Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-09-15 · Administracinė byla Nr. I1-5397-644/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
I1-5397-644/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01338-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5397-644/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01338-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-8).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK iki 2020-05-14. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-10-28 nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas, o atlikus minėtą drausminę nuobaudą, 2020-10-30 buvo priimtas sprendimas pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK atvirosios kolonijos į pataisos namus. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nesupažindino jo su sprendimu dėl perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus iki pat išėjimo į laisvę dienos (2020-05-14). Taigi, ilgą laiką jam nebuvo žinoma priimto sprendimo esmė, iš pareiškėjo atimta galimybė sprendimą apskųsti. Atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus patvirtina Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2020-05-13 pažyma Nr. 4D-2020/1-181, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo skundas dėl jo nesupažindinimo su priimtu sprendimu, yra pagrįstas. Dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė išgyvenimus, baimę, nerimą, įtampą, tapo uždaras.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 15-17) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Kadangi pareiškėjas buvo baustas drausmine nuobauda už tai, kad vartojo narkotines medžiagas ir perleido savo mašiną vairuoti kitam nuteistajam, 2019-10-29 Pravieniškių PN-AK specialistė surašė teikimą dėl pareiškėjo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-10-30 įsakymu Nr. 2-1947 pareiškėjas buvo perkeltas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus. Minėto įsakymo 2.2 punkte nurodyta įsakymą paskelbti nuteistiesiems, tačiau pareiškėjas su įsakymu nebuvo supažindintas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nevaržomai galėjo pasinaudoti teise apskųsti įstaigos veiksmus, t. y. pareiškėjo perkėlimą į pataisos namus, nors ir neturėjo šio įsakymo kopijos. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į pataisos namus dėl sprendimo kopijos išdavimo. Pareiškėjo argumentai turi būti vertinami kaip nepagrįsti, kadangi teisė apskųsti pareigūnų veiksmus jam nebuvo užkirsta. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atliko sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos Pravieniškių PN-AK veiksmais nesupažindinus pareiškėjo su sprendimu dėl jo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-10-30 įsakymu Nr. 2-1947 „Dėl Trečiame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų perkėlimo į būrius" (toliau - ir Įsakymas) pareiškėjas buvo perkeltas iš 14 būrio, 2 patalpos, 11 vietos į 17 būrį, 2 patalpą, 12 vietą (b. l. 9, 18). Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo perkeltas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjo nesupažindino su sprendimu perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK atvirosios kolonijos į pataisos namus, šių aplinkybių atsakovo atstovas atsiliepime neneigia.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių nurodydamas, kad jis nebuvo supažindintas su sprendimu dėl jo perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK atvirosios kolonijos į pataisos namus. Atlikęs tyrimą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-05-13 pažymoje Nr. 4D-2020/1-181 „Dėl R. S. skundo prieš Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją" konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl jo nesupažindinimo su priimtu sprendimu dėl jo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, yra pagrįstas (b. l. 9-11).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-08-02 iki 2020 07 01) patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 8 punktą, perkeliančioji įstaiga pasirašytinai supažindina nuteistąjį su nutarimu (įsakymu) dėl nuteistojo perkėlimo ir įteikia jam šio dokumento kopiją. Jei dėl objektyvių priežasčių perkeliančioji įstaiga neturi galimybės supažindinti nuteistąjį su nutarimu (įsakymu) dėl nuteistojo perkėlimo, tokį supažindinimą įvykdo priimančioji įstaiga ir įteikia nuteistajam nutarimo (įsakymo) dėl nuteistojo perkėlimo kopiją arba nuorašą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas.

Pažymėtina, kad pagal minėtą reglamentavimą, perkeliančioji įstaiga (Pravieniškių PN-AK) privalėjo supažindinti pareiškėją su priimtu sprendimu dėl nuteistojo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, tačiau šios papareigos nevykdė. Pravieniškių PN-AK yra viešojo administravimo subjektas, todėl be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje turi laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų bei tinkamai informuoti asmenis apie jų atžvilgiu priimamus administracinius aktus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK nevykdė pareigos supažindinti pareiškėją su priimtu sprendimu dėl jo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valstybės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą – pareiškėjas tapo uždaras, jautė išgyvenimus, baimę, nerimą, įtampą. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), kad pareiškėjas buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nesikreipė į atsakovą dėl sprendimo (dėl perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus) kopijos išdavimo, o teisė apskųsti atsakovo veiksmus, net ir neturint atsakovo sprendimo, pareiškėjui nebuvo užkirsta, sprendžia, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, tačiau jam negalėjo kilti tokio masto poveikis (pasekmės), kurį būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui dėl konstatuoto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų - žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis