Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų K. S., N. S. ir K. S. atstovei pagal įstatymą D. P. ir jų įgaliotajam atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi Panevėžio rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Šiauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta prie Pakruojo rajono savivaldybės, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, nustatytas 50 proc. darbingumas, teista 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji R. Š. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, Pakruojo r., L. sen., Š. k., J. N. g. 2, namuose, tyčia, nenustatytą kiekį kartų rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas savo mažamečiams sūnums K. S., N. S. ir dukrai K. S., taip nukentėjusiesiems mažamečiams K. S., N. S. ir K. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 metais, tiksliai nurodyti negali, sūnus N. buvo pabėgęs į gatvę, ant kelio. Jo ieškojo apie valandą laiko. Pareidama nuo kelio pamatė, kad kaimynė jį rado. Ji, vesdama sūnų, sudavė į „subinę“, spyrė į užpakalį, sudavė ranka kokius tris kartus. Vaikas labai verkė. Žymių ant kūno nebuvo. K. tuo laikotarpiu mušamas nebuvo, gal kartais suduodavo į užpakalį. Gal po kokio pusantro mėnesio yra sudavusi K. ranka. Jis verkdavo ir viskas. Dėl dukros neprisimena, jai sudavė, bet priežasties neprisimena. Jai trenkė per užpakalį, ji gulėjo lovoje, trenkė per veidą, per šoną po du – tris kartus. Dukra verkė. Dėl tokio savo elgesio gailisi, vaikams sukėlė fizinį skausmą. Turi keturis vaikus, vienas vaikas gyvena pas jos mamą. Pakruojo rajone gyveno su sugyventiniu T. S.. Smurtaujant prieš vaikus, nebūdavo išgėrusi. Šuo metu galėtų pati savarankiškai auginti vaikus. Vaikų tėvas šiuo metu atlieka bausmę.

Po kaltinamosios apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios veika jos prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiams savo vaikams.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamosios R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino, padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamoji R. Š. teista už 2018 m. spalio 20 d. įvykdytą nusikalstamą veiką (Liteko duomenys), metų laikotarpiu administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 19-20), nedirbanti (2 t., b. l. 24), registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 25), psichiatro signalinėje įskaitoje įrašyta nuo 2018 m. spalio 25 d., priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta (2 t., b. l. 28, 31, 34); 2018 m. gegužės 8 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos įsakymu direktoriaus Nr. AS-83 įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais (1 t. b. l. 91-153), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamoji baustina arešto bausme (BK 41 straipsnis, 49 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamoji R. Š. prisipažino esanti kalta, todėl, paskyrus bausmę už jos įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi nusikalstamą veiką R. Š. padarė iki 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje numatyta tvarka, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu, su 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu viešųjų darbų bausmę pakeitus į areštą) ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 55 paras arešto. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytina 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta bausmės dalis – 61,50 val. viešųjų darbų (tai atitinka 11 parų arešto).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 52-53) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Nukentėjusiųjų atstovai pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį, prašydami priteisti nukentėjusiems iš kaltinamosios R. Š. po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų nustatyta ir teismui nekyla abejonių, kad mažamečiai nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą. Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad patekę į globos namus vaikai nerodė jokio noro susitikti su mama, su ja bendrauti; tik dabar ir tik paklausti K. S. ir K. S. pasako, jog norėtų susitikti su mama, bet tik tuo atveju, jei nebūtų skriaudžiam, mušami; N. S. iki šiol nekalba apie mamą. Akivaizdu, kad K. S., N. S. ir K. S., patyrę smurtinius veiksmus, sukėlusius jiems fizinį skausmą, iš jiems artimiausiu turinčiu būti žmogaus – mamos, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad kaltinamoji R. Š. šiuo metu nedirba, jai nustatytas 50 proc. darbingumas. Teismas, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų atstovų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai, priteisiant nukentėjusiems iš kaltinamosios po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ši žala jiems atsirado dėl kaltinamosios R. Š. neteisėtų nusikalstamų veiksmų (CK 6.263, 6.250 str.). Neturtinę žalą R. Š. įpareigotina atlyginti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 4 d. pažymų Nr. (2.19) NTP-7-765, Nr. (2.19) NTP-7-767 ir Nr. (2.19) NTP-7-769 nukentėjusiems K. S., N. S. ir K. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 461,23 Eur. Antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamosios R. Š. neteisėtų tyčinių nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš kaltinamosios.

Kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304-307, 312-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti ją 60 (šešiasdešimties parų) arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme skiriant R. Š. galutinę subendrintą bausmę – 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštą.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir atliktą bausmės dalį – 61,50 valandų viešųjų darbų, kas atitinka 11 parų arešto.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Š. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiems K. S., N. S. ir K. S.. Neturtinę žalą nukentėjusiesiems atlyginti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 461,23 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 23 ct) proceso išlaidų už K. S., N. S. ir K. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kompaktinius diskus (3 (tris) vienetus) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.