- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-633-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00067-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-633-227/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 18 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Z. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-199-335/2013 pagal pareiškėjos M. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. P. dėl juridinio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2013-02-23 mirusios motinos S. S., iki mirties buvusioje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti 25.000 Lt jos grynųjų pinigų. Tai reikalinga dėl paveldėjimo santykių įgyvendinimo. Nurodė, kad ji su seserimi V. P. paslėptus pinigus rado motinos namuose po jos mirties. Du stiklainius su 10.000 Lt kiekviename rado gyanamo namo priestate (sandėliuke) prie sleksčio po mūro blokeliu negiliai užkastus. Juose buvo ir 3 auksiniai žiedai. Dar 5.000 Lt rado gyvenamajame name- maišelyje po pakabintais rūbais. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo papildymo įtraukiant paveldimus grynuosius pinigus, ji 2013-11-20 kreipėsi į notarę. Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarė F. V. 2013-11-27 nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nesant Testamento tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų 65 p aplinkybių. Kadangi pinigų radimas nebuvo užfiksuotas antstolio, ar Valstybinės mokesčių inspekcijos, ji negali įrodyti pinigų radimo fakto, todėl būtina nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies. Paveldėjimo teisiniams santykiams įgyvendinti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) jos mirties dieną -2013m. vasario 23d. buvo rasti jai priklausę penki tūkstančiai litų. Priteisė iš V. P. 14,56 Lt M. Z. žyminio mokesčio ir 43,60 Lt valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2014-05-08 vietos apžiūros metu, tiek M. Z., tiek V. P. nurodė skirtingas aplinkybes apie pinigų radimą, tačiau objektyviai apžiūrint sandėliuką ir įėjimą į jį, kur pagal pareiškėjos aiškinimą buvo rasti 20.000 Lt, išaiškėjo, kad sandėliuko durys nebuvo užrakintos, o tik užspaustos užlenktu vinimi ir jis visas užkrautas kartoninėmis dėžėmis (namas šalis turgelio, iš kurio, manytina, jos ir susineštos) ir beverčiais daiktais, tad į jo vidų įeiti net nebuvo galima. Pagal M. Z. parodymus vietoje, jai nukėlus šaligatvio plytelę, buvusią vidinėje sandėliuko pusėje prie slenksčio, duobutėje tada, 2013-02-23 buvo rasti stiklainėliai su 20.000 Lt, į ką vietos apžiūroje V. P. replikavo, kad duobutę per tiek laiko-praėjo daugiau nei metai- sesuo galėjo išrausti bet kada o ji, V. P., ten pinigų tikrai neieškojo, nes nebuvo ten padėjusi nei ji, nei motina, bet namo viduje iš po plytų paėmė stiklainėlį su 9.500 Lt, kuriuos panaudojo laidotuvėms. Atsižveldė, į tai, kad dieną prieš mamos mirtį – 2013-02-22 VšĮ Molėtų ligoninėje notarė D. Č., įsitikinusi testatorės S. S. veiksnumu, patvirtino oficialųjį testamentą, kuriuo testatorė patvarkė visas pinigines lėšas, kuriame banke ar finansų įstaigoje jos bebūtų, palikti V. P., o apie grynuosius pinigus ir jų paveldėjimą ji nepaminėjo, kaip ir kitos dukros – pareiškėjos M. Z., tačiau ankstesniu testamentu abiem dukroms paliko jai priklausnačią gyvenamojo namo dalį (b.l. 20-21). Pripažino, kad abi seserys jau seniai tarpusavyje nesutaria dėl palikimo. Įvertinęs įrodymus pagal jų sąsajumą, liudytojų Ž. K., A. R. suinteresuotumą bylos baigtimi, nes juos sieja artimi šeiminiai ryšiai su pareiškėja, minėtą oficialųjį testamentą, kaip S. S. paskutinės valios išraišką, teismas sprendė, kad didelė pinigų suma -20.000 Lt S. S. negalėjo būti taip nerūpestingai laikoma net nerakintame sandėliuke ties slenksčiu, o jeigu taip ir būtų buvę, tai pagal visą logiką niekas nebūtų sutrukdęs V. P., kuri buvo artima su savo motina, skirtingai nei M. Z., vienai atėjus 2013-02-23 prie namo ir nekviečiant sesers su A. R., juos paimti. Kita vertus, teismas įsitikinęs, jog esant kraštutinai įtemptiems seserų santykiams, M. Z. tuomet arba iš karto, arba vakare, kai V. P. liko nakvoti jos žento šeimos namuose, būtų griežtai pareikalavusi juos pasidalinti arba bent teisinėmis priemonėmis užfiksuoti jų suradimą, bet to nebuvo, į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo papildymo, t.y. dėl 25.000 Lt įtraukimo ji su prašymu kreipėsi tik 2013-11-20 (beveik po 9 mėnesių) ir notarė atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą, o į teismą pareiškimu M. Z. kreipėsi beveik po metų (b.l. 2, 11). Nurodė, kad abejonių nekelia tik 9.500 Lt grynųjų pinigų suradimas ne sandėliuke, bet namo viduje, iš kurių 4.500 Lt buvo asmeniniai V. P. pinigai, kažkurį laiko tarpsnį laikyti kartu su motinos S. S. 5.000 Lt, susitaupytų laidotuvėms, kaip tai yra įprasta senyviems žmonėms. Todėl nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S. gyvenamojoje vietoje jos mirties dieną buvo rasti jai priklausę 5.000 Lt, kurie buvo panaudoti laidotuvių išlaidoms. Proporcingai tenkinamo reiklavimo daliai pagal CPK 93str. 2d., 96str. iš suinteresuoto asmens V. P. pareiškėjai priteisė penktadalį sumokėto žyminio mokesčio -14,56 Lt (iš 72,80 Lt) ir tokią pat dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei už advokatės suteiktas paslaugas M. Z. – 43,60 Lt (iš 218,75Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo sprendimą pakeisti pareiškimą patenkinant. Nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad jos ir sesers santykiai buvo konfliktiški iki motinos mirties. Tvirtina, kad jos susipyko tik po to, kai V. P. atsisakė dalintis rastus pinigus. Teismas atsižvelgė tik į V. P. parodymus, tačiau visiškai nevertino M. Z. paaiškinimų, kuriuos patvirtino liudytojai. Neteisingai vertino, kad ji ilgą laiką delsė imtis priemonių atgauti dalį rastų pinigų arba radimo metu juos pasidalinti, ar jų radimą tinkamai įforminti. Jos buvo susitarę pinigus pasidalinti po laidotuvių, kai taps aišku, kokia pinigų suma liko padengus laidotuvių išlaidas. M. Z. visą laiką dar iki pareiškimo padavimo teismui rūpinosi savo teisių gynyba- reikalavo dalies pinigų atidavimo: daug kartų žodžiu kreipėsi į seserį, ko neneigė sesuo; 2013-06-21 – raštu, 2013 m. birželio mėnesį - dėl antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo suteikta 2014-07-04sprendimu ir dėl didelio advokato užimtumo tik 2014 m. sausį- į teismą. Teismas nepagrįstai rėmėsi testamentu, išduotu V. P., kuris suteikė teisę jai paveldėti pinigus, esančius kredito įstaigose, tačiau jis niekaip nerodo ir negali rodyti mirusiosios valios grynuosius pinigus taip pat palikti tik V. P.. Teismas nepagrįstai nepatikimais vertino liudytojų parodymus dėl šeimos ir giminystės santykių su pareiškėja. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, patvirtinantys pareiškėjos parodymus, logiški. Liudytojai A. R., Ž. K. davė reikšmingus bylai parodymus, nes abu betarpiškai dalyvavo pinigų ieškojimo ir pinigų skaičiavimo procedūrose. Teismas manė ir laikė neįtikimu, kad pinigai (20.000 Lt) galėjo būti slepiami nerakintame sandėliuke. Kita vertus, teismas rėmėsi V. P. parodymais, esą ji saugiai banke laikytus 4.000 Lt, paėmė iš banko ir visiškai neaišku kokiu tikslu neva atvežė saugoti pas motiną, juos, kartu su dar 5.000 Lt motinos pinigų, pirmiausia užkasė gėlių darželyje po akmenimis, vėliau perkėlė į namo prieangį po slenksčiu. Neaišku, kodėl toks V. P. paaiškinimas, esą net asmeniniai jos pinigai buvo slepiami taip pat nerakintoje (net visiškai atviroje) vietoje (gėlių darželyje) teismui pasirodė įtikinamu, tačiau pinigų slėpimas nerakintame sandėliuke (paslėpus po slenksčiu, žemėmis ir betono plytele) – neįtikinamu, nes, esą, negalėjo būti laikomi taip nerūpestingai. Teismas galimai neobjektyviai vertino šalių parodymus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jai prieš guldama į ligoninę mama davė 5.000 Lt, kurie būtų skirti laidotuvėms, taip pat nutarė, kad ji prisidės iš savo santaupų ir atvežė, kiek turėjo namuose- 4.500 Lt, nes mama žadėjusi jai palikti visus pinigus. Kadangi pati su motina paslėpė pinigus, todėl nebuvo reikalo jų ieškoti. Pinigai buvo panaudoti laidotuvėms, gedulingiems pietums, mišioms (virš 7.000 Lt), taip pat kainavo paminklo pastatymas, kapų sutvarkymas, viso išleido apie 23.000 Lt. Teismo metu apklausti liudytojai yra suinteresuoti asmenys, pareiškėjos šeimos nariai. Judvi su seserimi nesutaria apie 5 metus laiko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2d.).
Apeliantė skundžia dalį sprendimo, kuria jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad 2013-02-23 mirusios motinos S. S., iki mirties buvusioje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti motinos 25.000 Lt buvo patenkinas iš dalies- nustatyta, kad rasta tik 5000 Lt, priklausę mirusiajai. Apeliantė iš esmės skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.
Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad 1998-11-02 testamentu S. S. jai priklausančią dalį gyvenamo namo su ūkiniais pastatais lygiomis dalimis paliko dukroms pareiškėjai M. Z. ir suinteresuotam asmeniui V. P. (b.l.21). 2013-02-22 VšĮ Molėtų ligoninėje notarė D. Č., įsitikinusi testatorės S. S., mirusios 2013-02-23, veiksnumu, patvirtino oficialųjį testamentą, kuriuo testatorė visas jai priklausančias pinigines lėšas, kuriame banke ar finansų įstaigoje jos bebūtų, paliko savo dukrai V. P. (b.l.20). Testamente nepaminėti grynieji pinigai ir nepaminėta kita dukra - pareiškėja M. Z.. 2013-08-28 išduoti paveldėjimo teisės liudijmai V. P. ir M. Z. pagal įstatymą ir testamentą (b.l.5-10,24-30). Pareiškėjos 2013-11-20 prašymas notarei papildyti paveldėjimo teisės liudijimą, įtraukiant paveldimus grynuosius pinigus (25.000 Lt), nebuvo patenkintas- Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarė F. V. 2013-11-27 nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą nesant visų sąlygų, nurodytų Notarų rūmų prezidiumo 2013-04-24 nutarimu Nr.4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų 65 punkte. Kadangi pinigų suradimo faktas jų buvimo vietoje nebuvo užfiksuotas, pareiškėja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo tikslu kreipėsi pareiškimu į teismą.
Byloje kilo ginčas kiek buvo rasta S. S. buvusioje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), pinigų ir kam jie priklausė. Šias aplinkybes pareiškėja ir suinteresuotas asmuo aiškino skirtingai. Taip pareiškėjos teigimu surado 25.000 Lt, o suinteresuoto asmens- 9.500 Lt, iš kurių 4.500 Lt buvo jos asmeniniai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo surasta 9.500 Lt, iš kurių 4.500 Lt asmeninės nuosavybės teise priklausė suinteresuotam asmeniui V. P., su kuo nesutinka pareiškėja M. Z...
Sutiktina su apeliante, kad, priešingai pirmosios instnacijos išvadai, judviejų su seserimi santykiai mamos mirties metu ir tuoj po to dar buvo normalūs. Būtent V. P. pati pasikvietė seserį ir jos sugyventinį ieškoti mirusios mamos namuose paslėptų pinigų, todėl teigti, kad seserys pinigų radimo dieną buvo smarkiai susipykusios, nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir suinteresuotas asmuo patvirtino, kad jos abi susitarusios ieškojo mamos namuose paslėptų pinigų, taip pat faktą, kad mamos namuose buvo rasti paslėpti pinigai, skiriasi tik pareiškėjos bei suinteresuoto asmens pinigų radimo aplinkybės bei rasta pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikėtina, kad V. P. ir M. Z. santykiai tapo konfliktiški po to, kai M. Z. tapo žinoma apie testamento egzistavimą, t.y., kad mama prieš pat savo mirtį kredito įstaigose buvusius pinigus paliko jos seseriai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo papildymo, t.y. dėl 25.000 Lt įtraukimo, pareiškėja su prašymu kreipėsi tik 2013-11-20 (beveik po 9 mėnesių), o į teismą pareiškimu - beveik po metų (b.l. 2, 11), kas, pirmosios instancijos teismo nuomone, rodo, jog pareiškėja ilgą laiko tarpą nesiėmė jokių teisinių priemonių dėl pinigų radimo, įtraukimo į paveldimo turto sąrašą. Tačiau apeliantės nurodytos aplinkybės, kurių dalies dėl žodžiu reikalautų pinigų pasidalinimo, neginčijo suinteresuotas asmuo, su apeliaciniu skundu pateiktas pareiškėjos 2013-06-21 siuųstas reikalavimas dėl 25.000 Lt pasidalinimo, kuriame taip pat reiškiamas M. Z. pasipiktinimas dėl to, jog V. P. naudai buvo surašytas testamentas dėl banko indėlio ir nurodoma, jog bus siekiama pripažinti testamentą negaliojančiu (b.l. 58, 59), 2013-07-04 kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l.12) ir ieškinio pareiškimas teismui rodo pareiškėjos nuoseklią veiksmų eigą- bandymą geruoju išspręsti kilusį ginčą dėl surastų pinigų pasidalijimo- jų įtraukimo į paveldimo turto sąrašą, jai sužinojus apie testamento egzistavimą.
Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas testatorės oficialaus testamento nelaikė patvirtinimu, kad mirusiosios valia buvo grynuosius pinigus palikti tik V. P.. Teismas, vertindamas šį testamentą visų įrodymų kontekste, tik sprendė, kad S. S. tokios didelės pinigų sumos – 20.000 Lt, negalėjo taip nerūpestingai laikyti nerakintame sandėliuke ties slenksčiu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus aplinkybę, kad S. S. turėjo banko sąskaitą (-as) ir joje (-se) esančias pinigus oficialiu testamentu paskyrė dukrai V. P., .labiau tikėtina, kad sutaupytas lėšas ji kaupė kredito įstaigose, o namuose laikė, kaip įprasta senyviems žmonėms, pinigus laidotuvėms. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pareiškėjos nurodoma suma (25.000 Lt) yra didelė ir įprastai tokios didelės pinigų sumos nereikia laidotuvėms. Pareiškėja skunde nurodo, kad seserys pinigus sutarė pasidalinti po laidotuvių, kai taps aišku, kokia pinigų suma liko padengus laidotuvių išlaidoms. Tačiau, įvertinant apeliantės nurodomą, kaip rastą pinigų sumą (20.000 Lt), labiau tikėtina, kad tokiu atveju M. Z. ir V. P. būtų supratusios, kad tiek lėšų laidotuvėms nereikės ir iš karto sprendusios dalies rastų pinigų pasidalijimo klausimą. Tuo tarpu M. Z., kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei iš karto suradus pinigus, nei vakare, kuomet liko nakvoti sesers V. P. žento šeimos namuose, nepareikalavo jų ar dalies pasidalinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone labiau tikėtina, kad toks reikalavimas nebuvo išreikštas dėl to, kad rasta pinigų suma galėjo būti tokia, kurios daugmaž pakaktų laidotuvių išlaidoms kompensuoti ir, tik tarp seserų iškilus konfliktui dėl testamento, pareiškėja nusprendė reikalauti dalies pinigų.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl rastų pinigų sumos, pagrįstai liudytojų A. R.- pareiškėjos sugyventinio ir Ž. K.- pareiškėjos žento, parodymus vertino atsargiai dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek liudytojai savo parodymuose, tiek pareiškėja savo paaiškinimuose nurodė smulkias identiškas aplinkybes, kaip pavyzdžiui dėl kupiūrų rūšiavimo, kas leidžia manyti buvus išankstinį parodymų suderinimą. Taip pat abu liudytojai nurodė, kad jų santykiai su V. P. tapo nenormalūs po to, kai pastaroji pasisavino visus rastus pinigus, kas rodo, kad liudytojai turi susidarę išankstinę nuomonę dėl ginčo. Taigi, pareiškėja teiginį, jog mirusiosios S. S. namuose buvo rasti 25.000 Lt grindė tik savo pačios paaiškinimais bei minėtų suinteresuotų liudytojų parodymais. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių visumos, darytina išvada, kad buvo surasti 9.500 Lt. Taigi, pareiškėja neįrodė, radus jos nurodytus 25.000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad nepagrįstai apylinkės teismas rėmėsi išimtinai V. P. parodymais ir sprendė, kad dalis rastų 9.500 Lt - 4.500 Lt buvo asmeniniai V. P. pinigai, kažkurį laiko tarpsnį laikyti kartu su motinos S. S. 5.000 Lt, susitaupytų laidotuvėms. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus pačios V. P. paaiškinimus, kad ji savo asmeninius pinigus būtų paslėpusi kartu su savo mamos pinigais. V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su mama likus keliems mėnesiams iki mamos mirties buvo paslėpusi savo 4.500 Lt, skirtus dantų taisymui, bei mamos 5.000 Lt, skirtus laidotuvėms, po akmenimis, vėliau šiuos pinigus nusprendė paslėpti name po slenksčiu. Akivaizdu, kad toks V. P. asmeninių pinigų slėpimo būdas negalėtų būti laikomas racionaliu, ypač įvertinant, kad ji su mama kartu negyveno, jos gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Be to, manytina, kad mamos mirties atveju suinteresuotas asmuo būtų turėjęs galimybę bet kada pasiimti savo asmeninius pinigus iš savo gyvenamosios vietos. Įvertintina, kad teismo posėdžio metu duoti V. P. paaiškinimai yra prieštaringi. Vienu metu ji nurodė, jog jai mama iš vakaro buvo pasakiusi, kur yra padėjusi pinigus, kitu, kad ji žinojusi, kur padėti, nes pati pakišo pinigus po plyta. Akivaizdu, kad jeigu V. P. kartu su mama būtų slėpusi savo asmeninius pinigus, jai ši aplinkybė būtų buvusi žinoma ir be atskiro mamos paaiškinimo. Todėl labiau tikėtina, kad mirusiosios S. S. namuose buvo rasti jai (S. S.) priklausę 9.500 Lt.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus sprendžiant klausimą dėl rastų pinigų priklausomybės mirusiajai S. S., dėl to pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai darė išvadą, kad iš 9.500 Lt mirusiosios namuose rastų pinigų 4.500 Lt priklausė V. P., dėl to sprendimas keistinas.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apmokėjo 72 Lt žyminiu mokesčiu, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-07-04 sprendimu M. Z. suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo pareiškėja buvo atleista. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei sudaro 218,75 Lt. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 19,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaujantis CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai iš esmės buvo priešiški, tikslinga bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas patenkinamas 38 proc., likusioje dalyje atmetamas. Iš suinteresuoto asmens V. P. priteistina 27 Lt žyminio mokesčio M. Z. bei 83 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija 10 Lt (CPK 92 str.).
Pareiškėja, reikšdama apeliacinį skundą, jį apmokėjo 72 Lt, nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo pareiškėja atleista Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-07-04 sprendimu M. Z. suteikus antrinę teisinę pagalbą apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus, kad pareiškėjos apeliaciniu skundu reikštas reikalavimas patenkintas iš dalies (13 proc.), iš suinteresuoto asmens M. Z. priteistina 9 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškimą tenkinti iš dalies ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), jos mirties dieną- 2013 m. vasario 23 d. buvo rasti jai priklausę devyni tūkstančiai penki šimtai litų (9.500 Lt).
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisiniams santykiams įgyvendinti.
Priteisti iš V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 27 Lt žyminio mokesčio M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 83 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5630 ir pateikiant įrodymą Molėtų rajono aplinkės teismui”.
Priteisti iš V. P. 9 Lt žyminio mokesčio M. Z..