Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-190-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
1A-85-190-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Vladas Nikitinas, Zenonas Birštonas
Nuteistasis
J. R.
Nukentėjusysis
A. G.
Advokatai
Algis Tursas, Jolanta Teresė Litvinskienė
NUORAŠAS

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-85-190-2011

Teisėja Laima Leipuvienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

2.4.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2011 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Zenono Birštono ir Vlado Nikitino, sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

nuteistojo J. R. gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,nukentėjusiojo atstovui advokatui Algiui Tursai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš J. R. padarytą 480,96 Lt (keturių šimtų aštuoniasdešimties litų ir devyniasdešimt šešių centų) turtinę žalą ir 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) neturtinę žalą.

Nukentėjusiajam A. G. iš J. R. priteista 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) turėtoms advokato išlaidoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

jis 2009-11-28, apie 14.30 val., Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Rastinėnų kaime, sodininkų bendrijoje „Sparta“, prie tvenkinio, viešoje vietoje, priėjo prie žvejojančio A. G. bei šalia jo stovinčios S. V. ir įžūliai elgdamasis liepė pastariesiems išeiti. A. G. pradėjus rinkti savo daiktus, J. R. tyčia koja atsistojo ant 240 Lt vertės „Balzer“ meškerės ir ją sulaužė. Po to, tyčia koja užmynė ir sulaužė antros meškerės „TF 100“ 40 Lt vertės ritės žiedą. A. G. mobiliojo ryšio telefonu skambinant į policiją, J. R. spyrė koja į jo ranką, dėl ko 120 Lt vertės telefonas „Nokia“ įkrito į tvenkinį, po to, vieną kartą kumščiu sudavė A. G. į veidą, pagriebęs jį už drabužių, pargriovė ant žemės ir gulinčiam A. G. ne daugiau kaip 4 kartus treptelėjo koja ant veido, tuo padarydamas muštines žaizdas nosies nugarėlėje ir viršutinės lūpos gleivinėje bei kraujosruvą kairėje šlaunyje, t. y. įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams nežymiai jį sužalojo, padarė 400 Lt turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį. S. V. bandant J. R. sugėdinti, pastarasis išplūdo ją necenzūriniais žodžiais ir pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ir pajuto fizinį skausmą.

J. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. R. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiųjų A. G. ir S. V. parodymai, specialisto V.Kolomieco paaiškinimai, liudytojų I. L., M. M., J. K., E. K. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai.

Teismas pažymėjo, kad nors kaltinamasis neigia vartojęs smurtą prieš nukentėjusiuosius ir gadinęs turtą, tačiau tai neginčytinai patvirtina surinktų įrodymų visuma. Duomenų, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kitu laiku ar kur nors kitur teismui nepateikta. Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad jis buvo nežymiai sužalotas būtent kaltinime nurodytu metu, o sužalojimų lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes. Teismas nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymus dėl turto sugadinimo, patvirtina meškerių ir ritės apžiūros protokolai bei nuotraukos. Aplinkybę, kad A. G. skambinant mobiliojo ryšio telefonu, kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam į ranką, dėl ko telefonas „Nokia“ įkrito į tvenkinį, patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais nukentėjusiojo prarastą ir sugadintą turtą, teismas visiškai patenkino A. G. civilinį ieškinį dėl 480,96 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsižvelgus į A. G. sužalojimo padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, panaudojo fizinį smurtą prieš nieko jam pačiam nepadariusį asmenį ir garbaus amžiaus moterį, tačiau nesant įrodymų, kad jis žinojo apie nukentėjusiojo neįgalumą, į nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, kurių vienas neįgalus, o kitas dirba, bei vadovaujantis protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, A. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš J. R. priteista 3000 Lt (BPK 115 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. R. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba nutraukti bylą ar pakeisti nuosprendį ir jam paskirti švelnesnę bausmę.

J. R. tvirtina, kad skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomos nustatytos ir įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės neatitinka teisme nagrinėto kaltinimo, kadangi skirtingai aprašytas veiksmų pobūdis, jų skaičius, įvykio vieta ir kitos aplinkybės. Apelianto nuomone, teismas tokiais veiksmais išplėtė kaltinimo ribas ir pasunkino jo teisinę padėtį, taip suvaržydamas teisę į gynybą. Be to, nurodo, kad kaltinimo formuluotė neatitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijos.

Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neanalizavo santykių tarp jo ir nukentėjusiųjų, buvusių iki įvykio, priežasčių, dėl kurių kilo konfliktas, kokie motyvai jį paskatino panaudoti smurtą, jeigu smurtas buvo apskritai panaudotas, be to, ar yra priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys, ir tik tuomet turėjo padaryti argumentuotą išvadą dėl veikos kvalifikavimo. Bylos duomenys patvirtina, jog konfliktas įvyko dėl asmeninių santykių, pašaliniai asmenys įvykio nematė, viskas truko neilgai. Teismas taip pat nesiaiškino, kada ir kokiu būdu nukentėjusiajam buvo padarytas kūno sužalojimas, kokį turtą jis įvykio dieną su savimi turėjo, ar iš tikrųjų buvo sugadintas jo turtas ir ar tai nuteistasis padarė.

J. R. pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas, kuris 2009-11-28 ką nors matė, ką nors girdėjo ar buvo įvykio vietoje, todėl nepagrįstai konstatuota, kad buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis. Įvykis buvo tik tarp jo ir nukentėjusiųjų, tačiau dėl šios aplinkybės teismo posėdyje nėra pasisakoma. Tik teisme liudytoja J. K. pradėjo kalbėti apie neva įvykį mačiusią ir girdėjusią Genutę, tačiau duomenų, patvirtinančių, šių naujų parodymų teisingumą, byloje nėra. Teismas nebandė nustatyti Genutės tapatybės ir iškviesti jos į teismą apklausai. Šis prieštaravimas teismo ir liko nepašalintas, o nukentėjusiojo motinos liudytojos J. K. prieštaringi parodymai nuosprendyje neaptarti. Be to, nuteistasis nurodo, kad jis neturėjo tikslo viešoje vietoje demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir įžūliais veiksmais sutrikdyti visuomenės rimtį.

Apelianto nuomone, teismas, nuosprendžiu pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., pažeidė taip pat nukentėjusiojo A. G. interesus, kadangi byloje yra pastarojo 2009-11-28 skundas, kuriame jis rašo, kad dėl sužalojimų galvoja kreiptis į teismo medicininę ekspertizę ir vėliau privataus kaltinimo tvarka į teismą. Skundai privataus kaltinimo tvarka yra nagrinėjami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK XXX skyriumi. Dėl šios priežasties 2009-12-04 nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o teismo nuosprendis yra neteisėtas.

J. R. pabrėžia, kad teismas nuosprendyje vertino išskirtinai tik jį kaltinančius įrodymus, juos sureikšmino, savo išvadas grindė ne visapusiškai ištirtais objektyviais rašytiniais įrodymais, o prielaidomis. Teismas taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, pagal kuriuos savo procesiniame sprendime privalėjo nurodyti motyvus, kuriais remdamasis atmetė jį teisinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino jo dukters I. L. parodymus prieštaringais jo duotiems parodymams, kadangi jie neatitiko tos dienos įvykių tikslaus laiko, nors nevertinta ta aplinkybė, jog nuo įvykio iki jo ir dukters apklausų buvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jie davė nuoseklius parodymus apie netinkamą nukentėjusiųjų elgesį prie tvenkinio, apie jų nepaisymą bendrų visuomenės gyvenimo normų, nuolatinį šiukšlinimą ir kitas aplinkybes.

J. R. nurodo, kad konfliktai tarp jo ir nukentėjusiojo A. G. vyksta ilgai (6-7 metus). 2009-11-28 konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko dėl A. G. nesilaikymo visuomenėje priimtų gyvenimo normų ir taisyklių, jis buvo išgėręs ir į prašymą surinkti išmėtytas šiukšles prie tvenkinio ne tik nesureagavo, bet, nuteistojo teigimu, pasipriešino mesdamas dalį šiukšlių į jo sklypą. Liudytoja I. L. taip pat parodė, kad jo santykiai su nukentėjusiaisiais yra konfliktiški, o liudytoja J. K. parodė, kad vieną kartą jos sūnus A. G. skundėsi dėl konflikto su juo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi prieštaringais nukentėjusiojo A. G. parodymais ir nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nesutapimai yra neesminiai. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp jo ir nukentėjusiojo parodymų, taip pat tarp abiejų nukentėjusiųjų parodymų. J. R. teigimu, teismas nuosprendyje taip pat nepagrįstai rėmėsi akistatos, atliktos tarp jo ir nukentėjusiojo A. G., rezultatais. Akistata atlikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, tačiau apie tai nuosprendyje nėra užsimenama. Pasak apelianto, akistatos metu jis nurodė, jog akistata atliekama tendencingai, pažeidžiant įstatymą, tačiau šis procesinis veiksmas nebuvo nutrauktas, o toliau tęsiamas. Todėl akistatos metu gauti duomenys negali būti įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę.

