- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-31
- Bylos Nr.
- 2-6-304/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02429-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Judita Staševičienė (pirm.)
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
- Advokatai
- Žilvinas Brazaitis
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovo atstovams Tomui Žilinskui, Eligijui Oršauskui (nuotoliniu būdu vaizdo konferencijų programa ZOOM),
atsakovui V. M., jo atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui (nuotoliniu būdu vaizdo konferencijų programa ZOOM),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 25468,15 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-02-03 Švedijoje dėl atsakovo, vairavusio automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala kitam automobiliui. Atsakovo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Švedijos nacionalinis draudikų biuras atlygino atsakovo automobilio eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą ieškovui. Ieškovas suformavo dvi regreso bylas: 667,02 Eur sumai regreso byla Nr. 1504164113 ir 25468,33 Eur sumai regreso byla Nr. 1610187010. Atsakovas patenkino visą regreso reikalavimą byloje Nr. 1504164113 (667,02 Eur) ir permokėjo 0,18 Eur, todėl ši pinigų suma perkelta į regreso bylą Nr. 1610187010, atitinkamai sumažinant reikalavimą. Pagal Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatus (toliau – Vidaus nuostatai) ieškovas, gavęs reikalavimą iš kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro, negali kvestionuoti šio sprendimo, o turi išmokėti reikalaujamą kompensaciją, nes būtent eismo įvykio šalyje veikiantis draudikų biuras yra kompetentingas spręsti su žalos pagrįstumu ir atlyginimu susijusius klausimus. Atsakovo kaltė dėl eismo įvykio yra nustatyta Švedijos institucijų, be to, atsakovas kaltę pripažino atlygindamas 667,02 Eur žalą. Atsakovas žinojo apie eismo įvykį, tačiau į Švedijos institucijas dėl savo kaltės paneigimo nesikreipė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kodėl turėtų būti mažinama žalos suma, taip pat nenurodė, kokį teisės aktą pažeidė Švedijos institucijos. Atsakovas nebuvo rūpestingas ir atidus dėl žalos atlyginimo, negynė savo teisių.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad automobiliu Audi 4 važiavo į darbą, sukant į kairę, iš paskos taksi automobiliu važiavęs švedas įpuolė į jo automobilį. Dėl eismo įvykio yra kaltas taksi automobilį vairavęs švedas. Ieškovui sumokėjo 667,02 Eur, bet nežino už ką, galvojo, kad tuo viskas pasibaigs. Po kurio laiko jam telefonu skambino Švedijos policininkai dėl eismo įvykio, bet jis nemoka kalbėti nei švediškai, nei angliškai, todėl bendravo per kolegą, kuris išvertė, kad su juo (atsakovu) pareigūnai susisieks. Dėl savo automobilio sugadinimo į švedą nesikreipė, nes nemoka kalbos, automobilis senas, be to, automobilis nebuvo draustas. Savo automobilį pardavė už 200 Eur, nors vertė 1000 Eur. Mano, kad švedo automobilio remontas galėjo kainuoti apie 1500 Eur. Ieškovo atstovės telefonu buvo įtikintas, kad sumokėjus 667,02 Eur kitų reikalavimų nebebus.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-06-08 sprendimu ieškovo ieškinys atsakovui buvo atmestas. Šiaulių apygardos teismo 2018-09-18 nutartimi Telšių apylinkės Telšių rūmų 2018-06-08 sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2018-09-18 nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nebuvo pašalinti visi prieštaravimai dėl to, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos esančiais dokumentais nustatyta, kad Švedijoje 2015-02-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo ir švedo vairuojami automobiliai. Atsakovo vairuojamas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 4). Bergslageno policijos skyriaus pranešime nurodyta, kad lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) smarkiai apgadintas, ypač priekinė dalis, kairė lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) (LT) pusė smarkiai sugadinta. Nėra įtariamas nusikaltimas ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas (1 t., b. l. 18-19). Taksi automobilį vairavęs L. E. apklausoje, atliktoje 2015-02-03, nurodė, kad jis važiavo automobiliu pietų kryptimi Lovnasleden gatve maždaug 70 km/val. greičiu. Iš Lovnasvagen gatvės į Lovnasleden gatvę įsuko kitas automobilis, todėl jam teko pasukti link dešinėje kelio pusėje esančio griovio. Esant rizikai, jog automobiliai susidurs, norėdamas išvengti avarijos, jis įvažiavo į priešpriešinio judėjimo juostą. Kitas automobilis ėmė slysti, įsuko į tą pačią juostą ir atsitrenkė į jo automobilį (1 t., b. l. 26-27). V. M. apklausoje, atliktoje telefonu 2015-05-25, nurodyta, kad policijos inspektorius paskambino V. M. Jiems iškilo sunkumų dėl kalbos, todėl V. M. perdavė telefoną draugui (jo vardas nežinomas), kuris vertė pokalbį. Apklausa vyko anglų kalba ir buvo atliekama pagal turimas galimybes. Paaiškėjo, kad V. M. neprisimena įvykio detalių, bet buvo sukrėstas eismo įvykio ir mano, jog dėl eismo įvykio kaltas taksi vairuotojas, nes šis lenkė. Apklausa atliekama esant gana prastai telefono ryšio kokybei (1 t., b. l. 28-29). Nuotraukose užfiksuotas bendras kelio vaizdas, į griovį nuvažiavęs taksi automobilis, rodyklėmis pažymėtos transporto priemonių judėjimo kryptys (1 t., b. l. 30-37). Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad transporto priemonė Nr. 1 (lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini)) važiuoja pietų kryptimi Lovnasleden gatve. Transporto priemonė Nr. 2 (lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) (LT)) išvažiuoja iš Lovnasvagen gatvės į Lovnasleden gatvę ir ėmė slysti. Transporto priemonės Nr. 1 vairuotojas bando išvengti susidūrimo ir išvažiuoja į priešpriešinio judėjimo juostą, tačiau transporto priemonė Nr. 2 pajuda atgal ir taip pat įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą. Transporto priemonė Nr. 1 atsitrenkia į transporto priemonės Nr. 2 šoną (1 t., b. l. 38-39). 2016-04-15 elektroninio laiško išraše nurodyta analogiška eismo įvykio kilimo eiga, be to, nurodyta, kad vairuotojas iš Lietuvos nesilaikė reikalavimo duoti kelią vairuotojui iš Švedijos, todėl jis laikomas atsakingu už eismo įvykį (1 t., b. l. 40-41).
Švedijos draudikų biuras, vadovaudamasis Vidaus nuostatais, atlyginęs nukentėjusiajam eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą, 2016-04-19 pateikė ieškovui pretenziją dėl 248413 SEK žalos atlyginimo, kurioje nurodyta, kad žalą sudaro 208723 SEK remonto išlaidos neskaičiuojant franšizės, 9000 SEK savininko franšizė, 30690 SEK administravimo mokestis (1 t., b. l. 16-17). 2016-12-01 mokėjimo nurodymu ieškovas Švedijos draudikų biurui sumokėjo 248413 SEK sumą (1 t., b. l. 80), todėl reiškia atsakovui, kaip kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, regresinį reikalavimą 25468,15 Eur sumai.
Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 5 dalies nuostatos nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamu atveju – Švedijos teisę.
Šiuo atveju Švedijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą administravo bei ją atlygino Švedijos nacionalinis draudikų biuras, t. y. subjektas, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje. Švedijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Švedijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, žalos dydį ir atlygino neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikė reikalavimą ieškovui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai – turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis, Teisingumo Teismo byla Nr. C-188/89).
Atsakovas neigė savo kaltę, teigdamas, kad dėl avarijos kaltas būtent švedas.
Pažymėtina, kad atsakovas pirmąjį raštą dėl informacijos apie eismo įvykį pateikimo iš ieškovo gavo 2015-04-21 (4 t., b. l. 48). 2015-05-25 atsakovui telefonu skambino policijos inspektorius iš Švedijos (1 t., b. l. 29). Atsakovui buvo žinoma apie ginčo įvykį, todėl jis, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą žalą ar jos dalį, turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius jo civilinės atsakomybės sąlygas, ginčyti žalos dydį, kaltę, priežastinį ryšį, įrodinėti kito eismo įvykio dalyvio (didesnę nei nustatyta) kaltę ir pan. Nors atsakovas kaltę neigė (4 t., b. l. 52-53), tačiau jis nesikreipė į Švedijos institucijas dėl savo kaltės paneigimo, paaiškinimų davimo. Atsakovo argumentai, kad Švedijos pareigūnai žadėjo su juo susisiekti vėliau, atmestini kaip nepagrįsti, kaip siekimas išvengti civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad atsakovas iki šiol nenurodė asmens, kuris vertėjavo jam kalbant su Švedijos policijos pareigūnais. Atsakovas galimybe dalyvauti žalos nustatymo procese naudojosi pasyviai, bendravo tik su ieškovu, nebandė susisiekti su atitinkamomis Švedijos institucijomis, siekdamas tiek pats gauti jį dominančią informaciją, tiek ją suteikti Švedijos institucijoms, tyrusioms eismo įvykį ir nustatinėjusioms žalos dydį. Vien atsakovo kaltės neigimas, pateikiant minimalų kiekį argumentų bei įrodymų, negali būti laikomas tinkamu savo interesų gynimu. Ieškovas taip pat neįpareigotas rinkti atsakovui reikalingą informaciją ir įrodymus už atsakovą. Ieškovas nagrinėjamu atveju surinko tiek informacijos, kiek ieškovo vertinimu buvo pakankama pagrįsti regreso reikalavimą. Kadangi eismo įvykis įvyko Švedijoje, dalyvavimas jo tyrime bei žalos nustatyme yra apsunkintas dėl atstumo, kalbos barjero, taip pat teisinės tvarkos, galiojančių teisės aktų ir teismų praktikos toje šalyje nežinojimo. Šios aplinkybės yra vienodai sudėtingos tiek atsakovui, tiek ieškovui, todėl negebant visko išsiaiškinti savarankiškai, visada galima kreiptis pagalbos į profesionalius teisininkus. Atsakovas nagrinėjamu atveju to nedarė, tik gana pasyviai neigė savo kaltę ieškovui, dėl ko neaktyviai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigą. Atsakovo pasirinkta pasyvi pozicija, abejonių dėl ginčo eismo įvykio kėlimas nesudaro teisinio pagrindo abejoti ieškovo ieškinio pagrįstumu, nes ieškinys grindžiamas išimtinę kompetenciją turinčio subjekto Švedijos draudikų biuro įrodymais, Švedijos teisės aktų nuostatomis.
Švedijos policijos skyriaus pranešimas apie nusikaltimą (1 t., b. l. 19-25) yra oficialus valstybės institucijos vykdant jos kompetencijai priskirtą veiklą išduotas dokumentas, todėl laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Atitinkamai ir jame nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Pagrindo abejoti Švedijos policijos nustatytomis aplinkybėmis nėra, kadangi tai yra oficiali valstybinė institucija. Atsakovas teikė Google Maps programos duomenis apie jo automobilio maršrutą nuo namų iki darbo, teigdamas, kad jis važiavo pagrindine gatve ir suko į kairę, o švedo automobilis jo nepraleido, atsitrenkė į kairę automobilio pusę. Atsakovas nepateikė įrodymų, kokiu adresu buvo jo namai ir darbo vieta, maršrutą patvirtino tik kartu su atsakovu važiavęs liudytojas A. Š., kuris yra atsakovo pažįstamas. Atsakovo parodymus, kad jis važiavo pagrindine Lovnasleden gatve, paneigia policijos pranešime užfiksuotas įvykio aprašymas, kad atsakovo automobilis įsuko iš Lovnasvagen gatvės į Lovnasleden gatvę, kuria važiavo švedo automobilis. Atsakovo automobiliui ėmus slysti, švedas bandė išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinio judėjimo juostą, tačiau atsakovo automobiliui judant atgal ir taip pat išvažiavus į priešpriešinio judėjimo juostą susidūrė. Atsakovui sukant iš Lovnasvagen gatvės į Lovnasleden gatvę, t. y. į kairę pusę, švedo automobilis niekaip negalėjo trenktis į atsakovo kairę pusę, priešingai, būtų galėjęs atsitrenkti tik į dešinę pusę. Tikėtina, kad tik atsakovo automobiliui įsukus į Lovnasleden gatvę, esant slidžiai ir apsnigtai kelio dangai, automobiliams ėmus slysti įvyko susidūrimas. Šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, kad tai švedas pažeidė Kelių eismo taisykles ir atsakovui sukant į kairę, jo nepraleido. Be to, kaip nurodė pats atsakovas bei liudytojai A. Š. ir B. U., į įvykio vietą buvo atvažiavęs darbų vadovas švedas. Tikėtina, kad darbų vadovas švedas įvykio vietoje sužinojo švedo vairuotojo versiją, jog dėl eismo įvykio kaltinamas atsakovas, t. y. informacija, kad atsakovas kaltinamas eismo įvykio sukėlimu buvo jam žinoma jau eismo įvykio vietoje.
Atsakovas 2016-05-24 pasirašė skolinį įsipareigojimą, kuriuo pripažino, kad 2015-02-03 eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, pripažino 667,02 Eur padarytą žalą, įsipareigojo atlyginti ieškovui 599,82 Eur, 2016-05-24 ieškovui išdavė paprastąjį vekselį dėl 559,82 Eur skolos, ieškovui atlygino dalį žalos. Tokie atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip kaltės pripažinimas, ką nustatė ir Šiaulių apygardos teismas 2018-09-18 nutarties 18 punktu, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka. Tai, kad atsakovas pripažino kaltę dėl eismo įvykio, patvirtina ir tokie jo veiksmai, kaip nesikreipimas atlyginti žalą už jo paties automobilio sugadinimą. Kritiškai vertintini atsakovo argumentai, kad jis pats dėl žalos atlyginimo nesikreipė bijodamas baudos, dėl kalbos nemokėjimo, teisinių dalykų neišmanymo. Ieškovas pateikė aktualius Švedijos teisės aktus, iš kurių matyti, kad Švedijos draudikų biuras atsakovą dėl minėto eismo įvykio kaltu laiko dėl Kelių eismo taisyklių 3 skyriaus „Transporto priemonių eismo taisyklės“ 21 §, nustatančio eismą sankryžoje pažeidimo. Šioje teisės normoje nurodyta, kad vairuotojas, iš vieno kelio įvažiuojantis į kitą pagrindinį kelią, automagistralę ar greitkelį, kuriame nėra greitėjimo juostos, privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms tuo keliu. Reikalavimas duoti kelią netaikomas, jeigu vairuotojas įvažiuoja į pagrindinį kelią, automagistralę ar greitkelį, nekeisdamas eismo juostos (1 t., b. l. 122-132). Atsakovui neteikiant paaiškinimų žalos administravimo byloje Švedijoje, pagrįstai iš turimų dokumentų, paaiškinimų buvo nustatyta, kad dėl eismo įvykio kaltas atsakovas.
Pagal Švedijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą informaciją už taksi automobilio sugadinimą buvo atlyginta 248413 SEK žala: automobilio remonto išlaidos 208723 SEK, savininko franšizė 9000 SEK, administravimo mokestis 30690 SEK (1 t., b. l. 16-17). Išlaidos už radijo, taksometro įrangos sumontavimą į naujai įsigytą taksi automobilį „BKE TeleCom AB“ sudaro 9941 SEK (1 t., b. l. 42-45). Išlaidos už naujai įsigyto taksi automobilio ženklinimą „Sola Screen&Reklam AB“ sudaro 1502 SEK (1 t., b. l. 46-47). Švedo naujai įsigyto taksi automobilio iš „Veho Bil“ kaina 282000 SEK, iš šios sumos išminusuota 11250 SEK draudimo dalis, 54150 SEK PVM dydis, senojo automobilio likučių suma 19320 SEK bei pridėtas 9000 SEK franšizės (draudimo išskaita) (1 t., b. l. 48-49). Ieškovas Švedijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 248413 SEK (1 t., b. l. 80). Teismas vertina, kad žalos dydis yra įrodytas byloje surinktais įrodymais.
Atsakovo argumentus, kad radijo įranga buvo sumontuota ne naujame, o senajame automobilyje, yra nepagrįsta ir paneigta Švedijos transporto priemonių draudikų biuro paaiškinimas, kad „BKE TeleCom AB“ sąskaita buvo išrašyta už techninės įrangos įrengimą ne eismo įvykyje dalyvavusiame automobilyje, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o naujai įsigytame automobilyje, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 36). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus (dokumentus, susirašinėjimo medžiagą ir pan.). Atsakovas nesutiko ir su žalos dydžiu, nurodydamas, kad švedo automobilio remontas gali kainuoti 1500 Eur. Tokie atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs, kritikuojantys pateiktus ieškovo dokumentus. Pažymėtina, kad kainos Švedijoje skiriasi nuo kainų Lietuvoje, be to, nuostolio dydį privalo įrodyti atsakovas, to jis šiuo atveju nepadarė ir nedarė.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės; dėl eismo įvykio buvo padaryta žala; žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų; atsakovas, kaip neatidus ir nerūpestingas didesnio pavojaus šaltinio savininkas, yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246-6.249, 6.251 6.263, straipsniai, 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo ieškovui priteistinas 1528 Eur žyminis mokestis (už ieškinį ir apeliacinį skundą), 597,87 Eur vertimo išlaidos, 315,01 Eur kelionės į teismo posėdžius išlaidos, iš viso 2440,88 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 156,81 Eur vertimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. M. 25468,15 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2440,88 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
Priteisti iš V. M. 156,81 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.