reikalavimo ieškovė nepareiškė. Toks restitucijos taikymas yra pernelyg išplėstas, prieštarauja šalių rungimosi principui (CPK 12 straipsnis). Atsakovai negalėjo pateikti savo atsikirtimų dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes toks reikalavimas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nebuvo suformuluotas.

Šalies argumentai

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Ji teigia, kad papildomu ieškiniu teismo prašė panaikinti 2005 m. gegužės 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią A. B. iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nusipirko 0,1550 ha žemės sklypo dalį. Dėl šių priežasčių nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad ieškovė nebuvo pateikusi reikalavimo dėl pirmiau nurodyto sandorio panaikinimo. Taikydamas restituciją, teismas neperžengė ieškinio ribų. Kasatorius taip pat nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nes tai yra fakto klausimai, kurie kasaciniame teisme nenagrinėjami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ginčo namų valdos žemės sklypo planas parengtas ieškovės iniciatyva, suderintas su Kretingos savivaldybės žemės skyriumi, jame nurodyta, kad 0,6706 ha namų valda yra sudaryta iš dviejų atskirų žemės sklypų, išsidėsčiusių abiejose kelio Salantai-Kretinga pusėse (T. 1, b. l. 13, 14). Ieškovė šį planą pasirašė ir sutiko, kad atsakovui būtų atkurta nuosavybė į 0,36 ha žemės sklypą ir būtų užtikrinta galimybė patekti į gyvenamąjį namą. Rengiant Kretingos rajono Klausgalvių kaimo žemėtvarkos projektą, 2003 m. vasario 10 d. nustatytos šalių namų valdą sudarančio sklypo ribos (T. 1, b. l. 194). Žemės sklypo ribų parodymo akte nurodyta, kad 0,67 ha namų valdos sklypas sudarytas iš 0,31 ir 0,36 ha žemės sklypų. Namų valdos bendraturčiai nebuvo sudarę susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija pripažino šalims lygias teises įgyti namų valdos žemės sklypą.

Atsakovo A. B. motinai M. L. K. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 12688 atkūrė nuosavybės teises į 2,34 ha žemės ir 1,60 ha miško sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Į sprendime nurodytą 2,34 ha plotą įeina ir 0,36 ha žemės sklypas, į kurio dalį pretenduoja ieškovė.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje kilęs ginčas tarp bendraturčių dėl teisių į namų valdos žemę įgyvendinimo. Kasacinis teismas, remdamasis CPK 353 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tikrina apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu. Šioje byloje vertintinos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų teisėtumo įgyvendinant žemės reformą (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Jais Žemės reformos įstatymo ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka įgyvendinama ieškovės ir atsakovo teisė į naudojamos namų valdos žemės įgijimą privačion nuosavybėn.

Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad tais atvejais, kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nustatyti ir yra parengtos techninės apskaitos bylos, namų valdos žemė parduodama pagal techninės apskaitos bylose fiksuotus duomenis. Tokį įstatymo aiškinimą atitinka ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 3 punkto nuostata, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose (kai parduodami namų valdų žemės sklypai) ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalių namų valdos žemės sklypas iki 2004 m. lapkričio 24 d. buvo sudarytas iš dviejų atskirų žemės sklypų - 0,31 ha ir 0,36 ha; bendras namų valdos žemės sklypo dydis - 0,67 ha (T. 1, b. l. 13), o teisinių pagrindų pripažinti, jog žemės sklypų plane nurodytos žemės sklypo ribos neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, todėl plotas turi būti mažinamas, nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados dėl namų valdos žemės sklypo dydžio - 0,67 ha, taip pat pagrįstai konstatavo, kad bendraturčių teisės įsigyti namų valdos žemę yra lygios. Tokia nuostata įtvirtinta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte:

„Jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. (...)

Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys“.

Aiškinant šį teisinį reguliavimą, pabrėžtina, kad apskrities viršininkų administracijoms, kaip viešojo administravimo subjektams, įgyvendinantiems žemės reformą, suteikti įgalinimai administraciniais sprendimais nustatyti bendraturčių perkamos žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje. Be to, apibrėžiamas ir dalių nustatymo pagrindas – pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Taigi jeigu bendraturčių dalys į gyvenamąjį namą lygios, administraciniu sprendimu turi būti nustatomos lygios bendraturčių perkamos žemės sklypo dalys. Šio lygybės principo taikymo ypatumų nenumato ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 10 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas: „Kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas, jeigu tai numatyta žemės sklypo, kuriame yra nurodytieji gyvenamojo namo priklausiniai, detaliajame plane arba žemėvaldų projekte (plane) (kaimo gyvenamojoje vietovėje)“. Taigi ir tais atvejais, kai gyvenamojo namo priklausiniai yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas, t. y. parduodamos namų valdos žemės dalys nustatomos pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Dėl to konstatuotina, kad viešojo administravimo subjektas, nesilaikęs teisės akte nustatyto reikalavimo jo kompetencijai priskirtą klausimą spręsti tam tikru būdu, veikė ultra vires, taigi neteisėtai, o teisėtumo viešojo administravimo srityje užtikrinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, todėl kasacinis teismas nėra saistomas kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis), panaikina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria dalis Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimo palikta nepakeista, ir bylą dėl šios dalies grąžina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, kuris, jei yra konstatuojamas viešojo administravimo subjekto sprendimų nustatant bendraturčiams parduodamos namų valdos žemės sklypo dalis neteisėtumas dėl bendraturčių dalių lygybės principo pažeidimo, turi visa apimtimi įgyvendinti civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) ir apginti pažeistas teises CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė gina savo teisę į lygią namų valdos žemės dalį su atsakovu, tačiau nesiekia nustatyti naudojimosi žeme tvarkos ar atidalijimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodo, kad atsakovas įsigijęs 0,36 ha namų valdos žemės įgyvendino savo teisę, o sklype, kuriame yra gyvenamasis namas, teisės įsigyti žemę nuosavybėn jis neturi – Klaipėdos apskrities viršininko administracija turi spręsti klausimą dėl ieškovės teisės įsigyti 0,31 ha namų valdos žemės, užtikrinant atsakovui (bendraturčiui) galimybę patekti į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Taip ne tik paneigiamas bendraturčių, kurių gyvenamojo namo dalys lygios, lygios dalies į namų valdos žemę principas, bet ir namų valdos žemės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, teisinis statusas, nes ante diem nusprendžiama dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės - pripažįstama, kad ieškovei tenka sklypas, plane pažymėtas Nr. 18, o atsakovui – sklypas, plane pažymėtas Nr. 14 (T. 1, b. l. 13).

Kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 13.6-4065 nepagrįstai sumažintas namų valdos žemės sklypo dydis ir dėl to be teisėto pagrindo bendraturčiams nustatyta dalis po 0,155 ha, tai apeliacinės instancijos teismas teisėtai tokį įsakymą panaikino. Šios žemės dalies pirkimo pardavimo sutartis su atsakovu yra niekinė CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes sudaryta pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nuostatas bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 3, 7 ir 10 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Įsakymas dėl leidimo pirkti žemę yra individualus teisės aktas, sudarantis vieną iš procedūrinių veiksmų apskrities viršininko administracijai įgyvendinant įstatymu priskirtas valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn funkcijas, todėl tais atvejais, kai ginčas kilęs dėl jau sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, atskirai ginčyti tokį įsakymą nėra teisinio pagrindo, nes procedūra užsibaigė sutartimi, kuri šalims ir sukelia teisines pasekmes (Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 22 punktas, CK 6.189 straipsnis). Sutartį pripažinus negaliojančia, teismas turėtų panaikinti ir procedūrinio pagal savo prigimtį pobūdžio įsakymą dėl leidimo žemę pirkti, tačiau ne restitucijos, o civilinių teisių gynybos priemonių taikymo pagrindu (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas toks įsakymas, kaip iš esmės teisėtos, nėra pagrindo naikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai uždrausta spręsti klausimą dėl namų valdą sudarančio žemės sklypo perleidimo A. B. ir A. S. bei areštuotas 0,36 ha žemės sklypas su jame esančiais statiniams, priklausantys L. S. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir grąžinant ją nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, naikintina ir ta jos dalis, kuria buvo panaikintos pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadovaujantis CPK 152 straipsnio 3 dalimi apie tai praneština VĮ Registrų centrui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalis palikta nepakeista ir bylą dėl šios dalies perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - draudimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai spręsti klausimą dėl namų valdą sudarančio žemės sklypo perleidimo A. B. ir A. S.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 0,36 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių, priklausančių L. S., arešto ir pranešti apie tai VĮ Registrų centrui.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus GrabinskasEgidijus LaužikasGintaras Kryževičius