Apeliantas tvirtina, kad teismas nuosprendyje nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis yra nustatyta, jog konfliktas įvyko ir nukentėjusysis buvo sužalotas būtent apie 14:30 val. J. R. teigimu, nukentėjusysis A. G. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė prieštaringus parodymus, kada jis susiruošė žvejoti, kada ir kiek laiko žvejojo bei kada prasidėjo konfliktas. Nukentėjusiosios S. V. parodymai šioje dalyje taip pat nenuoseklūs. Konkretus sužalojimų padarymo laikas nenustatytas specialisto išvadoje. Byloje yra pagalbos telefono pranešimo išklotinė, kad buvo skambinama 15:23 val., tačiau liko nenustatyta, kur nukentėjusieji buvo iki 15:23 val., kas skambino pagalbos telefonu, kurioje vietoje buvo skambinama.

J. R. nuomone, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas tendencingai, nukentėjusieji buvo apklausiami po kelis kartus, su juo nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, į jį mesti A. G. daiktai kaip daiktiniai įrodymai prie baudžiamosios bylos neprijungti.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas patenkino nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį dėl 480,96 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau byloje nepateiktas nei vienas kvitas ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis turėjo būtent mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kada ir už kiek jis įsigijo telefoną, meškerę „Balzer" ir meškerės „TF100“ ritę. Sudėjus visų kaltinime nurodytų daiktų vertes, išeina 400 Lt suma, nors pirminiame skunde nukentėjusysis nurodė 360 Lt dydžio žalą. Be to, teismas šioje dalyje iš viso nemotyvavo, kodėl priteisiama dar ir 80,96 Lt. Apelianto nuomone, taip pat nepateikti pakankami argumentai dėl priteistos 3000 Lt neturtinės žalos dydžio.

J. R. nurodo, kad jam paskirta neteisinga bausmė. Teismas, skirdamas jam laisvės apribojimą, visiškai nemotyvavo, kodėl parenka būtent šią bausmės rūšį. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 55 str., skirdamas jam mažesnę nei vidutinė laisvės apribojimo bausmę. Ne švelniausios bausmės rūšies ir trukmės paskyrimas taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 41 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr.40 išaiškinimui dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje J. R. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo A. G. atstovas – apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusis bylos medžiaga, konstatuoja, jog J. R. nuteistas pagrįstai, jo nusikalstama veika įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, ji tinkamai kvalifikuota, o paskirta bausmė nėra per griežta.

Nuteistojo J. R. teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo eigoje nebuvo surinkta neabejotinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo tiriamos abejotinos, faktiniais duomenimis nepagrįstos jį kaltinančios aplinkybės, o jį teisinančios ir įrodančios jo nekaltumą aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, J. R. kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme yra įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, įvertintais įrodymais: nukentėjusiųjų A. G. ir S. V. bei liudytojos J. K. parodymais, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, Omnitel įeinančių ir išeinačių skambučių išklotinėmis, bendrojo pagalbos centro informacija ir garso įrašų suvestine, kita rašytine bylos medžiaga. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas šių reikalavimų nepažeidė.

Kaip jau minėta aukščiau, J. R. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog apeliantas viešoje vietoje nesielgė įžūliai, nesutrikdė visuomenės rimties, nes konflikto metu nieko aplinkui nebuvo ir pašaliniai asmenys įvykio nematė. Pažymėtina, kad veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kita vertus, nuteistojo neteisėtų veiksmų tiesioginiu stebėtoju buvo nukentėjusysis ir S. V..

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aprašytos konkrečios veikos padarymo aplinkybės visiškai atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Nukentėjusysis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė iš esmės nuoseklius parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinino, jog parodymų nesutapimai nėra esminiai. A. G. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir išvardino veiksmus, kuriuos jo atžvilgiu atliko J. R.. Be to, tai, jog J. R. prie tvenkinio A. G. atžvilgiu vartojo smurtą ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį patvirtino S. V., kuri buvo įvykio vietoje ir nuteistojo veiksmai jai sukėlė išgąstį. Liudytojos J. K. parodymai atitiko faktines bylos aplinkybes bei sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis. Be to, vertinant nurodytų įrodymų patikimumą, svarbu tai, kad A. G. bei S. V. nurodytos sužalojimo aplinkybės ir mechanizmas atitiko specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus.

