Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
1A-21-462/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-462/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-08 nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, ir jam paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. R. paskirta sumažinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-08 nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-09-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežčiausios Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-08 nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės pridedant dalį 2018-09-06 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės bausmės, laisvės apribojimą pakeitus į areštą pagal BK 65 straipsnio 2 dalies c papunkčio taisykles, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir galutinė subendrinta bausmė G. R. paskirta – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

G. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui. Nuspręsta iš G. R. išieškoti valstybei konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 510 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. R. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, t. y. G. R. 2018-09-23 20.40 valandą Plungės rajono savivaldybėje, Šateikių kaime, Žemaitės gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo A. I. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais G. R. pažeidė 2002-12-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims) punkto reikalavimą, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. nesutinka su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-08 nuosprendžiu jam paskirta bausmės rūšimi – areštu, prašo arešto bausmę pakeisti bauda bei įpareigoti nuteistąjį baudą sumokėti mokant 30 Eur dydžio mėnesinėmis įmokomis. Nuteistasis nurodo, jog jis yra vienintelis dirbantis bei išlaikantis savo žmoną bei vaikus asmuo, o paskyrus jam arešto bausmę, nuteistasis praras darbą, jo šeima liks be pajamų ir gyvenamosios vietos. Prie apeliacinio skundo prideda darbo sutarties kopiją bei prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras su nuteistojo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo G. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo pakeisti skirtą bausmę, t. y. prašo neskirti jam arešto bausmės, o skirti baudą bei įpareigoti ją sumokėti baudomis, mokant kas mėnesį po 30 Eur.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

8. BK 281 straipsnio 7 dalis numato, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

10. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. R. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), iki jo padarymo jau būdamas ne kartą teistas už įvairias nusikalstamas veikas, į tai, kad G. R. ne kartą baustas administracine tvarka, be to, administracine tvarka taip pat ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam, tai rodo, kad G. R. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant arešto bausmę. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo G. R. parinkta bausmės rūšimi – areštu.

13. Nors nuteistasis nurodo, jog jis dirba bei yra vienintelis asmuo, išlaikantis savo šeimą, o paskyrus arešto bausmę darbo netektų, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog darbinė veikla nėra pagrindas nusikaltimą padariusiam asmeniui taikyti išimtinai baudos bausmės rūšį. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo G. R. skirti baudos bausmę, nes tokia bausmės rūšis neatitiktų BK numatytos bausmės paskirties – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. R. nurodė, jog jis yra baustas administracine tvarka, tačiau baudas išieško antstoliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui, nededant pakankamai pastangų tam, kad sumokėtų jam paskirtas baudas už administracinius nusižengimus, už nusikalstamą veiką skirti baudos bausmę nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Akivaizdu, jog baudos bausmė G. R. būtų per švelni. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-09-06 baudžiamuoju įsakymu paskirtas laisvės apribojimas, tačiau ši bausmės rūšis nepaveikė G. R., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju baudos bausmė G. R. būtų akivaizdžiai per švelni bei neatitiktų bausmės tikslų. Be to, G. R. 2018-10-02 Įtariamojo apklausos protokole (b. l. 51) už padarytą nusikalstamą veiką prašė skirti arešto bausmę, tik kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus motyvus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad G. R. skirtina arešto bausmės rūšis, tokia bausmė atitiks BK numatytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog parinkus nuteistajam kitos rūšies bausmę, t. y. baudą, akivaizdu, kad bus pažeistas teisingumo principas ir nebus pasiekti bausmės tikslai. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. R. parinko arešto bausmės rūšį.

15. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su G. R. nustatytu arešto bausmės terminu. Bausmės skyrimo tvarka, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatyta BK 61 straipsnyje. Minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 49 straipsnio 3 dalis numato, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Kaip minėta, G. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl parenkant arešto trukmę, pirmosios instancijos teismas nustatė trumpesnę negu BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto, skiriamo už nusikaltimus, trukmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, jog arešto sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 30 parų arešto (BK 64¹ straipsnis), teisėjų kolegija neturi pagrindo paskirti G. R. švelnesnę bausmę.

16. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam G. R. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir teisingą bausmės dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-11-08 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo G. R. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eduardas MaškevičiusLinas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis