Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1176-836/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
1-1176-836/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47335-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
M. S.
Nukentėjusysis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1176-836/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47335-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,kaltinamajam M. S.,nukentėjusiajai V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. gruodžio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio (toliau – str.) 2 dalį (toliau – d.) 8 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2016 m. kovo 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimu;

3) 2016 m. balandžio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimu;

4) 2019 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui;

5) 2020 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atlikęs;

6) 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. gruodžio 1 d. apie 22.00 val., M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia sugriebęs už kaklo smaugė V. R., peiliu kėsinosi nupjauti jai plaukus ir kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis M. S. buvo nenuoseklus. Pirmojo teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau sekančio posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Parodė, kad sudavė V. R. kumščiu į veidą. Buvo sugriebęs už kaklo ir kėsinosi jai nupjauti plaukus. Tą dieną buvo išgėręs alaus. R. K. ir V. A. matė, kaip jis pastūmė R.. Su nukentėjusiąja nėra jokių santykių, o anksčiau buvo sugyventiniai. Nukentėjusiosios atsiprašė. Gailisi dėl savo veiksmų. Dirba, gydosi nuo alkoholizmo. Sutiktų ir toliau gydytis nuo alkoholizmo. Kaltės iš karto nepripažino, nes bijojo gauti realią laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2020 m. gruodžio 1 d., M. S. pasikvietė ją ir jie gėrė alų (duomenys neskelbtini) k. Buvo keturiese, kartu buvo dar V. A. ir R. K.. Vakare S. pradėjo konfliktuoti, tampytis, bandė peiliu nupjauti plaukus. Buvo pagriebęs už kaklo, dėl to jai trūko oro. R. K. patraukė S. nuo jos. S. vieną kartą delnu sudavė per veidą. Į policiją skambino tą pačią dieną po įvykio ir pasakė, kaip viskas vyko. Įvykio metu buvo apsvaigusi. S. nematė, kaip ji skambino į policiją, nes buvo pabėgęs. Smurtą matė K. ir A.. S. ne pirmą kartą prieš ją smurtauja ir dėl to buvo teistas. Po įvykio bendravo su S., sakė, kad teismo salėje atsiprašys. Jis jai kaltę pripažino. S. priekaištavo S., kodėl ji tiesą pasakė. Jos S. atsiprašė, ieškinio nereiškia ir pretenzijų jam neturi. Su S. gyveno kartu 6 metus, turi dukrą. Dabar jau 7 mėnesius kartu nebegyvena. Įvykio dieną jau 3 mėnesius kartu nebegyveno.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis (1 t., b. l. 15-23, 24-30).

Iš pranešimo į Bendrąjį pagalbos centrą matyti, kad 2020 m. gruodžio 1 d. 22.08 val. V. R. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), buvęs jos vyras ją sumušė, pešė už plaukų, bandė nupjauti peiliu plaukus (1 t., b. l. 39).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus pranešimo įrašą, jame girdėti kaip moteris pareigūnams sako, kad M. S. ją mušė, sudaužė veidą, išpešė plaukus (1 t., b. l. 35, 36-37).

Policijos registruojamų įvykių registras patvirtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. adresu (duomenys neskelbtini), policija kviesta daug kartų, dauguma dėl galimo smurto (1 t., b. l. 45-50)

Liudytoja Ž. S. nurodė, kad jos sesuo V. R. gyvena kartu su sugyventiniu M. S., o ji augina jų mažametę dukrą. 2020 m. gruodžio 1 d. vakare, jai paskambino sesuo, kuri gyvena yra Anglijoje, ir pasakė, kad M. S. vėl sumušė V. R.. Ji nusprendė nuvažiuoti pažiūrėti į (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, kad jos sesuo V. R., M. S., V., kurios pavardės nežino ir R. K., jau dieną prieš tai tame name vartojo alkoholį. Ji atvyko apie 23 valandą ir namuose seserį ir jos draugę V. rado užsirakinusias, o M. S. buvo kieme prie namo, šaukė, kad išdaužys langus, skundėsi, kad V. R. jo neįleidžia į namus. Pabeldus į duris, V. R. ją į namo vidų įsileido, ji buvo akivaizdžiai neblaivi ir sakė, kad sugyventinis M. S. prieš ją smurtavo, buvo pasiėmęs peilį ir norėjo jai nupjauti plaukus, taip pat, kad spyrė jai vieną kartą iš kojos. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepasakojo. M. S. neigė smurtavęs prieš V. R.. Ant sesers veido tuo metu sužalojimų ji nematė. Ji V. R. liepė važiuoti su ja į namus, tačiau pastaroji nesutiko, pasakė, kad dėl jos atžvilgiu naudoto smurto, ji pranešė policijai. Tuo metu kai atvyko pareigūnai, M. S. iš įvykio vietos pabėgo (1 t., b. l. 81-82).