Iš J. R. ir jo dukters I. L. parodymų analizės matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo jų teisingumu. Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog nuteistojo parodymai nenuoseklūs ir buvo keičiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodant skirtingas esmines aplinkybes. J. R. patvirtino, jog įvykio dieną jis buvo savo sode, esančiame SB „Sparta“, tačiau kelis kartus apklausiamas ikiteisminiame tyrime jis nurodė skirtingą laiką, kada išvyko, bei vietą, kur važiavo iš sodo, o teisme nurodė visiškai naują aplinkybę, jog savo mobiliojo ryšio telefoną jis, išvažiuodamas iš sodo, paliko. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas jo bei dukters parodymus vertino kritiškai, nes jie nesutampa minučių tikslumu. Kolegija pažymi, jog nuteistojo ir liudytojos I. L. parodymai skiriasi ne tik dėl J. R. atvykimo pas dukrą į ligoninę, bet ir dėl buvimo ten trukmės, nes, anot I. L., tėvas ligoninėje pabuvo tik pusvalandį, nors apeliantas teigė, kad ligoninėje su dukra bendravo apie dvi valandas. Tokie J. R. parodymai, jog byloje įvykio nustatytu metu jo sode nebuvo yra paneigiami akščiau minėtų liudytojų parodymais, o iš Omnitel įeinančių ir išeinačių skambučių išklotinės matyti, kad iš J. R. priklausančio mobiliojo ryšio telefono laikotarpyje nuo 13.29 iki 15.30 buvo skambinta bei atsiliepta 10 kartų ir tai vyko GSM bokšto Nr. 190B, esančio Rastinėnų k., Vilniaus r., veikimo zonoje, tai yra būtent nagrinėjamo konflikto vietoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad pats J. R. pripažino, jog sode buvo vienas, atmetė nuteistojo versiją, kad byloje nustatyto įvykio metu jo sode nebuvo, o savo telefoną jis buvo palikęs. Tokiu būdu apylinkės teismas teisingai vertino liudytojos I. L. parodymus, kurie atitiko nukentėjusiųjų A. G. ir S. V. parodymus apie konflikto laiką bei UAB „Omnitel“ užfiksuotų skambučių laiką. Pažymėtina ir tai, jog iš baudžiamosios bylos matyti, kad J. R. yra ūmaus būdo ir linkęs konfliktuoti, ką patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria J. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. už tai kad 2010-01-29 po akistatos su A. G. viešoje vietoje, t.y.Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono PK patalpose vartojo necenzūrinius žodžius, kuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (t.1, b.l. 154).

Šalies argumentai

J. R. apeliaciniame skunde teigia, jog tarp jo ir A. G. dar iki konflikto 2009-11-28 prie prūdo buvo susiklostę įtemti santykiai dėl to, jog nukentėjusysis atėjęs žvejoti šiukšlindavo aplinką. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo ištirtų ir tinkamai įvertintų bei apeliacinės instancijos patikrintų įrodymų visuma patvirtina, jog J. R. 2009-11-28 prie tvenkinio A. G. atžvilgiu vartojo smurtą, o S. V. išplūdo necenzūriniais žodžiais bei pastūmė ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį, o tai, jog iki tos dienos nuteistasis ir nukentėjusysis konfliktavo reikšmės J. R. veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. reikšmės neturi. Be to baudžiamojoje byloje nėra ir apeliantas nepateikė teismui objektyvių duomenų apie tai, kad jau ir anksčiau tarp jo ir nukentėjusiojo kildavo konfliktai bei santykiai buvo įtempti. Atvirkščiai, akistatos metu ir nukentėjusysis, ir nuteistasis pareiškė, kad vienas kitą pažįsta tik iš matymo ir santykių nepalaiko (t.1, b.l. 98-99).

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje kaip įrodymu rėmėsi akistata tarp jo ir A. G.. Kolegija atkreipia dėmesį, jog 2010-01-29 akistatos protokole yra užfiksuota, jog J. R. atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad byla tiriama neobjektyviai. Jo tvirtinimu, akistata buvo atlikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Tačiau būtina pabrėžti, kad J. R. nei akistatos metu, nei apeliaciniame skunde nekonkretizavo, kodėl byla buvo tiriama neobjektyviai, be to apeliaciniame skunde nenurodė, kuo pasireiškė atliktos akistatos neatitikimas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimams. Pažymėtina ir tai, jog šio atlikto ikiteisminio tyrimo veiksmo (akistatos) nuteistasis neskundė.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas pasunkino kaltinamajam pareikštą kaltinimą, praplėsdamas jį naujomis aplinkybėmis bei nurodo, anot apelianto, kaltinime ir teismo nuosprendyje neatitinkančias aplinkybes. Kaltinime buvusi sąvoka „prūdas“ nuosprendyje pakeista į „tvenkinys“, o sąvokos „įžūliais veiksmais“ iš viso nebelieka, tačiau atsiranda nauja, kaltinime nebuvusi aplinkybė „įžūliai elgdamasis liepė išeiti“. Nuosprendyje taip pat atsirado nauja nustatyta aplinkybė, kad nuteistasis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Apeliacinės instancijos vertinimu, šie skundo argumentai pripažintini nepagrįstais, nes kolegija neįžvelgia jokių naujų apeliantui neinkriminuotų kaltinime faltinių aplinkybių, kurios būtų nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. J. R. pareikšto kaltinimo ir apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad šiuo atveju kaltinamajam pareikštas kaltinimas skundžiamu nuosprendžiu praplėstas nebuvo, nes jis buvo kaltinamas padaręs viešosios tvarkos pažeidimą savo konkrečiais neteisėtais veiksmais ir teismas taip pat nustatė, jog apeliantas padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką būtent kaltinime nurodytais veiksmais, vietoje ir laiku.

Be to apeliantas skunde tvirtina, kad tiriant bei nagrinėjant bylą teisme buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie suvaržė kaltinamojo teises bei sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Tačiau savo skunde J. R. tik deklaratyviai teigia apie jo teisių suvaržymą ir šališką bylos tyrimą bei nagrinėjimą, konkrečiai nenurodydamas šių esminių jo teisių arba Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų. Todėl nėra pagrindo manyti, jog tiriant arba ngrinėjant bylą apylinkės teisme buvo pažeistos apelianto teisės. Pažymėtina, kad byloje nėra faktinių duomenų, jog prieš pat nagrinėjamą konfliktą arba jo metu nukentėjusysis A. G. elgėsi netinkamai, todėl nebuvo pagrindo tirti ir analizuoti jo elgesį.

Apeliacinės instancijos nuomone, tikslintinas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš nuteistojo J. R. nukentėjusiajam A. G. naudai priteistos turtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodydamas, kad iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai yra priteistina 480,96 litų dydžio suma turtinei žalai atlyginti, šią sumą nurodė klaidingai. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies akivaizdžiai matyti, jog padaryta turtinė žala, kaip ir nurodo apeliantas savo skunde, yra būtent 400 litų dydžio, t.y. meškerės „Balzer“ vertė 240 litų, meškerės „TF 100“ ritės žiedo vertė 40 Lt ir telefono „Nokia“ vertė 120 Lt, kas iš viso ir sudaro 400 litų. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent 80,96 litų dydžio sumą sudaro A. G. civiliniame ieškinyje nurodytos vaistų ir transporto išlaidos, kurių pirmosios instancijos teismas nepriteisė ir tai nurodė nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, 480,96 litų dydžio sumos turtinei žalai atlyginti priteisimas šiuo atveju yra tik techninė klaida, kuri taisytina nekeičiant nuosprendžio.

Nuteistasis J. R. skunde teigia, jog nuosprendyje nepateikti pakankami argumentai dėl priteistos 3000 Lt neturtinės žalos dydžio. Kolegija pažymi, jog civilinis ieškinys turi būti pagrįstas. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas A. G. civilinį ieškinį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai jį sumažino nuo 15 000 Lt iki 3 000 Lt ir tokį savo sprendimą argumentavo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. R. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog A. R. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, dirba. Apeliantui paskirta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, o jos dydis neviršija baudžiamojo įstatymo nustatytų šios bausmių rūšių vidurkio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos 55 str. ir J. R., kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas J. R. paskyrė ne griežčiausią iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių. Nuteistasis prašo vietoj laisvės apribojimo paskirti jam viešuosius darbus arba baudą. Kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. nuostatomis, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, o vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama jam areštu, tačiau byloje sąlygų pakeisti laisvės apribojimą bauda arba areštu nenustatyta. Manytina, jog bausmės rūšis parinkta tinkamai ir jos vykdymo metu bus galima pasiekti tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusiojo A. G. atstovas paprašė priteisti iš nuteistojo J. R. proceso išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – 2010 m. gruodžio 10 d. 650 Lt sąskaitą už teisines paslaugas, kuri, apeliacinės instancijos nuomone, atitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad J. R. apeliacinis skundas atmetamas, yra pagrindas A. G. turėtas išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinėje instancijoje pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo J. R. (Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendį turtinės žalos priteisimo dalyje bei priteisti iš J. R. nukentėjusiojo A. G. naudai 400 (keturis šimtus) litų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. R. A. G. naudai 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) Lt advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Zenonas BirštonasVladas NikitinasNuorašas tikras