Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2017-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-236-468/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
1-236-468/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34715-2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Nukentėjusysis
L. K.
Kaltinamasis
A. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1 –236-468-2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-34715-2016Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 06 21Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynėjai adv. Jonui Leikauskui,nukentėjusiajai L. K.,vertėjai Ingridai Petrulienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių profesinio išsilavinimo, nedirbantis, romų/rusų tautybės, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nužudė kitą žmogų, o būtent: 2016 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, kumščiais ir alkūne sudavė A. K. ne mažiau 9 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvas galvos ir kairės akies viršutinio voko minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje, krūtinkaulio, dešiniųjų II-XI šonkaulių dauginius lūžius su krūtinplėvės pažeidimu, kairiųjų I-XII šonkaulių dauginius lūžius, I juosmeninio slankstelio keterinės ataugos lūžį-sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi progresuojančiu kvėpavimo funkcijų nepakankamumu dėl krūtinės ląstos sienos nestabilumo, dėl ko A. K. mirė, ir taip A. Z. tyčia nužudė A. K. bei šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis A. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad apie metus laiko gyveno pas A. K., bute (duomenys neskelbtini), kur buvo išsinuomojęs vieną kambarį. Iš esmės gyveno draugiškai, bet prieš pusmetį iki įvykio buvo susipykę dėl buto nuomos pinigų, tada jis A. buvo sudavęs kumščiu į šoną. Jie kartu išgėrinėdavo, A. K. duodavo pinigų, kad jam iš parduotuvės atneštų alkoholinių gėrimų. Pas A. K. išgerti ateidavo ir kaimynai. 2016 m. liepos mėnesį vakare, jie dviese buvo bute, buvo išgėrę, pradėjo bartis. A. K. kalbėjo apie buto nuomą, menamas skolas. Besibarant, S. paėmė mėlynos spalvos pagalį, kurio gale buvo žarna prikabinta ar laidai, ir du kartus sudavė A.Z. A.Z. sugriebė už pagalio, išplėšė iš A. rankų ir numetė, po ko kumščiais sudavė A. K. į šonus, smūgių buvo daug, jis jų neskaičiavo. Kai A. K. parkrito ant žemės, jis dar sudavė dešinės rankos alkūne. Smūgius kumščiais, alkūne sudavė į veidą, krūtinę, šonus, nugarą. A. K. liko gulėti ant žemės, o A. Z. nuėjo į savo kambarį miegoti. A. K. buvo gyvas, o kai iš ryto atsibudęs nuėjo į svetainę, pamatė, kad A. K. sėdi ant taburetės pasilenkęs į priekį, pamėgino užčiuopti pulsą, bet jo nejautė, suprato, kad A. K. negyvas, labai išsigando ir pabėgo iš buto. A. Z. nukentėjusysis ant taburetės sėdėjo kitame kambaryje, nei vyko muštynės, kraujo nebuvo daug. Pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam daug smūgių, dėl įvykusio labai gailisi.

