Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Suinteresuoti asmenys (apeliantai) apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu pateikė šiuos papildomus įrodymus: 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 . liepos 26 d. (duomenys neskelbtini) institucijų raštus, taip pat 2023 m. vasario 13 d. ir 22 d. (duomenys neskelbtini) institucijų raštus bei sveikatos draudimo dokumentus. Pirmosios instancijos teismui 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi šiems dokumentams nustačius trūkumus – pateikti vertimus į lietuvių kalbą – suinteresuoti asmenys (apeliantai) pateikė šių dokumentų vertimus – (duomenys neskelbtini) bendrovės pateiktą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sumokėtų draudimo įmokų ataskaitą, 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnybos raštus (kvietimus) suinteresuotiems asmenims (apeliantams) kartu su nepilnamečiu vaiku atvykti į susitikimus, taip pat 2023 m. vasario 13 d. ir 22 d. (duomenys neskelbtini) tarnybos kvietimus į susitikimus. Suinteresuoti asmenys (apeliantai) nurodė, kad kitais su atskiruoju skundu pateiktais dokumentais nesivadovaus, nes jie pertekliniai (duomenys neskelbtini).

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas papildomų įrodymų prijungimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, todėl būtina išsamiai įvertinti visas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų (apeliantų) pateikti įrodymai priimami (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų suinteresuotų asmenų (apeliantų), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys (apeliantai) yra nepilnamečio vaiko tėvai (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.) 1, lapas (toliau – l.) 4). Nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini) (toliau – laikina globėja) po to, kai pareiškėja gavo vaiko pranešimą apie tai, jog jis jau vienerius metus gyvena Lietuvoje vienas (e. b. t. 1, l. 7–9). Vaiko situacijos vertinimo metu nepilnametis nurodė, kad jo šeimoje yra sunki situacija, buvo konfliktai ir pykčiai. Vaikas gyveno trejus metus (duomenys neskelbtini) ir trejus metus (duomenys neskelbtini), iš kurios pats (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvą, kelionę finansavo tėvai. Atvykęs į Lietuvą vaikas kurį laiką gyveno su neoficialiu globėju (duomenys neskelbtini). Prieš vienerius metus su tėvais bendravo dėl emancipacijos, tačiau po to jie jį ignoravo. Tėvai buvo atvykę į Lietuvą (duomenys neskelbtini) mėnesį ir paprašė pasikeisti pavardę. Vaikas nurodė, kad su tėvais ir broliu jokio ryšio nepalaiko, pas juos grįžti nenori (e. b. t. 1, l. 13–25). Šiuo metu vaikas gyvena pas laikiną globėją, kuri juo rūpinasi, yra užtikrintos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, o globa atitinka vaiko interesus (e. b. t. 1, l. 117–124).

18. Pareiškėja pateikė teismui prašymą išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino. Suinteresuoti asmenys (apeliantai) su skundžiama nutartimi nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą, jame, be kita ko, nurodydami, kad vaikas pats apsisprendė išvažiuoti iš suinteresuotų asmenų (apeliantų) šeimos į Lietuvą, suinteresuoti asmenys (apeliantai) kontaktavo su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakingomis institucijomis, tačiau tai nedavė rezultatų. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nepilnamečiui išvažiavus į Lietuvą, suinteresuoti asmenys (apeliantai) nenutraukė vaiko privačių sveikatos draudimo įmokų mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) neturėjo objektyvių galimybių gyventi su vaiku (duomenys neskelbtini) ir dėl susiklosčiusios situacijos nėra suinteresuotų asmenų (apeliantų) kaltės, todėl turėjo būti taikomas vaiko atskyrimo nuo tėvų institutas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, suinteresuotų asmenų (apeliantų) poziciją, pateiktą tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra kilęs ginčas dėl to, kad nei suinteresuoti asmenys (apeliantai), nei nepilnametis vaikas nenori gyventi kartu, ryšio nepalaiko ir neketina palaikyti. Nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) išvyko į Lietuvą ir joje gyvena, o suinteresuoti asmenys (apeliantai) gyvena (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenimo Lietuvoje metu tėvai su sūnumi beveik nebendravo ir nebendrauja iki šiol. Byloje kilo ginčas dėl to, ar esamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė vaiko paėmimo iš tėvų, o ne atskyrimo nuo jų, institutą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako būtent ginčo apimtyje.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri leidžia veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo tėvų ryšio, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

22. Taigi, iš nurodyto reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos daroma išvada, kad vaiko atskyrimo nuo tėvų institutas yra laikina priemonė, kuri taikoma tuo atveju, jeigu tėvai (ar vienas iš jų) ne dėl savo kaltės negyvena su vaiku ir dėl tokios situacijos yra reikalinga užtikrinti vaiko interesus. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos aplinkybės, kad nei suinteresuoti asmenys (apeliantai), nei vaikas gyventi kartu nenori, ryšio nepalaiko ir nebendrauja ir to keisti neketina nei tėvai, nei vaikas. Situacija yra pastovi ir tokia buvo nuo pat nepilnamečio išvykimo į Lietuvą. Taigi, vaiko atskyrimo nuo tėvų instituto taikymas esamu atveju būtų betikslis.

23. Suinteresuoti asmenys (apeliantai) tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atskirajame skunde akcentuoja, kad dėl susiklosčiusios situacijos nėra jų kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tai, jog tarp suinteresuotų asmenų (apeliantų) ir vaiko jiems gyvenant kartu buvo įtempti ir konfliktiški santykiai, vaikas norėjo vykti gyventi į Lietuvą ir šį savo sumanymą įgyvendino, tarp tėvų ir vaiko neliko emocinio ryšio ir bendravimo, nurodytų suinteresuotų asmenų (apeliantų), kaip tėvų, pareigų nepanaikino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nepilnamečiam vaikui atvykus gyventi į Lietuvą nei vienas iš suinteresuotų asmenų (apeliantų) nevažiavo kartu, nekontroliavo vaiko tolesnio gyvenimo ir juo nesidomėjo, paliko nepilnametį vaiką be apsaugos, nuolatinės priežiūros ir globos, taip pat neteikė pastovaus išlaikymo, ir apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti, nes byloje nėra jokių duomenų, kurios šias aplinkybes paneigtų. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjos darbuotojai ne kartą bandė komunikuoti su suinteresuotais asmenimis (apeliantais) dėl susidariusios situacijos, tačiau suinteresuoti asmenys (apeliantai) aktyvaus intereso tai daryti neparodė (e. b. t. 1, l. 18). Suinteresuotų asmenų (apeliantų) neveikimas rodo, kad jie nedėjo pastangų nepilnamečiui vaikui išvykus į Lietuvą juo rūpintis ir domėtis, nesistengė išspręsti situacijos, pavyzdžiui, kreipiantis pagalbos į Lietuvoje esančią vaiko teisių apsaugos instituciją (pareiškėją), todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas leisti paimti nepilnametį vaiką iš suinteresuotų asmenų (apeliantų) (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.254¹ straipsnio 1 dalis), o ne jį nuo jų atskirti.

24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad suinteresuoti asmenys (apeliantai) teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokėdami jo privataus sveikatos draudimo įmokas. Atkreipiamas dėmesys, kad suinteresuoti asmenys (apeliantai), nors pateikė draudimo įmokų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ataskaitą, tačiau iš ataskaitos nėra aiškus draudimo turinys, naudos gavėjas draudiminio įvykio atveju, be to, tokios įmokos nepatenkina būtinųjų vaiko poreikių maistui, drabužiams, būstui, todėl jos negali būti vertinamos kaip tinkamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimas. Apeliacinės instancijos teismas suinteresuotų asmenų (apeliantų) pateiktų (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnybos ir (duomenys neskelbtini) pagalbos jaunimui tarnybos kvietimų (raštų) kaip įrodančių suinteresuotų asmenų (apeliantų) tinkamą tėvų pareigų įgyvendinimą, nes šie raštai siųsti iki vaiko išvykimo į Lietuvą ir nepatvirtina tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo vaiko atžvilgiu nepilnamečiui gyvenant Lietuvoje.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialiąsias teisės nuostatas dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų (suinteresuotų asmenų (apeliantų), todėl atskirasis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.