Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui , gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, kaltinamajam A. J. , nukentėjusiajai D. Ž. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, 1 kartą teistas: 1995-09-11 Alytaus r. apyl. teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. (1961 m. redakcija) ir nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vad. LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 str. (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180, įsigaliojusio 1993 m. liepos 02 d. redakcija), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2001-12-18 apie 19.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia vieną kartą virtuviniu peiliu smogė V. K. į krūtinės ląstos kairę pusę širdies plote, padarydamas jai sunkų kūno sužalojimą dėl durtai pjautos kiauryminės kairės pusės krūtinės ląstos žaizdos su kairio plaučio apatinės skilties bei širdies kiauryminiu sužalojimu, kas sukėlė ūmų išorinį ir vidinį nukraujavimą, išsivysčiusį į sunkaus laipsnio hipovoleminį šoką, bei V. K. mirtį, tokiu būdu nužudė V. K. .

2001-12-27 daiktinių įrodymų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti paimti drabužiai. Rudos spalvos megztinis priekyje perkirptas, krūtinės srityje yra rausvos spalvos dėmė panaši į kraujo ir medžiagos pažeidimas. (1 t., b. l. 20-21).

2001-12-27 daiktinių įrodymų apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėti paimti daiktai. Ant laikrodžio apyrankės ir ant užrašų knygelės viršelio rastos dėmės panašios į kraujo. (1 t., b.l. 28-29).

2001-12-19 Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 383 nurodoma, kad V. K. mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio ir vidinio nukraujavimo, išsivysčiusio sunkaus laipsnio hipovoleminio šoko durtai-pjautos kiauryminės kairės pusės krūtinės ląstos žaizdos su kairio plaučio ir širdies kiauryminiu sužalojimu pasekoje. V. K. mirtis įvyko 2001-12-19 01.50 val. Atliekant lavono teismo medicininę ekspertizę buvo rasta: durtai-pjauta kiauryminė kairės pusės krūtinės ląstos žaizda su kairio plaučio apatinės skilties bei širdies kiauryminiu sužalojimu. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas aštraus duriamai-pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu, žaizdos kanalas eina nedideliu kampu iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn. Kanalo ilgis apie 7-8 cm. Šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus kūno sužalojimas, sukėlęs mirtį. Mirtinas sužalojimas padarytas vieno poveikio pasekoje. Smūgio sudavimo metu V. K. ir smūgį sudavusio asmens tarpusavio padėtis galėjo būti vienas prieš kitą. Poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje su jos centre esančiu nubrozdinimu galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, paviršiniai linijiniai įbrėžimai smakro kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti prieš mirtį ir įtakos mirčiai neturėjo. Šie sužalojimai gali būti kvalifikuojami kaip lengvi kūno sužalojimai, nesukėlę trumpalaikio sveikatos sutrikimo. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasekoje. V. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nėra. (1 t., b.l. 31-36).

2002-03-14 Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 47 nurodoma, kad durtinis-pjautinis V. K. sužalojimas ir jos megztinio pažeidimas padaryti ne tyrimui pateiktu peiliu, turinčiu juodą sintetinę rankeną. Tikėtina, kad jie padaryti tyrimui pateiktu peiliu, turinčiu rusvą rankeną. Dėl pastarojo peilio kategoriška išvados forma nėra galima todėl, kad tiek tiriamuose, tiek ir šiuo peiliu padarytuose megztinio pažeidimuose ir odos žaizdose sutampančių požymių visuma nėra pakankamai individuali. (1 t., b.l. 39-46).

2002-03-13 Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 72 nurodoma, kad V. K. kraujas yra A(II) grupės. Ant peilio, paimto iš įvykio vietos, ir V. K. megztinio yra žmogaus kraujas A(II) grupės, kuris gali priklausyti V. K. . (1 t., b.l. 49-50).

2002-06-24 teisiamojo posėdžio protokolas, 2002-06-25 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria A. J. pripažintas padaręs pavojingą visuomenei veiką, numatytą LR BK 104 str. Paskirta A. J. priverčiamoji med. pobūdžio priemonė – atidavimas į psichiatrinę ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis iki A. J. pasveiks. (2 t., b.l. 65-76).

2004-11-18 Teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės aktas Nr. 52, kad A. J. nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtine psichikos liga bei laikinu psichikos sutrikimu, jis buvo paprasto girtumo būklėje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. J. serga lėtinio pobūdžio psichikos sutrikimu – pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo depresijos epizodu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. J. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. (2 t., b.l. 129-132).

2008-07-18 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-65, kad A. J. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas mišraus tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. J. taikyti priverstinę medicinos priemonę nereikalinga. Su A. J. gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis gali stoti prieš teismą. (3 t., b.l. 2-6).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą: A. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 104 str. (1961 m.). Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ (toliau – Senato nutarimas Nr. 46) 4 punktas). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. J. tyčia vieną kartą virtuviniu peiliu smogė V. K. į krūtinės ląstos kairę pusę širdies plote, padarydamas jai sunkų kūno sužalojimą, kas nulėmė jos mirtį. Tokiu būdu A. J. nusikalstama veika kvalifikuota kaip nužudymas teisingai.

Pagal nustatytas byloje aplinkybes kaltinamasis A. J. nužudymą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numato padarinių kilimą ir nors nenori tų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Tie padariniai tampa neišvengiami dėl to, kad kaltininkas tikslui pasiekti pasirenka būtent tokį elgesio būdą, jog negeidžiami padariniai tampa labai tikėtini.

Nustatyta, kad V. K. A. J. dūrė peiliu. Pagal eksperto išvadas, V. K. mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio ir vidinio nukraujavimo, išsivysčiusio sunkaus laipsnio hipovoleminio šoko durtai-pjautos kiauryminės kairės pusės krūtinės ląstos žaizdos su kairio plaučio ir širdies kiauryminiu sužalojimu pasekoje. Asmuo, numatydamas, kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas – sužalojimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės, ir siekdamas ar sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti, supranta savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numato, kad nukentėjusysis gali nuo padaryto sužalojimo mirti. A. J. pagal įvykio aplinkybes privalėjo numatyti, kad gali padaryti nukentėjusiajam sunkų gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą (jis dūrė peiliu), tuo pat metu numatė ir galimybę, kad nukentėjusiajai bus atimta gyvybė. Smogdamas nukentėjusiajai peiliu jis suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nustatyta, kad A. J. smogė peiliu - šie veiksmai valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Panaudotas įrankis yra pakankamai grėsmingas. Dėl to, kad A. J. nedetalizavo numatomų padarinių kokybinės išraiškos, kaip jis pats pasakė, kad būdamas labai girtas tyčios nužudyti neturėjo, tokiu atveju jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Nors kaltinamasis A. J. teigia, kad būdamas labai girtas pats nesuvokia, kodėl padarė paminėtą nusikaltimą, tačiau jis dėl to negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 19 str. 1 d.). Jo savanoriškas fiziologinis apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamo veikos padarymui yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė ( BK 60 str. 1 d. 9 p.). Visos ištirtos bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltininkas, privalo atsakyti už kilusius padarinius – tyčinį nužudymą.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartų įrodymų visetą, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas A. J. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 104 str. (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180, įsigal. 1993 m. liepos 02 d. redakcija).

Dėl civilinių ieškinių

D. Ž. pateikė civilinį ieškinį 12 673 Lt turtinei žalai ir 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl 12 673 litų turtinės žalos (laidojimo išlaidos) pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir tenkintinas pilnai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Todėl priteistina iš A. J. D. Ž. 12 673 litai turtinei žalai atlyginti.

Be to, nukentėjusioji D. Ž. prašo priteisti 500 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Vis dėlto pažymėtina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2010; 2K-404/2010; 2K-485/2009; 2K-523/2009).

Neturtiniu žalos atlyginimu yra siekiama kompensacinių, socialinio teisingumo atkūrimo tikslų, tačiau sukeltas kančias ir išgyvenimus galima įvertinti ir kompensuoti tik sąlygiškai. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė, todėl net ir artimiems giminėms jos priteisimo galimybė yra ribota.

Dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos žuvo moteris. Pasekmės skaudžios ir nepataisomos. Taip pat teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į kaltės formą. Asmeniui veikiant tyčia, tai yra siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Be to, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. A. J. nedirba, iš ko matyti, jog pragyvenimui pajamų nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusios asmenines savybes. Nužudytoji buvo jos sesuo. Nukentėjusioji D. Ž. su V. K. kartu negyveno. Nėra nustatytas jų labai stiprus dvasinis emocinis ryšys, nebuvo tarpusavio išlaikymo ar materialinio rėmimo.

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Nukentėjusiosios prašoma priteisti pusės milijono litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl tokio dydžio neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, D. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas dalinai. Nukentėjusiajai priteistina 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

A. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas įvertina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: A. J. administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 176-177), neįrašytas į priklausomybės ligų kabineto įskaitą (1 t., b.l. 190), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 188), savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto (2 t., b.l. 38-40), savo vardu neturi kelių transporto priemonių (2 t., b.l. 29).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad A. J. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 104 str. (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180, įsigal. 1993 m. liepos 02 d. redakcija), kas sukėlė negrįžtamas sunkias pasekmes – žmogaus mirtį, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę - laisvės atėmimą nuo 3 iki 12 metų.

Atsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, A. J. pagal LR BK 104 str. (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180, įsigal. 1993 m. liepos 02 d. redakcija) skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas BK 104 str. (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180, įsigal. 1993 m. liepos 02 d. redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 104 str. (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180, įsigal. 1993 m. liepos 02 d. redakcija) ir jį nubausti laisvės atėmimu aštuoneriems (8) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2001-12-18 iki 2002-07-09, ir nuo 2010-06-17 iki 2010-11-19.

Taip pat įskaityti laiką, išbūtą priverčiamosios medicinos priemonės taikyme, nuo 2002-07-09 iki 2007-03-08, bei nuo 2008-06-30 iki 2008-07-18 (buvo tiriamas Utenos ekspertiniame skyriuje (2 t., b.l. 181-182; 3 t., b.l. 2-6).

Taip pat įskaityti laiką išbūtą sulaikyme pagal EAO Jungtinėje Karalystėje nuo 2009-10-18 (1 t., b.l. 159-160), iki 2010-06-15, kuomet Jungtinės Karalystės kompetentingos teisminės institucijos perdavė A. J. Lietuvos Respublikai (t. 1, b. l. 162).

Taip pat įskaityti laiką nuo 2010-06-15 iki 2010-06-17, kuomet A. J. išbuvo sulaikytas po perdavimo Lietuvos Respublikai iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-06-17 nutarties dėl suėmimo (t. 1, b. l. 169-170).

Priteisti iš A. J. D. Ž. 12 673 Lt (dvylika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt tris litus) turtinei žalai atlyginti ir 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl ekstradicijos vykdymo Policijos departamentas prie LR VRM patyrė 7 824 Lt išlaidas (1 t., b. l. 193-197), todėl jos taip pat priteisiamos iš A. J. .

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteistos žalos ir ieškinių užtikrinimui palikti tą pačią procesinę prievartos priemonę, kuria buvo apribotos nuosavybės teisės į A. J. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantis SB (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 31-40).

2001-12-18 iš įvykio vietos paimta peilis su ruda rankena, peilis su juoda rankena, 2 kraujo mėginiai; (1 t., b.l. 8-13) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

2001-12-24 poėmio protokolu paimta V. K. drabužiai: puspaltis, kelnės, megztinis, kelnaitės, liemenėlė, pėdkelnės; (1 t., b.l. 19) - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

2002-01-14 poėmio protokolu paimta A. J. leidimas laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus Nr. 74, išduotas Alytaus m. ir r. PK 2000-09-04, medžiotojo bilietas Nr. 010502, išduotas 1995-11-14 Klaipėdos apskr. valdytojo administracijos, mokamas metinis mėgėjiškos žvejybos leidimas Nr. A 016918, išduotas 2001-10-18 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Alytaus skyriaus; (1 t., b.l. 23-25) - nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Alytaus VPK.

2001-12-19 poėmio protokolu paimta A. J. užrašų knygelė, raktai su pakabuku, laikrodis; (1 t., b.l. 27) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. J. .

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.