Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Evaldo Pašilio, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. G. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 104 straipsnį, 273 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 131 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.

4. Nuteistasis V. G. bausmę atlieka nuo 2000 m. gegužės 9 d.

5. 2023 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nuteistasis V. G. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad, nors apygardos teismas nutartyje nurodo, jog viena iš teikimo netenkinimo priežasčių yra tai, kad jis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepilnai pripažino kaltę, tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl veikų, kurias tikrai padarė, jis kaltę pripažino ir pripažįsta dabar, dėl to labai gailisi.

8. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas nustatė ir teigiamų jo asmenybės pokyčių: nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, vengia destruktyvių grupių, aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamumu, bendraudamas su pataisos įstaigos administracija yra tolerantiškas, mandagus, per bausmės atlikimo laiką – 23 metus – vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, 17 kartų skatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, civilinis ieškinys visiškai padengtas, vykdomųjų patvarkymų nuteistojo atžvilgiu nėra gauta, nuteistasis reguliariai, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. 2023 m. kovo 30 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė, tačiau mažėjanti rizika pakartotinai nusikalsti. Jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi koplyčioje ir yra aktyvus susitikimų su kapelionu narys, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamą elgesį, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Įkalinimo metu nebaustas, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų fiksuota nebuvo, taip pat nėra duomenų apie smurtinį elgesį, nepastebėta agresijos naudojimo požymių. Turi gerus socialinius įgūdžius, yra socialiai prisitaikęs, sugeba interpretuoti socialines situacijas. 2023 m. kovo 10 d. Lietuvos kapelionų asociacijos charakteristikoje apibūdinamas kaip pasirengęs sugrįžti į visuomenę asmuo. Nėra duomenų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, įrodymų dėl diskriminacinių nuostatų pareigūnų ar nuteistųjų atžvilgiu nėra. Požiūris į priežiūrą teigiamas, elgiasi pagal rėžimo reikalavimus, supranta, kad, norėdamas gyventi visuomenėje, turi laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Aktyviai dalyvauja ir įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo dvi iš trijų individualias socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

9. Skunde nuteistasis V. G. nurodo ir tai, kad dar 2010 m. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Lukiškių kalėjimo teikimą ir įvertinęs pavyzdingą elgesį bausmės atlikimo metu, pakeitė griežčiausią rėžimą į lengvesnį – Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. 2020 m. Pravieniškių pataisos namų administracija, įvertinusi pastarojo pavyzdingą elgesį, perkėlė nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją, kas yra švelniausias bausmės atlikimo rėžimas nuteistiesiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Nuteistojo teigimu, visa tai parodo, kad jis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalies sąlygas. Taip pat nurodo suprantąs, kad padarė nusikalstamas veikas, kurių pasekmės išliks visą gyvenimą, teigia atsiprašąs nukentėjusiųjų ir jų artimųjų už skausmą, kurį jie išgyveno.

10. Nuteistasis V. G. taip pat teigia, kad galimai buvo suklysta vertinimo išvadoje nurodant jo darbo stažą, atkreipia dėmesį, kad jo darbo stažas prasideda nuo 1978 m. ir tęsiasi iki 2000 m. gegužės 9 d., jis yra išdirbęs apie 20 metų, tame tarpe yra likvidavęs Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes, kur vyko kaip savanoris.

11. Skunde taip pat nurodo, kad butas, kuriame gyveno, jį nuteisus buvo parduotas iš varžytinių, todėl jo ir neturi. Tačiau yra sesers butas, kuriame jis, išėjęs į laisvę, galės gyventi, nes sesuo šiuo metu gyvena Vokietijoje.

12. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

13. Išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo (toliau – Teikimas) nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo V. G. skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.

14. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

15. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

16. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka anksčiau nutartyje nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę.

17. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad nuteistasis V. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų, t. y. šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 20 metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gegužės 9 d. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tokio asmens elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

18. Iš V. G. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, vėliau, 2010 m. spalio 1 d., buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją V. G. adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. 2023 m. kovo 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RN-23-2661 (asmens bylos t. 4, 2 d., l. 63-71) nurodyta, kad 2020 m. birželio 16 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką metu V. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. rugsėjo 13 d. atlikto pakartotinio rizikos vertinimo metu buvo konstatuota vidutinė, tačiau šiek tiek didėjanti nusikalstamo elgesio rizika. Rizika padidėjo dėl anksčiau neteisingai įvertintų aplinkybių, o paskutiniojo vertinimo, atlikto 2023 m. kovo 30 d., metu nustatyta mažėjanti, tačiau vis tiek vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Po atlikto nuteistojo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką nustatyti net 27 kriminogeniniai veiksniai, kurių tik 5 statiniai – kriminalinė istorija (4 teistumai), smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Taip pat nustatyti dinaminiai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta, neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija dirbti, turi mažą darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas elgesys, būdingas per daug geras, nepagrįstas savęs vertinimas, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas agresyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, tvirtas kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu.

19. Taigi svarbu pažymėti, kad nuteistajam vis dar yra nustatomas didelis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, kuris lyginant su ankstesne 2021 m. spalio 26 d. surašyta Socialinio tyrimo išvada, netgi išaugo. Statiniai veiksniai yra nekintantys, o dinaminiams veiksniams nuteistasis savo pastangomis bei elgesiu, įgyvendinant specialistų rekomendacijas, gali daryti įtaką, t. y. jie gali būti ženkliai sumažinti ar iš viso išnykti. Nuo paties nuteistojo priklauso atliekamos gyvenimo būdo korekcijos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, V. G. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, dar labiau sumažėtų arba visiškai išnyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ši rizika bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis V. G. nėra pavojingas visuomenei.

20. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, šiuo metu V. G. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo dvi iš trijų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių: dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, gerai mokėsi „Aitvaro“ vidurinėje mokykloje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja Lietuvos Kalėjimų Kapelionų Asociacijos (toliau – LKKA) organizuojamuose dvasinės ir socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, sistemingai susitikinėja su LKKA kapelionais, įsitraukia į resocializacijos programas, skirtas elgesio bei mąstymo korekcijai. Būdamas įkalinimo įstaigoje V. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nepažeidinėja režimo reikalavimų. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, mėgsta bendrauti, palaiko ryšius su artimaisiais, turi pažįstamų ir draugų, su kuriais palaiko ryšius ir bausmės atlikimo metu, šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, gerai apgalvodamas. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis V. G. vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas 17 kartų, daugiausiai už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą įvairiose programose. Nuteistojo V. G. atžvilgiu vykdomųjų dokumentų pataisos namuose nėra gauta (asmens bylos t. 4, 2 d., l. 74).

21. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo nuteistojo V. G. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Pažymėtina, kad nuteistasis V. G. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už labai sunkų, itin cinišką ir žiaurų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį. Be to, V. G. anksčiau yra teistas, jo įvykdyti nusikaltimai yra smurtiniai, kuriuos jis vykdė kartu su bendrininkais, daromi nusikaltimai sunkėjo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kalbėdamas apie praeitį V. G. nesigilina į save ir savo elgesį, įvykdytus nusikaltimus vertina paviršutiniškai, dėl dalies nusikaltimų kaltę neigia, o kitus sumenkina, teisina savo elgesį, sako, kad kiti padarę dar blogiau. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino, akivaizdu, kad iš esmės jos nepripažįsta ir dabar. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad tai, jog nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, yra nurodoma kaip jo vienas dinaminių kriminogeninių veiksnių.

22. Aptartos aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį sistemingai daryti teisės pažeidimus ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. G. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos (ypač atsižvelgiant į ankstesnį jo asmenybės apibūdinimą). Netgi daugiau nei po dvidešimties metų nuo nuosprendžio priėmimo atliktoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, nors nuteistasis pripažįsta kaltę, tačiau įžvelgiamas siekis sumažinti savo atsakomybę už nusikaltimus, dalį jos perkeliant kitiems bendrininkams. Tikėtina, kad V. G. nusikalstamas elgesys gali būti susijęs su nuteistojo kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis (asmens bylos t. 4, 2 d., l. 63-71).

23. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, V. G. praeities įvertinimas leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis savo teigiamu (pavyzdingu) elgesiu turi galimybę juos sumažinti. Nors iš V. G. asmens byloje esančių pažymų ir charakteristikos matyti, kad pastaruoju metu stebimi teigiami nuteistoji elgesio pokyčiai, tačiau tai dar neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu (ilgalaikiame kontekste) vertinti kaip nepriekaištingo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad V. G. 2010 m. spalio 1 d. atvykęs į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau darbinės veiklos nepradėjo. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti, motyvuodamas socialinių garantijų trūkumu. Šiuo metu nuteistasis nedirba, yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų paramos.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kad ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors, kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis V. G. deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę, taip pat apie tai, kad jis ilgą laiką nedirba, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu svarstyti V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, dar yra per anksti.

25. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiama nutartimi. Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam V. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Todėl šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam V. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skundas atmestinas, o nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.