Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad 2022 m. gegužės 20 d. jis judėjo nuo PC „Panorama“, jam reikėjo nusileisti ir pasukti į dešinę. Buvo šviesu. Prieš įvažiuodamas sankryžą, jis praleido greitosios pagalbos automobilį, paskui buvo pėsčiųjų perėja ir jis įvažiavo į žiedą. Kadangi 7 val. buvo intensyvus eismas, lėtai judant į žiedą įvažiuoti nepavyktų. Atstumas iki pėsčiųjų perėjos, kur jam reikėjo sustoti, buvo pakankamai nedidelis. Iš dešinės pusės buvo krūmai, o iš kairės – pėsčiųjų takas. Jis labai dažnai važiuoja šioje vietoje ir pastebėjo, kad dviratininkai dažniausiai važiuoja nuo tilto, todėl jis pažiūrėjo į tilto pusę. Iš pradžių pažiūrėjo į dešinę, po to į kairę ir paskui pamatė nukentėjusiąją. Dabar jam sunku pasakyti, ar vairuodamas atidžiau būtų išvengęs įvykio, nes prieš įvažiuodamas į žiedą, turėjo praleisti greitąją, įsitikinti, kad nevažiuoja dviratininkas ir ar niekas neįvažiuoja iš dešinės pusės. Buvo sunku pasirinkti greitį, nes į žiedą lėtai neįvažiuos. Tačiau jis nebuvo viršijęs greičio. Jis pripažįsta, kad jam reikėjo būti labiau dėmesingu ir kad įvykis įvyko dėl jo kaltės. Visas įvykis iki įvažiavimo į sankryžą truko 20 sekundžių. Po įvykio jis sustabdė automobilį ir pribėgo prie nukentėjusiosios. Nukentėjusioji iš karto po įvykio buvo sąmoninga, bet šoko būsenoje. Kadangi jis nėra šios valstybės pilietis, nežinojo, kur skambinti, todėl buvo kelyje ir norėjo, kad kažkas sustotų ir suteiktų pagalbą. Sustojo vaikinai, kurie kalbėjo rusų kalba ir iškvietė greitąją. Po to jie buvo prie nukentėjusiosios ir suteikė jai pagalbą, pasinaudodami vaistinėle. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Nukentėjusioji buvo nuvežta į ligoninę, o jis pasirašė dokumentus ir jį paleido. Dėl savo veiksmų gailisi.

Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę, labai gailisi. 2022 m. gegužės 20 d., apie 18.50 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Hyundai Creta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo T. Narbuto gatvės kelio pirma eismo juosta link ties „Vilniaus kolegija“ esančios žiedinės sankryžos. Važiavo vienas. Buvo dienos metas, giedra, kelio danga sausa. Dar neprivažiavus žiedinės sankryžos, jis pastebėjo, kad jam iš paskos su įjungtais šviesos ir garso signalais važiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis. Norėdami šį pagalbos automobilį praleisti, visi automobilių vairuotojai pasitraukė kiek įmanoma dešiniau. Jis taip pat pasitraukė dešiniau, pristabdė, bet pilnai sustojęs nebuvo. Pravažiavus medikų automobiliui, jis tęsė važiavimą link žiedinės sankryžos ir į ją įvažiavo. Įvažiavus į sankryžą, jam reikėjo iš karto sukti į dešinę – į nuvažiavimą, vedantį link Geležinio Vilko gatvės. Matė, kad nuvažiavime, iš karto už žiedo yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Artėdamas prie perėjos, pažiūrėjo į dešinę, tačiau link perėjos artėjančių pėsčiųjų nepamatė. Įvykis įvyko jo automobiliui esant maždaug ties dalinai jo matomumą ribojusios krūmų gyvatvorės pabaiga. Negali nurodyti, kokiu greičiu tuo metu važiavo. Tada jo dėmesį patraukė vėl išgirstos garso sirenos. Norėdamas sužinoti, kas nutiko ir kaip jam elgtis kelyje, jis, tęsdamas važiavimą, pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius. Jokių automobilių su garso sirenomis nepastebėjo. Suprato, kad garsai sklido nuo žiedinės sankryžos. Tada, artėjant prie perėjos, jis pasuko galvą kairiau, kad įsitikintų, jog nėra iš kairės pusės judančių pėsčiųjų, dviratininkų ar paspirtukų. Įsitikinęs, kad jų nėra, jis galvą atsuko atgal ir tada pamatė nereguliuojama pėsčiųjų perėja kelią kertančią pėsčiąją, kuri judėjo iš dešinės pusės į kairę. Nematė, ar mergina į perėją įvažiavo paspirtuku, ar įžengė į ją šį stumdama. Prieš pat susidūrimą spėjo pamatyti tik merginos viršutinę kūno dalį, kojų nematė. Dėl minėtos priežasties negali nurodyti, kaip ji kirto kelią. Kai tik pamatė pėsčiąją, ji jau buvo maždaug ties jo automobilio priekine dalimi, tiksliau – ties priekiniu dešiniu žibintu. Negali nurodyti tuo metu tarp jo automobilio ir pėsčiosios buvusio atstumo, nes tai buvo sekundės reikalas. Mano, kad atstumas buvo nedidelis, kadangi nematė merginos visu ūgiu. Nors iš karto pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį ir sukti vairą kairiau, tačiau pėsčiosios partrenkimo išvengti nepavyko. Pėsčioji buvo kliudyta automobilio priekinės dalies dešine puse. Negali nurodyti, koks laiko tarpas praėjo nuo stabdymo momento iki susidūrimo, viskas įvyko labai greitai. Išlipęs iš sustabdyto automobilio, jis nubėgo prie partrenktos pėsčiosios. Įvykio vietoje sustojo kiti asmenys. Jis nežinojo pagalbos tarnybų numerio, todėl paprašė kitų žmonių pranešti apie įvykį. Jis pripažįsta tą faktą, kad pažeidė KET 9, 127 ir 158 punktų reikalavimus. Dėl įvykio labai gailisi. Nors po įvykio norėjo susisiekti su nukentėjusia mergina, jos atsiprašyti ir pasiūlyti savo pagalbą, tačiau ji bendrauti nenorėjo, neleido tyrimą atliekančiam pareigūnui duoti jos kontaktų. Jis nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini) anksčiau nebuvo teistas ar baustas. Tyrimą norėtų baigti taikiai, susitaikius su nukentėjusiąja D. S. (1 t., b. l. 168-170).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ antrosios kuopos vyriausiojo patrulio V. B. 2022 m. gegužės 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 20 d., apie 18.50 val., dirbant kartu su vyriaus. patruliu A. Z., gavo pranešimą, kad prie Pedagoginio žiedo įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo (duomenys neskelbtini) metų moteris, sulaikė. Įvykio vietoje jau buvo GMP brigada, kuri suteikinėjo pagalbą nukentėjusiajai. Įvykio vietoje buvo G. K. ir E. N., kurie paaiškino, kad paties įvykio nematė, o sustojo suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajai. Automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vairuotojas A. K., paklaustas, ką gali pasakyti apie įvykį, paaiškino, kad paties įvykio neprisimena. Neprisimena, ar mergina per perėją ėjo, ar važiavo paspirtuku. Vairuotojas buvo susijaudinęs. Automobilio „Hyundai“ buvo apgadintas priekinis dešinysis žibintas, dešinė bamperio pusė, žalios spalvos paspirtukas mėtėsi per kelis metrus nuo automobilio, priekyje jo. Vairuotojui patikrinus blaivumą alkotesteriu, nustatyta 0,00 prom. Nukentėjusiąją D. S. GMP brigada išvežė į (duomenys neskelbtini). Pagal pirminius duomenis sužalota galva ir koja. Jos teigimu ji per perėją ėjo (1 t., b. l. 7).

Nukentėjusioji D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 20 d., apie 19.00 val., Vilniuje, ji išėjo iš prekybos centro „Panorama“ ir priėjo iki požeminės perėjos. Tolimesnių įvykių neprisimena, sąmonę atgavo tik ligoninėje. Atsimena, kad išeidama iš prekybos centro ji svarstė, ar į susitikimo su draugais vietą jai važiuoti visuomeniniu transportu, ar elektriniu paspirtuku „Bolt“. Kur ir kaip išsinuomojo paspirtuką, ji neprisimena. Taip pat neprisimena jokių eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota, aplinkybių. Negali nurodyti, kaip ji priartėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir kokiu būdu ja kirto kelią. Eismo įvykio metu ji nukentėjo, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Įvykio metu buvo sugadintos jos kelnės, palaidinė, rankinukas ir batai. Viską išmetė ligoninėje. Jai pranešta, kad dėl žalos atlyginimo ji turi kreiptis į transporto priemonių draudikų biurą (1 t., b. l. 93, 96).

2022 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot, susipažino su D. S. medicininiais dokumentais iš (duomenys neskelbtini) (Gydymo stacionare ligos istorija, medicininių dokumentų nuorašas ir 1 DVD-R laikmena bei jai buvo nurodytos eismo įvykio aplinkybės. Specialistė pateikė išvadą, kad D. S. nustatyta muštinė žaizda galvoje, pakraujavimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš abiejų kaktinių skilčių, pakauškaulio linijinis lūžis kairėje, siekiantis kaukolės pamato užpakalinę daubą, kairio blauzdikaulio kūno atviras lūžis, kairio šeivikaulio kūno lūžis, minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, poodine kraujosruva dešinėje kirkšnyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą (1 t., b. l. 103-105).

2022 m. gegužės 21 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 20 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, dviejų lygių žiedinėje T. Narbuto gatvės – Geležinio Vilko gatvės – Konstitucijos prospekto – Ukmergės gatvės sankryžoje, ties sankirta su vienos eismo krypties keliu (nuvažiavimu), vedančiu nuo žiedinės sankryžos link Geležinio Vilko gatvės. Iškart už sankirtos (žiūrint nuo žiedinės sankryžos pusės, t. y. nustatyta A. K. važiavimo kryptimi prieš įvykį) yra įrengta kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta apie 4 metrų (-m) pločio nereguliuojama pėsčiųjų perėja, skirta pėstiesiems kirsti minėtą, link Geležinio Vilko gatvės vedantį kelią. Perėjos prieigose, žiūrint nuo T. Narbuto gatvės pusės, ir kitoje kelio pusėje yra įrengti šaligatviai. Bendras aptariamo kelio plotas ties perėja yra apie 8,25 m, jo važiuojamąją dalį sudaro dvi apie 4 m pločio vienos eismo krypties (link Geležinio Vilko g. pusės) juostos. Leistinas maksimalus greitis – 50 km/h. Eismo įvykio metu A. K. vairuotas automobilis „Hyundai Creta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas (duomenys neskelbtini)) po įvykio stovėjo aptariamame kelyje, vedančiame nuo žiedinės sankryžos link Geležinio Vilko gatvės pusės, kelio ilgio atžvilgiu – apie 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, kelio pločio atžvilgiu – kelio viduryje, tarp pirmos ir antros eismo juostų. Automobilis buvo priekine dalimi nukreiptas kelio eismo kryptimi, t. y. link Geležinio Vilko gatvės pusės, kelio ašinės linijos atžvilgiu – apie 30-40 laipsnių kampu pasuktas į kairę. Dar toliau už pėsčiųjų perėjos, apie 15 m atstumu už jos, ties kelio važiuojamosios dalies (antros eismo juostos) kairiuoju kraštu gulėjo tikėtina eismo įvykio metu D. S. vairuotas (ar turėtas) elektrinis paspirtukas. Įvykio vietoje, ant važiuojamosios dalies dangos, buvo rastos tikėtina elektrinio paspirtuko paliktos slydimo žymės (pėdsakai). Žymės prasidėjo pėsčiųjų perėjos ribose, kelio (nuvažiavimo) pirmoje eismo juostoje. Toliau, žiūrint eismo kryptimi link Geležinio Vilko gatvės pusės, žymės su „nutrūkimais“ tęsėsi įstrižai kelio iš pirmos eismo juostos į antrąją (iš dešinės pusės į kairę) link gulinčio paspirtuko. Kaip užfiksuota apžiūros metu, įvykio vieta gali būti filmuojama ant ties sankirta esančio pastato (Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas; Vilnius, Studentų g. 39A) įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 10-11).

2022 m. gegužės 20 d. eismo įvykio vietos plane pavaizduota įvykio vieta – Vilnius, T. Narbuto g. – Konstitucijos pr. žiedinė sankryža, nuvažiavimas į Geležinio Vilko g., plane, be kita ko, pažymėta transporto priemonių „Hyundai Creta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Bolt“ elektrinio paspirtuko padėtis po eismo įvykio, paspirtuko slydimo žymės, galimai kraujo dėmės bei eismo įvykio vietoje išsimėtę objektai. Pridėta fotolentelė su eismo įvykio vietos nutoraukomis (1 t., b. l. 12-25).

Iš 2022 m. gegužės 21 d. daiktų apžiūros protokolais apžiūrėtos transporto priemonės – žalios spalvos elektrinis paspirtukas su užrašu „Bolt“ ant korpuso (QR kodas – (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Hyundai Creta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abi transporto priemonės buvo apgadintos. Pagrindiniai automobilio apgadinimai, liudijantys kontakto su paspirtuku ir nukentėjusiąja vietas, lokalizavosi priekinėje dalyje: priekinis dešinės pusės žibintas (išdaužtas), priekinis dešinės pusės sparnas (įlenkimas), variklio dangtis (įlenkimas), priekinis bamperis ir ties juo pritvirtinta registracijos numerių lentelė. Abu paspirtuko šonai ir ties vairu įrengtas spidometras buvo nubrozdinti (subraižyti). Taip pat buvo sudaužytas jo kairiame šone pritvirtintas atšvaitas bei sugadintas galinis ratas. Elektrinio paspirtuko priekinis ir galinis žibintas veikiantis. Paspaudus stabdžio rankenėlę, užsidega galinio žibinto šviesa (1 t., b. l. 26-32, 38-47).

2022 m. rugsėjo 29 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai buvo apžiūrėta įvykio vieta, važiuojant T. Narbuto gatve nuo Laisvės prospekto esantis įvažiavimas į žiedinę sankryžą bei išvažiavimas iš jos Geležinio Vilko gatvės kryptimi, tikslu užfiksuota eismo juostų bei kelio ženklų išsidėstymą įvažiuojant į žiedinę sankryžą. T. Narbuto gatve artėjant link žiedinės sankryžos yra trys eismo juostos viena kryptimi, bet tik važiuojant pirma galimas nuvažiavimas į dešinę į Geležinio vilko gatvę Gerosios vilties gatvės kryptimi. Prieš žiedinę sankryžą yra kelio ženklai Nr. 203 „Duoti kelią“, Nr. 410 „Eismas ratu“, Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, Nr. 306 „Traktorių eismas draudžiamas“, Nr. 311 „Pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių, kurioms numatytas specialusis ženklinimas, eismas draudžiamas“, Nr. 607 „Krypties rodyklė“. Nuotraukoje Nr. 8 yra užfiksuotas šaligatvis, kuriuo artėjo paspirtuko vairuotoja, judėdama nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos link. Nereguliuojamoji pėsčiųjų perėja yra įrengta nuvažiavime ir paženklinta ženklinimo linijomis ir ženklais Nr. 533 ir 534 „Pėsčiųjų perėja“. Pridėta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 143-153).

2022 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Vilniaus kolegijos Pedagoginio fakulteto pateiktas vaizdo įrašas. Nustatyta, kad kamera filmuoja vaizdą nuo Geležinio Vilko gatvės pusės link žiedinės sankryžos, tuo pačiu link jos sankirtos su keliu (nuvažiavimu), vedančiu Geležinio Vilko gatvės kryptimi, ir ties ja esančios pėsčiųjų perėjos (t. y. filmuoja sankirtą su perėja iš priešingos pusės nei į ją įvažiavo A. K.). Užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 20 d., 18.50.53 val. (vaizdo kameros laikmačio duomenimis), prie ties sankirtos įrengtos pėsčiųjų perėjos iš kairės pusės T. Narbuto gatvės šaligatviu priartėjo galimai paspirtuku važiavęs žmogus (matomas jo siluetas), t. y. nukentėjusioji D. S. (dėl didelio atstumo tarp vaizdo stebėjimo kameros ir sankirtos bei blogos įrašo kokybės detalizuoti žmogaus veiksmų galimybės nebuvo). Žiedine sankryža link sankirtos artėjančio automobilio dar nesimatė. Tuo metu įrašo vaizdas trumpam „sustojo“ (t. y. nors įvykių eiga realiu laiku tęsėsi, tačiau jie kameros vizualiai nebuvo fiksuojami). Iškart po to, maždaug po 2 sekundžių laiko tarpo įvykių fiksacijai atsinaujinus, ties perėja jau buvo užfiksuotas 18.50.55 val. nuo žiedinės sankryžos pusės į sankirtą įvažiavęs automobilis. Tuo metu automobilis, tikėtina, po žmogaus partrenkimo jau buvo stabdomas. Netrukus automobilis buvo sustabdytas (transporto priemonė toje pačioje vietoje liko stovėti iki policijos pareigūnų atvykimo). Priekyje jo, ant važiuojamosios dalies, buvo matomas gulintis žmogus. Iš sustabdyto automobilio vairuotojo vietos 18.51.07 val. išlipęs žmogus, t. y. įtariamasis A. K., nuskubėjo prie gulinčio žmogaus. Tik po kiek laiko ties įvykio vieta sustojo iš žiedinės sankryžos į sankirtą įvažiavę kiti automobiliai. Dėl paminėto vaizdų fiksavimo eigos sutrikimo įraše nebuvo užfiksuota, kaip nukentėjusioji A. S. pateko į važiuojamąją dalį ir ją kirto (t. y. įžengė ir ėjo ar važiavo paspirtuku) bei buvo partrenkta (1 t., b. l. 54-57).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1794(22)/11-1882(22) nurodyta, kad specialistas R. M. nustatė tokį eismo įvykio ir susidūrimo mechanizmą: automobilis „Hyundai Creta“ važiavo nuo žiedinės sankryžos link Geležinio Vilko gatvės. Paspirtuko vairuotoja judėjo šaligatviu link Konstitucijos prospekto ir įvažiavo į kelio važiuojamąją dalį automobiliui iš dešinės pusės apie 8,2 km/h greičiu. Automobilis, apie 48,8 km/h greičiu judėdamas nuo žiedinės sankryžos pirma eismo juosta link Geležinio Vilko gatvės, dešinės pusės priekine dalimi ir priekinės dalies dešine puse partrenkė paspirtuko vairuotoją, kuri nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto buvo įveikusi apie 2,4 m atstumą. Paspirtuko vairuotoja buvo nublokšta į priekį ir į dešinę nuo automobilio, o jos paspirtukas kairiau nuo vairuotojos. Automobilis po partrenkimo judėjo į priekį ir į kairę. Paspirtuko vairuotoja susidūrimo metu tikėtina judėjo važiuodama paspirtuku. Paspirtuko vairuotoja buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, kelio pločio atžvilgiu – ne toliau negu 2 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, kelio ilgio atžvilgiu – ties pėsčiųjų perėjoje užfiksuotų pėdsakų pradžia (specialisto išvados punktai Nr. 1, 4, 5 ir 6). Vertindamas automobilio vairuotojo galimybę nustatytoje eismo situacijoje išvengti paspirtuko partrenkimo, specialistas nustatė, kad mažiausias atstumas, reikalingas sustabdyti 48,8 km/h greičiu važiuojantį automobilį yra 25,3 m, o važiuojant maksimaliu leistinu įvykio vietoje 50 km/h greičiu – 26,2 m. Automobilio vairuotojas, važiuodamas nustatytu 48,8 km/h greičiu ir maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, reaguodamas stabdymu, kada paspirtuko vairuotoja įvažiavo į važiuojamąją dalį, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį. Tačiau, išvažiavimo iš žiedinės sankryžos metu pasirinkęs tokį važiavimo greitį, kad duotų kelią paspirtuko vairuotojai, kertančiai važiuojamąją dalį, į kurią jis suka, vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio (specialisto išvados punktai Nr. 9 ir 10). Atsakydamas į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo: 1) paspirtuko vairuotojos veiksmai, pasireiškę tuo, kad ji judėjo pėsčiųjų perėja, tikėtina važiuodama paspirtuku apie 8,2 km/h greičiu, ir į važiuojamąją dalį įvažiavo, kada automobilio vairuotojas jau neturėjo techninės galimybės sustoti; 2) automobilio vairuotojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad sukdamas žiedinėje sankryžoje į išvažiavimą link Geležinio Vilko gatvės, jis nedavė kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kirtusiai paspirtuko vairuotojai ir ją partrenkė (Specialisto išvados punktas Nr. 12) (1 t., b. l. 134-142).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.