Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-11-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-12249-1051/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
e2YT-12249-1051/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05430-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Irma Valiuškienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. T., L. T.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12249-1051/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05430-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. T. ir L. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai M. T. ir L. T. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) d. mirusi L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė (duomenys neskelbtini) d. mirusio sutuoktinio S. T., gimusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą (b. l. 1-3).

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjų L. T. ir S. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 38-40).

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad VMI neturi duomenų, kurie leistų patvirtinti ar paneigti pareiškėjų teiginius. Prašo pareiškėjų M. T. ir L. T. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų seneliai: L. T., gim. (duomenys neskelbtini) d. (iki santuokos sudarymo – R.), ir S. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., susituokė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 7, 8). L. T. mirė (duomenys neskelbtini) d., o S. T. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 10, 26). Santuokos metu šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą, registruotą L. T. vardu: gyvenamąjį namą, skalbyklą ir kt., (duomenys neskelbtini) d. statybos inspektoriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bei po S. T. mirties L. T. įsigijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 11-12, 13-14). Šiaulių m. 6-ajame biure nėra užvestos paveldėjimo bylos į (duomenys neskelbtini) d. mirusiojo S. T. turtą (b. l. 15). Savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, L. T. yra/buvo deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 25).

5. Byloje nustatyta, kad S. T. (pareiškėjų senelis) mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog L. T. po sutuoktinio S. T. mirties nuo (duomenys neskelbtini) d. priėmė jo turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir tvarkyti, nagrinėtinas, remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

6. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas dėl S. T. (pareiškėjų senelio), mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, nurodė, kad mirus sutuoktiniui S. T., L. T. jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, rūpinosi viso namo su priklausiniais priežiūra, mokėjo mokesčius, po vyro mirties dar beveik trisdešimt metų tame pačiame name ir liko gyventi. Pažymėjo, jog L. T. buvo nereikli, labai darbšti, aukštojo mokslo studijavusi nebuvo, todėl niekada ir negalvojo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, pirktas santuokoje, yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir kad reikėtų kreiptis į notarą priimti mirusio sutuoktinio palikimą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad toks po S. T. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. L. T. po vyro mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, taip pat iš karto priėmė mirusiojo vyro S. T. palikimą, nes perėmė visus palikėjo turėtus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, pasilikdama gyventi tame pačiame name, todėl nagrinėtinu atveju, darytina išvada, jog palikimą L. T. priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.

8. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl darytina išvada, kad L. T., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., po savo sutuoktinio S. T., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog L. T. po sutuoktinio S. T. mirties palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (1964 m. CK 587 straipsnis), pradėjusi faktiškai visą paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) d., po savo sutuoktinio S. T., gim. (duomenys neskelbtini) d., mirties, mirusio (duomenys neskelbtini) d., priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė