- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- ATP-654-81/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00735-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis 2011-10-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. K. už tai, kad jis 2011 m. spalio 22 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį BMW 530 v/n (duomenys neskelbtini) atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį Renault Laguna V/N (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 119 p., 231.4 p., 106 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1d. numatytus pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu D. K. pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir jam skirta 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl LR ATPK 130 str. 1 d. D. K. atžvilgiu nutraukta. D. K. kaltę padarius LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą teismas grindė pažeidėjo parodymais, rašytiniu paaiškinimu bei kita bylos medžiaga. Taip pat teismas įvertinęs bylos duomenų visumą konstatavo, jog D. K. nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, nesuprato, kad pasitraukia iš eismo įvykio vietos ir sprendė, jog D. K. veikoje nėra LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo nutarimu Institucija skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 d. lapkričio 8 d. nutarimą pakeisti, paskirti D. K. nuobaudą LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Nurodoma, jog teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus bei aplinkybes. Teigiama, jog neteisingas teismo argumentas, jog nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti D. K. poziciją, jog jis neturėjo tikslo slėpti pažeidimo bei sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes Kelių eismo taisyklių 234 punktas įpareigoja asmenį padarius žalą eismo įvykiu nedelsiant pranešti policijai. D. K. veiksmuose yra eismo įvykio sudėtis, nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl D. K. turėjo pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau to nepadarė. Įrodymų, jog jis neturėjo objektyvių galimybių tai padaryti, nėra. Dėl šių aplinkybių skundžiamo nutarimo dalis, kuria administracinės bylos teisena pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, turi būti pakeista.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą D. K. prašo atmesti skundą, taip pat prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria jis nubaustas dėl LR ATPK 127 str.2d. padaryto teisės pažeidimo 100 litų bauda ir teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato skundas atmetamas.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Institucija neginčija D. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn bei nubaudimo už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Pažymėtina, kad D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutraukti teisės pažeidimo dėl LR ATPK 127 str.2d. bylą, tačiau jis nustatyta tvarka neskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-11-08 nutarimo. Apskundimo terminas praleistas, prašymo šį terminą atstatyti apylinkės teismui nepateikta, todėl D. K. prašymas dėl LR ATPK 127 str.2d. atsiliepime į apeliacinį skundą nenagrinėtinas.
Institucija nesutinka su ta dalimi nutarimo, kuria administracinio teisės pažeidimo byla dėl LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukta. t.y. iš esmės nesutinka su teismo nurodytu įrodymų vertinimu.
Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami LR ATPK 256 str. numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis LR ATPK 256 str. 2 d. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs skundą apeliacine tvarka konstatuoja, jog šios teisės normos sprendžiant D. K. atsakomybės dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. klausimą nepažeistos. Teismo išvados, jog nenustatyta D. K. veikoje tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl nėra LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, yra pagrįstos ir neprieštaraujančios faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad LR ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Svarbus momentas nustatant asmens kaltę yra aplinkybės, ar asmuo suvokė padaręs eismo įvykį išsiaiškinimas ir nustatymas.
Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad D. K. galėjo nesuprasti, nesuvokti, kad jis padarė eismo įvykį. Tokiu būdu nesuvokiant, nežinant, kad galimai apgadintas kitas automobilis, pateisinamas ir nevykdymas pareigos pranešti apie įvykį policijai bei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. D. K. nuosekliai tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek ir duodamas parodymus teisme neneigė, kad buvo įvykio vakarą įvykio vietoje, tačiau nurodė, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutęs, nurodo ant automobilio jokių įbrėžimų nepastebėjęs, iš eismo įvykio nesiekė pasišalinti, nes dar užsuko į degalinę, buvo blaivus. Techninės apžiūros akte (b.l. 11) užfiksuota, jog apgadinta kitos transporto priemonės-Renault Laguna v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinio valstybinio numerio rėmelis. Iš byloje esančių foto nuotraukų, kurios nėra kokybiškos, matyti, jog apgadinimai labai nežymūs – nedideli apibrozdinimai. Tuo tarpu iš byloje esančių pažeidėjo vairuoto BMV 530 automobilio nuotraukų apie apgadinimus iš viso nėra galimybės spręsti, nes nuotraukos labai nekokybiškos, identifikuoti apgadinimų neįmanoma (b.l. 15-16). Šio automobilio techninės apžiūros akte nurodyta, jog įbrėžtas galinis bamperis, tačiau nenurodyta, kurioje vietoje įbrėžimai( b.l. 9), tuo tarpu eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, jog matosi sugadinimai – įbrėžimas ant galinio bamperio kairės pusės (b.l. 4). Sugadinimų pobūdis-įbrėžimai, nubrozdinimai patvirtina teismo išvadą, jog apgadinimai nežymūs. Šios aplinkybės kartu vertinant su D. K. parodymais bei rašytiniais paaiškinimais duoda pagrindą tikėti D. K. parodymais, jog jis nejuto kontakto, nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, kartu atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog D. K. suprato atsitrenkęs į kitą transporto priemonę bei nesant jokių objektyvių neginčytinų įrodymų apie tai, kad smūgis buvo stiprus, akivaizdžiai juntamas, konstatuotina, jog pagrįsta teismo išvada, kad D. K. pagrįstai galėjo nepajusti sukėlęs eismo įvykį, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino to nesuprasdamas, t.y. nesuprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį ir nesuprasdamas, kad jam dėl to kilo pareiga pranešti policijai.
Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad D. K. kaltė dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo neįrodyta neginčijamais įrodymais. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad D. K. suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstai konstatuota, jog D. K. veikoje nėra LR ATPK 130 str. d. numatyto pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal šį straipsnį nutraukta ir nuobauda neskirta pagrįstai.
Dėl išdėstytų argumentų daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
-Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti;
-Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama