Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-18 · Administracinė byla Nr. I-887-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
I-887-505/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02617-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-887-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02617-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5;20.2.3.2; (S) 51.5; 55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui G. K.,

nedalyvaujant atsakovų Marijampolės pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. 82/04-2199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 2S-6428; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 5-7).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) direktoriaus 2016 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 82/04-2199 buvo paskirta drausminė nuobauda – uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Minėta nuobauda paskirta už tai, jog 2016 m. spalio 24 d. apie 16.10 val. Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose atliekant profilaktinį patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nustatyta, kad pareiškėjas vartojo morfiną. Pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda, kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau jo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas su ginčijamais aktais nesutinka. Pareiškėjas teigia, kad laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atlieka nuo 2008 m. gruodžio 11 d. Teigia, jog nuo narkotinių medžiagų yra priklausomas jau daug metų, tačiau kalinimo įstaigoje nuo šios ligos gydomas nebuvo, prievarta buvo įpareigotas vartoti narkotikus, nes negalėjo gauti pakaitinio gydymo metadonu ar kitais medikamentais, kuriuos gauna morfino narkotikų vartotojai, esantys laisvėje, nepriklausomybės ligų centruose ir kitose gydymo įstaigose. Pažymėjo, jog Marijampolės PN yra piktybiškai diskriminuojamas, negauna alternatyvaus pakaitinio gydymo nuo priklausomybės morfinui, kas yra nesuderinama su Konvencijos 3 straipsniu.

Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN sveikatos priežiūra organizuota blogai, medicinos punkte trūksta gydančių specialistų. Nebuvo teikiamas nemokamas dantų protezavimas, paslaugos ženkliai žemesnio lygio, mažesnės apimties negu asmenims, esantiems laisvėje, trūko vaistų, nėra specialistų narkologų, psichiatrų.

Esant minėtoms aplinkybėms Marijampolės PN kalinimo metu pareiškėjas patyrė didžiausią neturtinę žalą, kuri juntama ir išliks visam gyvenimui - pablogėjo sveikata, pasidarė dirglus, jautė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius ir gyvenimo nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia baimę, sumažėjo bendravimo galimybės. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovai Marijampolės pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 19-24).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose dėl narkotinių medžiagų vartojimo šlapimo politestais buvo testuotas daug kartų. Tik 2016 m. birželio 10 d. ir 2016 m. spalio 24 d. jo šlapime politestai parodė morfino pėdsakus (opiatų skilimo produktus). Pats nuteistasis bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą pataisos namuose viso bausmės atlikimo metu kategoriškai neigė, teigdamas, kad seniai atsisakė šio žalingo įpročio. Į Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir SPT) viršininką G. K. dėl tariamos abstinencijos opiatams kreipėsi 2016 m. spalio 27 d. Jokie opioidinės abstinencijos požymiai nestebėti. Paprašius parodyti intraveninių dūrių žymes, jų parodyti negalėjo. Parodė platų šašą kairės blauzdos srityje, niekaip nesusijusį su intraveniniais dūriais ir narkotinių medžiagų leidimu. Opioidinei abstinencijai gydyti medikamentai neskirti. Skirtas medikamentas „Tiapridal“ miego korekcijai 7 paroms. Pokalbio su SPT viršininku metu pasakė, kad kalbėjosi su E. S. (Vilniaus priklausomybių ligų centro direktoriumi), kuris dėl metadono nebuvimo įkalinimo įstaigose rekomendavo kreiptis į teismą. Pakartotinai į SPT viršininką G. K. dėl tariamos abstinencijos pareiškėjas kreipėsi 2016 m. spalio 28 d. Pokalbio metu juokėsi, tyčiojosi iš medicinos personalo. Jokie abstinencijos požymiai nestebėti. Gydymas neskirtas.

Atmestinas pareiškėjo teiginys dėl medicinos punkto personalo trūkumo. Pilnu krūviu dirbo ir dirba bendrosios praktikos gydytojai, odontologas (sumažėjus nuteistųjų skaičiui, dirba 0,5 etato krūviu). Užsiregistravę pas bendrosios praktikos gydytoją visi nuteistieji priimami tą pačią dieną netaikant jokių apribojimų. Ūmių susirgimų atveju pagalba teikiama nedelsiant. Nuteistiesiems medikamentai skiriami nemokamai. Lėšų medikamentams niekada netrūko. Kiek kartų pareiškėjas kreipėsi į SPT, visada gavo gydytojų konsultantų rekomenduotus medikamentus.