A. Z. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 54-70 2 t.)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino, be to, teismas laiko, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji L. K. (A. K. dukterėčia) parodė, jog A. nei žmonos, nei vaikų, nei tėvų neturi, todėl pagal testamentą (b.l. 129 1 t.) visas A. K. turtas perėjo jai. Su dėde labai dažnai bendraudavo, skambindavo kone kasdien, padėdavo pinigais. Žino, kad pas A. K. gyveno nuomininkas (jo vardo ir pavardės nežino), kiek jai žinoma, tą nuomininką A. K. vis išvarydavo, nes nuomininkas nemokėdavo, atiminėdavo iš A. pinigus, bet A. jam pastoviai atleisdavo ir leisdavo grįžti. 2016-06-24 jai į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino dėdė ir paprašė, kad ji jam atneštų cigarečių, A. pasakė, kad buvo atėjęs nuomininkas su kažkokiu vyriškiu ir jį labai sumušė, atėmė pinigus ir jį taip namuose paliko, o jis visas su mėlynėm ir negali išeiti į lauką, kad nusipirkti cigarečių. Ji paklausė, kodėl jis neišvaro to nuomininko, A. K. pasakė, kad jau išvarė. Dėl šio įvykio į teisėsaugos institucijas nebuvo kreiptasi. 2016-07-24 ji atvažiavo pas A. namo, nes savaitę laiko negalėjo jam prisiskambinti, ir tuomet sužinojo, kad jis prieš kelias valandas buvo rastas miręs. Namuose dirbo policija. Apsižiūrėjus namuose ji nepastebėjo, kad būtų dingę kokie nors A. K. daiktai, tačiau bute buvo išdaužytos durys, daiktai. Pastebėjo, kad ant sienos kabo kalendorius su liepos 17 dienos lapeliu. A. K. atplėšdavo kasdien lapelius, todėl mano, kad jis mirė 17 dieną, nes tos dienos lapelis ir liko. Palaiko savo civilinį ieškinį (b.l. 130 1 t.), prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš liudytojo V. K. parodymų (duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pagarsintų BPK 276 str. tvarka) matyti, jog šalia jo anksčiau 32 bute gyveno kaimynas A. K., jie pažįstami apie 20 metų. A. gyveno vienas, nuo praėjusios žiemos pas jį gyveno kaukazietiškos išvaizdos asmuo, kurio vardo jis nežino. Savo kaimyno nematė maždaug savaitę laiko iki tol, kol rado savo bute mirusį. Kai rado A., jo namuose nebuvo. Kažkurį vakarą prieš A. dingimą bute buvo girdėti triukšmas, nuo kuriuo jis pabudo, išgirdo frazę rusiškai "eik (keiksmažodis) su savo Rusija". Tą vakar pas jį buvo daugiau žmonių, tačiau kas buvo negali pasakyti, triukšmas buvo nuo kalbų, jokių muštynių ar griuvimo, stiklo dužimo garsų negirdėjo. Girdėjo, kai buvo užtrenktos durys, ir po to buvo tyla. Po to A. nematė, o jo nuomininką matydavo labai retai, po A. mirties jis nebuvo pasirodęs. Triukšmai pas A. būdavo girdėti kasdien. Pas A. lankydavosi „įvairaus plauko“ asmenys, nors pats to nematydavo, tačiau girdėdavo. Su A. bendraudavo nedaug, A. jam skųsdavosi prasta sveikata, aukštu pulsu, kad prabusdavo iš miego, toliau visi nusiskundimai buvo panašūs į pagirias. Apie savo nuomininką A. niekada nieko nepasakojo. Niekada nepastebėjo, kad A. būtų buvęs sumuštas. (b.l. 146-147 1 t.).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. K. atpažino A. Z., kaip asmenį, kuris pas A. K. nuomojosi kambarį (b.l.148-151 1 t.).

Liudytoja N. Z. (A. Z. teta) pažinojo nukentėjusįjį. Kartą pastarojo pasiteiravo, ar jis negalėtų išnuomoti kambarį sūnėnui A.Z. A.K. sutiko, nuo to laiko A. Z. pradėjo gyventi pas jį. A. Z. pas A. K. gyveno apie metus, ir, kiek jai yra žinoma, A. K. nesiskundė dėl blogo A. Z. elgesio, tik sakydavo, kad jei A. Z. nesumokės nuomos, tuomet jis jį išvarys iš buto. Kiek jai yra žinoma, A. Z. su A. K. pastoviai užsirašydavo, kiek A. K. skolingas A. Z. Dvi savaites laiko iki įvykio (2016 07 14) A. Z. gyveno pas N. Z. O 2016-07-14 ji davė 50Eur A. Z., kad pastarasis susimokėtų už nuomą A.K. Dėl ko A.Z. buvo atsikraustęs pas ją - ji nežino, A. Z. jai nesakė. A.Z. iš namų išvažiavo vienas ir sakė, kad važiuoja pas A. K. atiduoti pinigus. Jai atrodo, kad sekančią dieną A. Z. grįžo namo su krepšiu, kuriame buvo jo daiktai, ir rašteliu, kuriame buvo parašyta, kad jis gražino „S.“ (A. K.) skolą. Kai jis atvažiavo, atrodė ramus, blaivus, geros nuotaikos bei toliau gyveno kartu bute apie savaitę laiko. Po kažkurio laiko jai paskambino policijos pareigūnai ir klausinėjo, ar ji pažįsta A.K., A. Z. Taip pat ir A. Z. pakalbėjo su pareigūnu. Policijos pareigūnas pasakė, kad A. K. mirė, kad rado jį bute. Dar kažkurį laiką A. Z. pagyveno pas ją, vėliau jis išvažiavo pas savo močiutę į Kauną.

Liudytojas E. M. parodė, kad jis A. Z. pažįsta apie pusę metų (skaičiuojant iki 2016 liepos įvykio), žinojo, kad jis gyveno nuomojamame kambaryje (duomenys neskelbtini). Tame bute E. M. buvo porą kartų. Buto savininko A. E. M. anksčiau nepažinojo, su juo susipažino, kai buvo atėjęs pas A. Z. į svečius. Paskutinį kartą jis buvo tame bute vasarą, kai A. Z. važiavo atiduoti pinigų už kambario nuomą. Tą dieną jis susitiko su A. Z. netoli jo namo esančiame stadione apie 14-15 val. Kai susitiko, A. Z. pasakė, kad eina pas šeimininką atiduoti 50 Eurų už kambario nuomą. A. Z. su savimi turėjo 1 butelį degtinės ir 4 butelius alaus. Jie kartu nuėjo pas savininką A., kuris namuose buvo vienas, visi trys išgėrė A. Z. atneštą degtinę. A. Z. atidavė 50 Eur. Kol gėrė, jie bendravo gražiai, draugiškai, jokio konflikto nebuvo. Kai išgėrė degtinę, apie 17.30-18 val. E. M. kartu su A. Z. išėjo iš buto, A. Z. su savimi paėmė 4 vnt. alaus, kuriuos išgėrė stadione ir išsiskirstė. Nuo to laiko E. M. su A. Z. nebendravo.

2016-07-24 apžiūrėta įvykio vieta ir A. K. lavonas, (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-95 1 t.). Įvykio vietoje paimti daiktai: dvi bokso pirštinės; kvapų pavyzdžiai, laido dalis su kilpa rankai; daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais; popierinės servetėles; cigaretės nuorūka; tepiniai; augalinės kilmės žalios spalvos medžiaga, A4 formato popieriaus lapas su užrašais; mobiliojo ryšio telefonas.

Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 180 1 t.) matyti, jog išanalizavus A. K. priklausiusio telefono duomenis, nustatyta, jog paskutiniai skambučiai buvo 2016 07 14 19:40:20 val. ir 19:42:52 val. kaltinamojo tetai. Nuo 2016 07 14 iki 2016 07 23 (iki kol buvo surastas A.K.) jo MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) neskambinta ir negauta jokių skambučių bei SMS žinučių.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, nurodydamas, jog įvykio metu namuose buvo tik jis ir nukentėjusysis, daugiau jokių žmonių bute nebuvo, kad būtent jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, po ko nuėjo miegoti, o atsikėlęs ryte rado nukentėjusįjį nebegyvą, todėl pasišalino iš buto ir ten daugiau nebuvo nuėjęs.

Specialisto išvadoje Nr. S 410/2016(01), nurodyta, kad dviejose nuoplovose nuo grindų kambario rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. K. DNR profilis su 99,9999999999999998% tikimybe.

Atlikus laido dalies su kilpa rankai DNR tyrimą, nustatytas mišrus DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį A. K. DNR profilį su 99,9999999999999998% tikimybe.

Ant popierinės servetėlės atlikus DNR tyrimą nustatytas mišrus DNR profilis, kurį sudaro duominuojantis A. Z. DNR profilis su A. Z. DNR priemaiša. Tikimybė, kad jį sudaro A. K. ir A. Z. DNR profiliai yra 81326 tūkstančių milijonų kartų didesnė, nei tikimybė kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai.

Ant sulipusių popieriaus servetėlių rastos seilės. Atlikus DNR tyrimą nustatytas mišrus DNR, kuriame galima išskirti dominuojantį A. Z. DNR profilį su 99,9999999999999994% tikimybe, o DNR priemaiša netinka tolimesniam asmens identifikavimui.

Dviejuose nuoplovose nuo sienos prie spintos rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. Z. DNR profilis su 99,9999999999999994% tikimybe (b.l. 108-110 1 t.).

Liudytojų betarpiškai mačiusių nužudymą, byloje nenustatyta. Iš specialistų išvadų matyti, jog kitų asmenų DNR nukentėjusiojo bute nebuvo rasta, kas patvirtina kaltinamojo teiginius, kad įvykio metu namuose buvo tik jie dviese.

Specialisto išvadoje Nr. M 950/2016(01), nurodyta, kad:

A. K. mirties priežastis nenustatyta dėl toli pažengusio lavono puvimo. Lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai rodo, kad galima mirties priežastis tai progresuojantis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas dėl krūtinės ląstos sienos nestabilumo. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2016-07-26, 8 val., rodo, kad nuo A. K. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 5-10 parų laiko. A. K. lavono kraujyje rasta 0,67 prom. etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą (0,41-1,5 prom.) girtumo laipsnį. A. K. lavone nustatytos:

4.1 Kraujosruvos galvos ir kairės akies viršutinio voko minkštuosiuose audiniuose, poodinė kraujosruva dešinėje rankoje, krūtinkaulio, dešiniųjų II-XI šonkaulių dauginiai lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu, kairiųjų I-XII šonkaulių dauginiai lūžiai, I juosmeninio slankstelio keterinės ataugos lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 12 val. laikotarpyje iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimai, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.11, 6.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4.2 Kairiųjų vidutinės pažasties linijos VI-IX šonkaulių rumbai susidarė gyjant kaulų lūžiams padarytiems galimai, ne anksčiau kaip 3 savaitės iki nukentėjusiojo mirties. Pasakyti apie sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės dėl toli pažengusio gijimo proceso. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

A. K. lavone nustatyti sužalojimai, išvardinti 4.1 punkte, padaryti dauginiais trauminiais poveikiais mažiausiai - 9. Kraujosruvos galvoje padarytos mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, kraujosruva dešinėje rankoje mažiausiai 1 trauminiu poveikiu ir krūtinės ląstos sužalojimai mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. 4.2 punkte išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai rodo, kad galima mirties priežastis - tai progresuojantis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas dėl krūtinės ląstos sienos nestabilumo (b.l. 98-104 1 t.).

Nustatyti ir specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai 18 trauminių poveikių. Iš specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai kaulų lūžiai (šonkaulių, juosmeninio slankstelio ataugos) kietais bukais daiktais. Iš sužalojimų skaičiaus, lokalizacijos akivaizdu, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (daugybiniai kaulų lūžiai) negalėjo būti padaryti netyčia ar pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant ir atsitrenkiant į kitus bukus daiktus ar plokštumas. Specialisto teigimu, po padarytų kūno sužalojimų nukentėjusysis išgyventi galėjo iki 12 val. Kaltinamasis pripažįsta mušęs nukentėjusįjį, o jo nurodomų smūgių lokalizacija ir būdai (alkūne, kumščiais į galvą, krūtinę, šonus, nugarą) iš esmės atitinka nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizaciją. Nors specialistai mirties priežasties nustatyti dėl pažengusio irimo proceso negalėjo, tačiau iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog po muštynių jis nuėjo miegoti, o atsikėlęs rado nukentėjusįjį be pulso tokioje pozoje kaip jis ir buvo rastas pareigūnų. Specialisto nuomone lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai rodo, kad galima mirties priežastis - tai progresuojantis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas dėl krūtinės ląstos sienos nestabilumo.

Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo apžiūros metu buvo konstatuoti ir kairiųjų vidutinės pažasties linijos VI-IX šonkaulių rumbai susidarę gyjant kaulų lūžiams padarytiems galimai, ne anksčiau kaip 3 savaitės iki nukentėjusiojo mirties, tačiau iš BPG pateiktos informacijos matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), užregistruotų pagalbos kvietimų laikotarpiu nuo 2016 06 01 iki 2016 07 24 nėra (b.l. 138 1 t.). Nukentėjusioji patvirtino, jog 2016-06-24 ji matė sumuštą dėdę, jog pastarasis nurodė, jog jį sumušė nuomininkas su kažkokiu vyriškiu, tačiau dėl šio įvykio į teisėsaugos institucijas nebuvo kreiptasi. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybės, bei bylos medžiagoje nesant jokių duomenų apie šių sužalojimų aplinkybes, nei pateiktas kaltinimas plačiau šios aplinkybės neanalizuojamos ir dėl jų nepasisakoma, tik atkreiptinas dėmesys, jog po šių sužalojimų nukentėjusysis vaikščiojo, bendravo, o mirė po to kai kaltinamojo buvo sumuštas 2016 m. liepos mėn. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiam buvo nustatyti nauji, prieš mirtį padaryti daugelio šonkaulių daugybiniai lūžiai, tame tarpe su krūtinplėvės pažeidimu, kuriuos padarė kaltinamasis, konstatuotina, jog šie kaltinamojo padaryti sužalojimai yra susiję su nukentėjusiojo mirtimi. Iš bylos matyti, jog iki nukentėjusiojo sumušimo, pastarasis buvo sveikas- nesumuštas. Duomenų kad kas kitas dar galėjo sužaloti nukentėjusįjį po to kai kaltinamasi nuėjo miegoti byloje nėra.

Kaltinamojo parodymai, specialisto išvados leidžia teismui daryti išvadą, jog būtent dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas, ir dėl šio sumušimo pasekoje mirė.

Kaltinamasis A. Z. teigia, kad fizinį konfliktą išprovokavo būtent nukentėjusysis – pirmas paėmęs pagalį, kurio gale buvo žarna prikabinta ar laidai, kuriuo A. K. du kartus sudavė A. Z., po ko A. Z. sugriebė už pagalio, išplėšė iš A. K. rankų ir numetė, ir tik po to pradėjo mušti nukentėjusįjį. Taigi, net jei tikėti kaltinamojo parodymais, jis nukentėjusįjį pradėjo mušti po to, kai pastarojo turėtas pagalys buvo atimtas, taigi po to kai pavojingas kėsinimasis buvo atremtas. Įvertinus tą aplinkybę, kad byloje jokių objektyvių duomenų apie kaltinamojo sumušimą nėra, bet tą aplinkybę, kad specialistas suskaičiavo, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau kaip 18 trauminių poveikių į įvairias kūno vietas, konstatuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog įvykio dieną prieš A. Z. buvo smurtauta. Net ir tikint kaltinamojo parodymais apie nukentėjusiojo turėtą pagalį, teismas mano, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė niekuo nepaaiškinamą smūgių skaičių jau po to, kai prieš jį pavojingas kėsinimasis buvo atremtas. Įvertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo fizinius duomenis (kaltinamasis jaunas 21 metų, nukentėjusysis – pensinio amžiaus), teismas laiko, kad byloje būtinosios ginties ar kitų atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Paties kaltinamojo parodymai, suduotų smūgių skaičius ir lokalizacija į įvairias kūno vietas leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. K. buvo sužalotas tyčia, o ne dėl neatsargumo. Aukščiau išdėstyti įrodymai, kaltinamojo veiksmų intensyvumas leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis buvo mušamas tyčia ir kryptingai, jog kaltinamasis, mušdamas nukentėjusįjį į gyvybiškai svarbias kūno vietas (krūtinę, galvą), negalėjo nesuprasti, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, o ir turėjo numatyti, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tokiu būdu jis veikė netiesiogine tyčia.

Esant aukščiau aptartiems įrodymams, laikytina, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, dėl kurių pastarasis mirė, o tarp kaltinamojo veiksmų ir įvykusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš aukščiau nurodytų specialistų išvadų matyti, jog kitų asmenų įvykio metu bute nebuvo, nes rasti tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo DNR. Teismo nuomone, tarp A. K. mirties ir A. Z. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas laiko įrodytu, kad A. Z. tyčia nužudė A. K., ir todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d., pagal pasekmes.

A. Z. kaltinimas buvo pareikštas tuo, kad A. K. jis nužudė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kiek alkoholio buvo išgėręs kaltinamasis, koks buvo jo girtumas bei nėra jokių objektyvių įrodymų, kokia to girtumo įtaka nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis sulaikytas buvo ne tuoj po įvykio, bet po kelių mėnesių, šios aplinkybės nėra galimybės išsiaiškinti ir/ar patikrinti ir bylos nagrinėjimo metu, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo yra šalinama.

Taip pat šalintina ir kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. Z. nukentėjusįjį nužudė konflikto metu. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta, o vien kaltinamojo paaiškinimo, kad jie su nukentėjusiuoju įvykio vakarą ginčijosi, teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas šios aplinkybės inkriminavimui. Liudytojo V. K. parodymai apie pastovius ginčus nukentėjusiajam priklausiusiame bute dėl savo abstraktumo negali būti laikomi pakankamu įrodymu, kad triukšmas buvo būtent tą dieną ir tuo metu, kai buvo sužalotas/nužudytas nukentėjusysis, tuo labiau, kad šis liudytojas buvo apklaustas po kelių mėnesių, o konkretaus mirties laiko (valandos ir pan.) medicininiais tyrimais nustatyti neįmanoma.

Bausmės skyrimas

A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Sunkinančia aplinkybe teismas nelaiko to, kad A. Z. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes sulaikytas jis buvo po kelių mėnesių nuo nusikaltimo padarymo, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo apsvaigimo faktą ir/ar laipsnį įvykio metu byloje nėra. Nors kaltinamasis neneigia, kad įvykio dieną jis buvo išgėręs, tačiau teismas neturi objektyvios galimybės spręsti apie kaltinamojo neblaivumo laipsnį ir įtaką jo nusikalstamiems veiksmams.

A. Z. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba (b.l. 13-15 3 t.), padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kuriuo atimta gyvybė. Įvertintini ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (nedirba, nesimoko, piktnaudžiauja alkoholiu), tačiau jis į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 21-23 3 t.). Iš specialisto išvados matyti, kad A. Z. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b.l.26-27 3 t.), todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, nustatant kiek mažesnį nei vidurkis.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ir vykdytinas nuosprendis.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2016-10-04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (b.l.37-39, 82-85, 142-143 2 t.).

Civiliniai ieškiniai, daiktai ir kt.

Nukentėjusioji L. K. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l.130-131 1 t.), tačiau teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio pilnai tenkinti nėra pagrindo. Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. yra nužudytojo dukterėčia (nukentėjusiojo brolio dukra). Pagrįsdama pareikštą civilinį ieškinį, ji teismui paaiškino, kad dėl dėdės mirties ji patyrė išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, reikėjo tvarkyti nusiaubtus, krauju aptaškytus namus ir kt. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad L. K. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Dėdė gyveno atskirai, buvo brandaus amžiaus. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo asmenybę (nedirba, turto neturi) bei nukentėjusiojo gyvenimo būdą (piktnaudžiavimą svaigiais gėrimais). Todėl L. K. naudai iš kaltinamojo priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Įvykio vietoje paimti daiktai, supakuoti į dėžę: dvi bokso pirštinės; laido dalis su kilpa rankai; 14 daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais; popierinės servetėles paimtos iš kambario iš šiukšlių dėžės; cigaretės nuorūką; tepiniai; žolė; mobiliojo ryšio telefonas; DNR lyginamieji pavyzdžiai (seilės) E. M., A. Z. bei asmens kratos metu iš A. Z. paimti daiktai, supakuoti į voką: Mobiliojo ryšio telefonas Nokia be galinio dangtelio, klaviatūra užklijuota lipnia juosta; SIM kortelė Tele-2 Pildyk; mobiliojo ryšio telefonas Nokia be galinio dangtelio; SIM kortelė Bitė, saugomi Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus patalpose pagal 2017 03 06 Kvitą Nr. LS002265 (b.l.135-136 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

2 Euro nominalo moneta saugoma pagal 2017 03 06 kvitą 10-20-PO-DEP Nr. 0044 Vilniaus aps. VPK Finansų skyriuje (b.l. 132-134 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina civilinio ieškinio atlyginimui.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Bausmės pradžią A. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2016 10 04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš A. Z. nukentėjusiosios L. K. naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Įvykio vietoje paimtus daiktus, supakuotus į dėžę: dvi bokso pirštines; laido dalį su kilpa rankai; 14 daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais; popierines servetėles; cigaretės nuorūką; tepinėlius; žolę; mobiliojo ryšio telefoną; DNR lyginamuosius pavyzdžius (seiles) E. M., A. Z. bei asmens kratos metu iš A. Z. paimtus daiktus, supakuotus į voką: Mobiliojo ryšio telefoną Nokia be galinio dangtelio, klaviatūrą, užklijuota lipnia juosta; SIM kortelę Tele-2 Pildyk; mobiliojo ryšio telefoną Nokia be galinio dangtelio; SIM kortelę Bitė, saugomus Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus patalpose pagal 2017 03 06 Kvitą Nr. LS002265 (b.l.135-136 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

2 Eur nominalo monetą, saugomą pagal 2017 03 06 kvitą 10-20-PO-DEP Nr. 0044 Vilniaus aps. VPK Finansų skyriuje (b.l. 132-134 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti nukentėjusiajai civilinio ieškinio atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė