Utenos apylinkės teismo įsakymas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) miško darbininku, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2016 m. liepos 9 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto su dukra S. R. metu, smurtaudamas – sugriebdamas rankomis už plaukų ir ištempdamas iš lovos - sukėlė savo šeimos nariui – dukrai S. R. fizinį skausmą.

J. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kartu su žmona ir trimis vaikais: S., D. ir G. 2016 m., galimai liepos 9 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, grįžo namo išgėręs ir pradėjo dukrai S. priekaištauti, kad ji nepadaro valgyti. Kaip kambaryje lovoje gulinčiai dukrai griebė rankomis už plaukų ir ištempė iš lovos - nepamena, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėjo padaryti - išgėręs kai kurių įvykio detalių neatsimena. Nepamena kas tuo metu buvo kambaryje. Žmona tą dieną buvo ligoninėje. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Jei būtų blaivas, nebūtų taip pasielgęs. (b.l. 65-66; 71-73).

Nukentėjusioji S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. liepos 9 d., apie 22 val. 00 min., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir gulint lovoje savo kambaryje, prie jos priėjo tėvas J. R. ir pradėjo priekaištauti, kad nepagamina jam valgyti. Tėvas buvo išgėręs, todėl su juo stengėsi nekalbėti, nes neblaivus jis visada būna agresyvus. Supratęs, kad su juo nebendrauja, tėvas griebė ją už plaukų ir ištempė iš lovos ant grindų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Iš karto į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad tėtis apsiramins, bet po kurio laiko pradėjo priekaištauti broliui Dovydui, todėl nusprendė parašyti pareiškimą. Kambaryje tuo metu buvo jos draugas J. S., tačiau jis nieko nematė, nes miegojo. Tėvas ir ankščiau yra smurtavęs prieš ją, tačiau į policiją nesikreipdavo, nes bijojo ( b.l. 10-11;19-24).

Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su mama V. R., tėvu J. R., seserimis S. R. ir G. R. trijų kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Jam būnant sesers S. R. kambaryje, kada tiksliai nepamena, tėtis pradėjo S. priekaištauti, kad ji nepadaro valgyti. Tėtis priėjo prie S. ir ištempė ją iš lovos ant grindų. Kokiu būdu ištempė - neįsidėmėjo, nes iškarto išėjo į kitą kambarį. Kelintą valandą tą dieną grįžo tėtis - neatsimena, tačiau grįžo išgėręs. Tėvo ginčas su sese įvyko apie 22 val. Grįžęs tėtis tą dieną namuose vartojo alkoholinius gėrimus. S. sakė, kad jai skauda ranką ir lūpą, kurią prasikirto, kai buvo tempiama iš lovos (b.l. 39-42).

Įvertinęs nukentėjusiosios S. R. ir liudytojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, įtariamojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad J. R. 2016 m. liepos 9 d., apie 22 val., smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – dukrai S. R. fizinį skausmą, t .y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Skirdamas bausmę J. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino, gailisi, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelniausią bausmės rūšį, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje – viešuosius darbus.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi J. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. R., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena nukentėjusioji S. R. (b.l. 78).

J. R. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio numatyta tvarka nuo 2016 m. liepos 19 d. 22 val. 30 min. iki 2016 m. liepos 20 d. 15 val. 07 min. (b.l. 45, 85).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. R. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – tris mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dviejų mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti keturiasdešimt valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti vienos paros laikinojo sulaikymo laiką, skaičiuojant vieną sulaikymo parą už šešias viešųjų darbų valandas.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. R., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti patalpose, kuriose gyvena nukentėjusioji S. R. - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su šios baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įsakymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.