Pažymėjo, jog pareiškėjui 2013 metais iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų buvo protezuoti dantys. Pareiškėjui už įstaigos lėšas 5 kartus buvo pirktos angiochirurgų rekomenduotos kompresinės elastinės kojinės, kurių pareiškėjas nemūvėjo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skunde prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kokius konkrečius išgyvenimus jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovų priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Marijampolės PN administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Mano, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 82/04-2199 pareiškėjui G. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 4 būryje, už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą buvo skirta nuobauda – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus(II t., b. l. 11,12). Nuobauda pareiškėjui paskirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, nes 2016 m. spalio 24 d. apie 16.10 val. pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos patalpose atliekant profilaktinį patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo nustatyta, kad nuteistasis vartojęs morfiną (2016 m. spalio 24 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 8.42-689).

Pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. pasiaiškinime Nr.60/05-2558 nurodė, jog Sveikatos priežiūros tarnyboje testas rodo teigiamą morfinui (II t., b. l. 14).

Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 6 d. skundu minėtą nutarimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau- Kalėjimų departamentas), tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2016 m. gruodžio 06 d. sprendimu Nr. 2S-6428 pripažino Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 82/04-2199 paskirtą nuobaudą pagrįsta (II t., b. l. 15-18).

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 82/04-2199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo nuteistajam G. K. paskirta nuobauda, pagrįstumo bei jo teisėtumo, bei dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos, nes nuobauda pareiškėjui skirta dėl priklausomybės ligos (narkotinėms medžiagoms), kurios negydė pataisos namų sveikatos priežiūros skyriaus gydytojai, patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal šio straipsnio 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Teisėjų kolegija, aiškindama nurodytas Bausmių vykdymo kodekso 5 ir 12 straipsnių nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, pažymi, kad šios nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 ir 2 dalių numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A-2055-143/2015).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008-02-01) (toliau- Aprašas) 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – aktas) 1 priedas) surašymas. Pagal Aprašo 5, 6 punktų nuostatas neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašo 19 punktas numato, kad jei suimtasis (nuteistasis) sutinka su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais, jis tai turi patvirtinti pasirašydamas akte. Tokiu atveju pagal alkoholio kiekio matuoklio duomenis arba greitos tyrimo priemonės rezultatus pareigūnas akto skiltyje „Išvada“ nurodo: Suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį/Suimtasis (nuteistasis) nevartojo alkoholio/Suimtasis (nuteistasis) vartojo psichiką veikiančias medžiagas/Suimtasis (nuteistasis) nevartojo psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip matyti iš Marijampolės pataisos namų 2016 m. spalio 24 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 8.42-689 duomenų, jog greitosios tyrimo priemonės (testo) rezultatas yra teigiamas morfinui, pareiškėjo G. K. 2016 m. spalio 24 d. pasiaiškinimo Nr.60/05-2558, kuriame jis nurodė, jog Sveikatos priežiūros tarnyboje testas rodo teigiamą morfinui, pripažintina, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą absoliutų draudimą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės pataisos namų direktorius 2016 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 82/04-2199 pareiškėjui G. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 4 būryje, už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą pagrįstai paskyrė nuobaudą – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus, ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šį nutarimą panaikinti (ABTĮ 56 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. spalio 31 d. skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai konstatavo, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas nuobaudą pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 2S-6428 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo nutarimo, kuriuo paskirta nuobauda, išnagrinėjo išsamiai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30000 Eur neturtinę žalą, nes dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos, kuri pareiškėjui skirta dėl priklausomybės ligos (narkotinėms medžiagoms), ir kurios negydė pataisos namų sveikatos priežiūros skyriaus gydytojai, patyrė neturtinę žalą.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teigė, jog nuobauda yra paskirta dėl priklausomybės ligos (narkotikų vartojimo). Iš esmės jis yra nubaustas kaip neįgalus ligonis, kuris serga daugelį metų, ir kalinimo metu nuo jos iš viso nebuvo gydomas. Todėl būnant valstybės institucijoje prievarta buvo įpareigotas vartoti narkotikus, nes negalėjo gauti kaip narkotikų vartotojui pakaitinio gydymo narkotikams, t. y. pakaitinio gydymo metadonu, ar kitais medikamentais, kuriuos gauna morfino narkotikų vartotojai, esantys laisvėje priklausomybės ligų centruose ir kituose gydymo įstaigose. Būdamas kalinys tiesiog piktybiškai Marijampolės pataisos namuose yra diskriminuojamas (Marijampolės pataisos namuose nėra jokio pakaitinio morfinui gydymo, nėra specialistų: narkologų, psichiatrų ir kt., dėl ko buvo įpareigotas prievarta vartoti morfiną), ir tai nesuderinama su Konvencijos 3 straipsniu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės pataisos namų ar Kalėjimų departamento veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kadangi nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Marijampolės pataisos namų ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pagrindo neturtinės žalos atlyginimui šiuo atveju nėra.