Liudytojas R. K. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. vakare paskambino savo draugui M. S. ir pasakė, kad jo name, (duomenys neskelbtini), dega šviesa. Jiems nuvykus į minėtą namą, ten rado V. R. ir V. A., kurios vartojo alkoholį. M. S. liepė joms išeiti, kadangi tas namas priklauso jo motinai, o jos niokoja namą ir eikvoja elektrą. Tada V. R. sudavė M. S. delnu vieną kartą į veidą, o M. S. ją pastūmė ir ji nugriuvo ant lovos. Kas toliau vyko, jis nematė, nes lova ant kurios nugriuvo V. R. yra už krosnies. Nematė, kad M. S. smaugtų V. R. ar bandytų peiliu jai nupjauti plaukus. Jo žiniomis M. S. dažnai smurtauja prieš V. R.. Kodėl V. R. kvietė policiją, nežino, nes buvo namuose. Jis išėjo į savo namus, o V. A., V. R. ir M. S. pasiliko. Kiek valandų buvo kai jis grįžo į namus, neatsimena (1 t., b. l. 92).

Liudytoja V. A. nurodė, 2020 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini), nuo ryto kartu su V. R., M. S. ir R. K. vartojo alkoholį. Apie 22.00 val. tarp V. R. ir M. S. kilo žodinis konfliktas, M. S. tapo agresyvus ir sugriebęs V. R. už kaklo ją smaugė. Ji M. S. patraukė nuo V. R., tada jis griebė peilį ir bandė nupjauti V. R. plaukus, bet ji su R. K., M. S. nuo V. R. atitraukė. Kas vyko toliau, ji nematė, nes nuėjo į virtuvę. Po konflikto matė, kad kambaryje ant grindų buvo išpešti V. R. plaukai. Kai V. R. paskambino į policiją, M. S. išėjo iš namų. Ji žino, kad M. S. yra kelis kartus smurtavęs prieš V. R. (1 t., b. l. 97).

Liudytojas D. Č. – vyr. patrulis, nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. dirbant kartu su vyr. patruliu J. M., apie 22.08 val. buvo gautas pranešimas kad (duomenys neskelbtini), pranešėją V. R. sumušė buvęs vyras, pešė už plaukų, bandė juos nupjauti peiliu. Vykstant į įvykio vietą, telefonu buvo susisiekta su pranešėja. Į skambutį atsiliepė vyriškis, kuris neprisistatė, tačiau paaiškino, kad šiuo metu pranešėja miega. Nuvykus minėtu adresu, namuose buvo rasta pranešėja V. R., kuriai buvo nustatytas 3,31 promilės girtumas. V. R. paaiškino, kad sugyventinis M. S. ją mušė rankomis per veidą, peiliu bandė nupjauti jai plaukus. Tiksliai įvykio aplinkybių dėl girtumo negalėjo paaiškinti, ant moters lūpos matėsi įdrėskimas, daugiau sužalojimų ant veido nebuvo. M. S. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs, jo buvimo vieta nenustatyta (1 t., b. l. 87).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje ištirtų ir nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gruodžio 1 d. apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs už kaklo smaugė V. R., peiliu kėsinosi nupjauti jai plaukus ir kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamasis nurodė, jog jie prieš įvykį su nukentėjusiąja nebuvo sugyventiniai ir bendro ūkio nevedė. Nukentėjusioji V. R. patvirtino, jog M. S. yra jos buvęs sugyventinis, su kuriuo gyveno kartu 6 metus, turi dukrą. Įvykio dieną jau 3 mėnesius kartu nebegyveno ir šiuo metu gyvena atskirai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo įregistravę santuokos ir kartu bendrai negyveno, jie nelaikytini šeimos nariais, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis M. S. smurtavo prieš šeimos narę – sugyventinę bei kaltinamojo M. S. veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo dėl nepateisinamo pykčio prieš fiziškai silpnesnę moterį. Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas, taip pat ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. M. S. baustas administracine tvarka, informacijos apie paskutinių dviejų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 48-56), dirba, registruotas dėl priklausomybės ligų gydymo (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas (2 t., b. l. 66), Probacijos tarnybos duomenimis, teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę vykdo, pažeidimų nenustatyta (2 t., b. l. 63). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant vidutinį laisvės atėmimo bausmės dydį. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

M. S. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu, prie juo paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės minimalią dalį ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, civilinio ieškinio nėra, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji jam griežtos bausmės nesiekia. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, tai yra dirba, gydosi nuo alkoholizmo, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą), tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 129-130), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinis peilis, saugomas Kėdainių rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – 10,74 eurų (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir skirti M. S. šiuos įpareigojimus:

- per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą);

- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinį peilį, saugomą Kėdainių rajono policijos komisariate, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priteisti iš M. S. proceso (pašto) išlaidų – 10,74 Eur (dešimt eurų 74 centus) valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė