- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-247-210/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- E. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės E. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12066-901/2015 pagal ieškovės E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. R. ieškinio įvykdymo užtikrinimui teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį ginčo objektą – namą, u/n (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat areštuoti atsakovams priklausančius kilnojamus daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ne didesnei nei 24 000 Eur sumai. Ieškovė taip pat prašė teismo uždrausti ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimą iš ginčo objekto – namo, u/n (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje visiško įvykdymo, kaip veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Ieškovė pareikštu ieškinį iš atsakovų I. L. ir UAB „Ober-Haus“ prašo solidariai priteisti 6000 Eur avanso, 1868 Eur turto pagerinimo išlaidų, 6000 Eur baudos ir 10 000 Eur neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės E. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas akcentavo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą ir reikšdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo tokį prašymą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais. Teismas Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatė, kad nekilnojamas turtas (žemės sklypas su gyvenamu namu ir kitais statiniais), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovei I. L. (3/5 dalys šio turto), tačiau ir E. G. ir K. G. (po 1/10 dalį), be to 1/5 dalis šio turto yra registruota G. G. vardu, kuris mirė (duomenys neskelbtini) (teismui nepateikta duomenų, kas jo turto dalį paveldėjo). Teismas negali areštuoti ne atsakovei priklausantį turtą, be to, byloje ieškovė nereiškia reikalavimų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, jo teisinio statuso pakeitimu. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės prašymą areštuoti visą nekilnojamą turtą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo iš solidarių atsakovų priteisti nuostolius, netesybas pagal trišalę preliminarią sutartį, sudarytą tarp bylos ginčo šalių, neturtinę žalą. Tačiau ieškovė savo prašymo niekuo nepagrindė, nenurodė jokių duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, nepridėjo įrodymų, kad atsakovai neturėtų galimybių įvykdyti teismo sprendimo. Įvertinęs tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą areštuoti atsakovams priklausančius kilnojamus daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises.
5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų (raginimų išsikeldinti ar pan.), kad atsakovė ar kiti namo bendrasavininkai reikalauja ją ir jos šeimos narius išsikelti iš namo, nėra duomenų apie tai, kad teisme nagrinėjama byla dėl iškeldinimo, ar jau yra priimtas atitinkamas sprendimas, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą ir šį ieškovės prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nurodytų priežasčių teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iškyla galimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, todėl ieškovės prašymo dėl šių priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė E. R. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimą iš ginčo objekto – namo, u/n (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje visiško įvykdymo, kaip veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantės įsitikinimu, nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, bei pažeidžia jos šeimos, ypač mažamečių vaikų interesus, todėl turi būti panaikinta ir laikinoji apsaugos priemonė taikyta nedelsiant. Apeliantė pateikia teismui savo telefono ekrano spausdintą kopiją su atsakovės SMS žinutėmis, kurios patvirtina pinigų reikalavimą ir reikalavimą išsikraustyti faktą. Teigia, kad atsakovė nuolat skambina ir atvažiuoja prie namo, gąsdina vaikus. Atsakovė pranešė, kad yra gavusi leidimą patekti į namą ir reikalauja įsileisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojama nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą iškeldinti ieškovę ir jos šeimos narius iš ginčo objekto.
10. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teismas, įvertindamas tai, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma, sprendžia, jog būtina įvertinti apeliantės ieškinio reikalavimų ir prašomų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąsają.
Nagrinėjau atveju ieškovė pareikštu ieškiniu atsakovams I. L. ir UAB „Ober-Haus“ prašo 6000 Eur avanso, 1868 Eur turto pagerinimo išlaidų, 6000 Eur baudos ir 10 000 Eur neturtinės žalos solidaraus atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į apeliantės ieškinyje suformuluotų materialinių teisinių reikalavimų turinį, į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pagal pareikštų reikalavimų ribas ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus priešieškinio reikalavimus, vykdymą, vertindamas, jog asmenys iš gyvenamojo būsto gali būti iškeldinami tik teismo sprendimu, sprendžia, jog apeliantės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas iškeldinti ieškovę ir jos šeimos narius iš ginčo objekto, neturi įtakos palankiam teismo sprendimui įvykdyti, todėl jų taikymas šioje byloje nėra būtinas ir tikslingas.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Pagal CPK178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo iškeldinti – taikymo, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ar kiti namo bendrasavininkai reikalauja ją ir jos šeimos narius išsikelti iš namo, taip pat akcentavo duomenų apie tai, kad teisme nagrinėjama byla dėl iškeldinimo, ar jau yra priimtas atitinkamas sprendimas, nebuvimą.
Kartu su atskiruoju skundu apeliantė teikia savo telefono aparato ekrano spausdintą kopiją su atsakovės SMS žinutėmis, kurios jos teigimu patvirtina realų išsikraustymo reikalavimą. Tačiau iš šio apeliantės pateikto įrodymo, nėra aišku, ar šis abonementas yra apeliantės, tarp kokių asmenų vyksta susirašinėjimas, ar nurodytas SMS siuntėjo numeris priklauso atsakovei. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės ar kitų namo bendrasavininkų reikalavimą ieškovės šeimai išsikelti, byloje nepateikta. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė ar kitas šio turto savininkas yra pareiškę teisme reikalavimą dėl apeliantės iškeldinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantė neįrodė realaus reikalavimo išsikeldinti iš ginčo objekto, todėl nėra pagrindo konstatuoti apeliantės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimą iškeldinti taikymą.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.