Iš Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. kovo 22 d. pažymos Nr.14/07-1330 matyti, kad Sveikatos priežiūros tarnyba nėra akredituota teikti priklausomybių nuo narkotinių medžiagų gydymo paslaugų, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nėra patvirtinusi metadono pakaitinės terapijos įkalinimo įstaigose, o pareiškėjui G. K. yra fiksuoti 2 opioidų vartojimo faktai (II t., b.l.90).

Taip pat iš Marijampolės pataisos namų 2017 m. kovo 30 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad Marijampolės pataisos namuose yra įvairių alternatyvių būdų, programų padedančių spręsti priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų. Kiekvienam naujai į pataisos namus atvykusiam nuteistajam sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Individualų socialinės reabilitacijos planą sudaro ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai, kiti įstaigos darbuotojai, jį tvirtina-įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Individualus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos priemonių planas sudarytas ir patvirtintas 2015 m. gruodžio 30 d. Nr. 4/343-60, jame nurodytos socialinės reabilitacijos priemonės (taip pat ir susijusios su psichotropinių medžiagų vartojimu), planuojamas įgyvendinti terminas ir paskirti atsakingi asmenys už prevencinių intervencijų priemonių įgyvendinimą. Pareiškėjas atsisakė savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtinti parašu. Dėl priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms buvo nukreiptas dalyvauti individualiose konsultacijose: 2016 m. birželio 13 d. nukreiptas į „Elgesys - pokalbis –pasikeitimas“ programą, dalyvauti atsisakė; 2016 m. birželio 17 d. nukreiptas į Anoniminių narkomanų susirinkimą, dalyvauti kategoriškai atsisakė (socialinės reabilitacijos plane pažymėta pabraukiant); 2016 m. liepos 21 d. nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl narkotinių medžiagų vartojimo, į konsultaciją neatvyko; 2016 m. rugpjūčio 10 d. nukreiptas psichologo konsultacijoms dėl narkotinių medžiagų vartojimo, į konsultaciją neatvyko; 2016 m. rugpjūčio 12 d. nukreiptas dalyvauti grupės užsiėmimuose, skirtuose priklausomiems asmenims, dalyvauti užsiėmimuose atsisakė; 2016 m. gruodžio 15 d. buvo įtrauktas į „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, programoje dalyvauti atsisakė; 2017 m. kovo 8 d. nuteistajam buvo siūlyta ir pasirašytinai sutiko dalyvauti „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, tačiau buvo atvykęs vieną kartą, ir toliau, nors ir kviečiamas, užsiėmimų nelankė. 2017 m. kovo 8 d. po pokalbio su pareiškėju, pareiškėjas įsipareigojo užsirašyti ir lankyti „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, kurie yra vienintelis kelias patekti į reabilitacijos centrą, kuris Marijampolės pataisos namuose pradės veikti 2017 m. balandžio mėnesį (II t., b. l. 87-106).

Taigi šie duomenys paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas Marijampolės pataisos namai veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui, dėl ko pareiškėjas prievarta buvo įpareigotas vartoti narkotikus, nes negalėjo gauti kaip narkotikų vartotojui pakaitinio gydymo narkotikams, t. y. pakaitinio gydymo metadonu, ar kitais medikamentais, kuriuos gauna morfino narkotikų vartotojai, esantys laisvėje priklausomybės ligų centruose ir kituose gydymo įstaigose.

Kiek tai susiję su Konvencijos 3 straipsnio galimu pažeidimu, pabrėžtina, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktus išaiškinimus, pažymi, jog administracinėje byloje nebuvo nustatyta pažeidimų, kurie būtų sudarę prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, dėl to pareiškėjo argumentus dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad būnant valstybės institucijoje dėl ligos prievarta buvo įpareigotas vartoti nelegalius narkotikus, nes negalėjo gauti kaip narkotikų vartotojas pakaitinio gydymo narkotikams, t. y. pakaitinio gydymo metadonu, ar kitais medikamentais, kuriuos gauna morfino narkotikų vartotojai, esantys laisvėje priklausomybės ligų centruose ir kituose gydymo įstaigose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą iš esmės sieja ir su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Marijampolės pataisos namuose. Byloje keliami reikalavimai susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu, nekokybišku sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 str. 1 d.). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų (priklausomybių nuo narkotinių medžiagų gydymo paslaugų neteikimo) būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, todėl pareiškėjo skundas šia apimtimi paliktinas nenagrinėtu.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad 2016 m. spalio 24 d. apie 16:10 val. nuteistasis G. K. vartojo psichotropines medžiagas, tuo pažeisdamas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, o nuobauda paskirta laikantis BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, taigi Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 82/04-2199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 2S-6428 „ Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra pagrįsti ir teisėti, valdžios institucijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, įvykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, o skundas netenkintinas (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius