Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. Č. (I. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „F.“, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241027-170243UTC+0200“ iš esmės užfiksuotos tos pačios aplinkybės kaip ir įraše „PSS-20241027-164749UTC+0200“;

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais byloje esančiais pirmiau aptartais ir aprašytais rašytiniais įrodymais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

Kaltinamojo duoti parodymai, kad jis pas sugyventinę šventė savo jubiliejų ir vartojo alkoholį, o po to sėdo prie vairo, patvirtina, kad I. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad iki vairavimo išgėrė stipraus alkoholio, vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas mažiausias 1,55 (įvertinus paklaidą 1,52) promilių neblaivumas). Todėl tokiais savo veiksmais I. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. Č. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau paprašė esant galimybei paskirti mažesnę baudą ir ją leisti sumokėti dalimis per 12 mėnesių laikotarpį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis I. Č. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba. Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką I. Č. padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs). 2024 m. spalio 28 d. duomenimis kaltinamasis administracinėn atsakomybėn trauktas 7 kartus, iš kurių daugiausia už greičio viršijimą, visos paskirtos baudos yra apmokėtos.

Iš pirmiau išdėstyto matyti, jog kaltinamasis iš esmės laikosi įstatymų (nors praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, sistemingai nedaro administracinių nusižengimų), o jo tokio pobūdžio padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad I. Č. būdamas neblaivus vairavo ankstaus vakaro metu (17,39 val.), Vilniaus mieste, kur yra pakankamai judrus eismas ir tokiu būdu kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis vairavo pavojingai, o tai patvirtina ta aplinkybė, kad jis sukėlė eismo įvykį (kaip pats nurodė, kelyje susidarė automobilių spūstis, prieš jį važiavusi moteris pradėjo stabdyti ir jis atsitrenkė į priekį važiavusį automobilį). Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. Č. už padarytą nusikaltimą paskyrus baudos dydį, artimą nustatytam minimaliam dydžiui už nesunkių nusikaltimų padarymą, t. y. 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kuri, esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur).

Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis prašo paskirtą baudą sumokėti dalimis, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismas sprendžia, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam I. Č. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. kaltinamasis I. Č. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,55 (įvertinus paklaidą – 1,52) promilės girtumo), vairavo Vilniaus mieste, vakare (17.39 val.), kaltinamasis vairavo pavojingai, o tai patvirtina aplinkybė, kad jis sukėlė eismo įvykį. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nors teistumas išnykęs, tačiau teismas negali neatsižvelgti į tai, kad 2015 m. kovo 18 d. I. Č. teistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sutrikdyta nesunkiais kitų dviejų asmenų sveikata. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad tai ne pirmas kartas, kai asmuo vairuoja neblaivus, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 6 d.

I. Č. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos išieškojimo.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės – automobilio „Peugeot 407“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra M. Š.. Tiek kaltinamasis, tiek liudytoja apklausta M. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad automobilis yra jos nuosavybė. M. Š. nurodė, kad automobilį įsigijo už savo lėšas. Kaltinamasis ir M. Š. nurodė, kad yra sugyventiniai, tačiau gyvena atskirai (M. Š. kaime, o jis (duomenys neskelbtini)). M. Š. taip pat nurodė, kad automobilis jai reikalingas, kad galėtų nuvykti į parduotuvę ar miestą ir tikrai nebūtų davusi automobilio kaltinamajam vairuoti neblaiviam. Kaltinamasis parodė, kad jis niekam nežinant paėmė automobilį ir išvažiavo. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas nusprendžia išieškoti konfiskuotino turto vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, veikos padarymo metu buvo 1 870 Eur (skaičiuojant su PVM). Teismo nuomone, ši priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, nes būtina be kita ko bausmės prevenciniams tikslams pasiekti ir yra proporcinga padarytai veikai, nėra per griežta ir neteisinga.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam I. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintinas; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. Č. (I. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti I. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 6 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš I. Č. valstybės naudai automobilio „Peugeot 407“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 870 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų).

I. Č. paskirtas kardomąsias priemones: 1) specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3728-1133/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.