- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 1-938-805/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35560-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2014 m. gegužės 6 d. Prienų apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ str. galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus.
2) 2017 m. lapkričio 3 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus.
3) 2019 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutine 60 parų arešto bausme,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. S. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 22.10 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su motina M. S. metu, tyčia ranka ją pastūmė, dėl ko ji galva trenkėsi į sekcijos kampą, tokiu būdu smurtaudamas šeimos nariui – motinai M. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršine muštine žaizda kairiame antakyje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 89-90), matyti, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais M. ir J. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 19 d. vakaro metu, jau buvo tamsu, kiek valandų neprisimena, namuose kartu su broliu K. S. ir tėvu J. S. gėrė alų. Gėrė kambaryje, kur buvo ir motina M. S., kuri alkoholio nevartojo. Tarp jo ir motinos kilo žodinis konfliktas, ji priekaištavo dėl gėrimo. Būdamas girtas supyko ant jos ir praeidamas pro ją šonu tyčia ją rankomis pastūmė. Ji krito ant grindų ir galva krisdama trenkėsi į kambaryje esančios sekcijos kampą. Kai motina nukrito jai pradėjo bėgti iš galvos kraujas. Nesitikėjo, kad taip stipriai susižalos, manė, kad nuo jo pastūmimo tik nukris. Tai pamatęs tėvas J. S. iškvietė policiją. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs. Nesitikėjo, kad motina taip susižalos. Tai pirmas kartas kai pakėlė ranką prieš M. S..
Nukentėjusioji M. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 23-24), kad kartu su sutuoktiniu J. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jų pilnamečiai vaikai R. ir K.. R. S. šiuo metu niekur nedirba, jis dažnai vartoja alkoholį. 2019 m. rugpjūčio 19 d. vakarą visi buvo namuose. Būnant kambaryje R. S. būdamas girtas pradėjo jos reikalauti duoti jam pinigų. Ji pinigų jam nedavė. R. S. pradėjo šaukti ir priėjęs arčiau jos jai stovint ją rankomis iš dešinės pusės stipriai ir staigiai pastūmė, dėl ko ji susvyravo ir trenkėsi kaire veido puse į kambaryje esančios sekcijos kampą, nukrito ant grindų. Tai matė J. S., kuris gulėjo ant lovos tame pačiame kambaryje, todėl iškvietė policiją. Tai pirmas kartasi kai R. S. smurtavo prieš ją. Jai atrodo, kad jis gailisi taip pasielgęs.
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. nurodė (b. l. 33-34), kad su žmona M. S. ir pilnamečiu sūnumis R. S. gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 19 d., vakaro metu, kiek valandų buvo nežino, gulėjo kambaryje. Buvo išgėręs, bandė užmigti. Kambaryje ant motinos pradėjo šaukti R. S.. Nuo R. S. rėkimo jis pabudo ir pamatė, kai R. S. tyčia rankomis pastūmė M. S., kuri dėl jo pastūmimo kaire veido puse trenkėsi į sekcijos kampą ir prasikirto kairę veido pusę, pradėjo bėgti kraujas. Jis iškvietė policiją, nes R. S. sužalojo motiną. Šio įvykio metu jis ir R. S. buvo neblaivūs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo, nukentėjusiosios M. S. ir liudytojo J. S. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2019 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. 22.51 val. alkoholio kiekio matuokliu R. S. nustatytas 2,87 promilių girtumas;
2019 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 8-11), kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė J. S.. Smurtą patyrė M. S. gyvenanti (duomenys neskelbtini), jos veido kairėje pusėje yra kraujuojanti žaizda;
2019 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 12-13), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje;
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), kurioje nurodyta, kad M. S. padaryta muštinė žaizda kairiame antakyje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose. Sužalojimas padarytas veikiant kairio antakio - kairės akiduobės sritį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), esančių namų kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su motina M. S., tyčia ranka ją pastūmė, dėl ko ji galva trenkėsi į sekcijos kampą, tokiu būdu smurtaudamas šeimos nariui – motinai M. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršine muštine žaizda kairiame antakyje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajai dėl kaltinamojo, nesant tam jokios dingsties, neteisėtų tyčinių veiksmų specialisto konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik specialisto išvada, nukentėjusiosios duoti parodymai, kad ji buvo sužalota, bet ir liudytojo bei paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, o taip pat visi kiti pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nusikaltimas įrodytas.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 96-101). Kaltinamasis R. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 96-101). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 102).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – motiną. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau pastovaus pajamų šaltinio, nepilnamečių išlaikytinių neturi (b. l. 35, 41-42), praeityje teistas tris kartus, tame tarpe kartą už tos pačios rūšies nusikalstamą veiką (b. l. 66-69), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 44-65), niekur nedirba (b. l. 43), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 40), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje įrašytas nebuvo (b. l. 39). Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, stiprių liekamųjų reiškinių bylos duomenimis nėra. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, anksčiau taikytas bausmių rūšis, jų poveikį kaltinamojo elgsenai, R. S., įgyvendinant bausmės paskirtį, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, su kuria kaltinamasis sutinka (BK 49 straipsnis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirmesnis procesinis teismo sprendimas, priimtas kaltinamo atžvilgiu, įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 2 d. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtinos bausmės pridedant ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį.
Kaltinamasis R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15.25 val. (b. l. 74-76), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam R. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 132 straipsnis) paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-94).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2019 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir paskirti R. S. galutinę bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15.25 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. S. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti R. S., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po procesinio sprendimo, kuriuo paskirta arešto bausmė, įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustatymo“, bausmę paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose.
Išaiškinti R. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.