Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėję ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, ieškininį pareiškimą atsakovams V. G. ir M. J. dėl 2168,55 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Sutartį automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę ir saugojamas, nes ieškovė pagal Sutarties nuostatas neturi galimybės pasirinkti nesaugoti priverstinai nuvežtos transporto priemonės. Teismas, išnagrinėjęs administracinį teisės pažeidimą 2014-11-18 nutarimu Nr. A2.6.-1263-971/2014, nusprendė automobilio nekonfiskuoti, o grąžinti transporto priemonę savininkui, tačiau savininkas ar teisėtas valdytojas piktybiškai neatvyksta į saugojimo aikštelę atsiimti transporto priemonės.

Ieškovas kreipdavosi į Telšių apskrities VPK dėl transporto priemonės grąžinimo savininkei V. G. Taip pat pažymi, kad nuvežant automobilį, įvykio vietoje policijos pareigūnai užpildė „Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą“ kuriame nurodoma, kad dalyvavo apžiūrint transporto priemonę, o dalyvaujantis asmuo, kuris vairavo transporto priemonę ir pažeidė KET, savo parašu patvirtino valdytojas M. J. 2017-11-30, 2018-01-26 ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl automobilio atsiėmimo, tačiau atsakymai nebuvo gauti, transporto priemonė neatsiimta. Atsakovai elgėsi pasyviai ir nerūpestingai, visiškai nebendravo su ieškovu, ignoravo ieškovo pranešimus, taip pat niekada nebuvo susisiekę su ieškovu. Ieškovė savo iniciatyva informavo transporto priemonės savininką/valdytoją apie būtinybę atsiimti transporto priemonę ir apmokėti saugojimo išlaidas, o nepavykus su transporto priemonės savininku/valdytoju susitarti taikiai, kreipiasi į teismą LR įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovė transporto priemonę automobilį ROVER 200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo saugoti nuo 2017-09-06, todėl nurodo savo teisę gauti atlygį už automobilio saugojimą iš atsakovų už laikotarpį nuo transporto priemonės perėmimo dienos 2017-09-06 iki 2018-03-07 ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 183 dienos.

Atsakovams neatsiimant transporto priemonės, ieškovė pagal Sutarties nuostatas negalėjo nustoti saugoti jai perduoto automobilio ir tebesaugo jį iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Ieškovė su Telšių apskrities VPK 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarė Sutartį, pagal kurią įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Iš administracinėje byloje ROIK07-14-8887797 esančios medžiagos matyti, kad Telšių apskrities VPK 2014 m. lapkričio 6 d. gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), jog M. J. vairavo transporto priemonę ROVER 200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sulaikytas dėl KET 14 p. ir 226 p. reikalavimų pažeidimų bei administracinės teisės pažeidimų numatytų galiojusio ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. (kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, kai transporto priemonė neturėjo privalomosios techninės apžiūros bei privalomojo draudimo, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka). Telšių rajono apylinkės teismas 2014-11-18 nutarimu M. J. paskyrė baudą 500 Lt, kurią vadovaujantis ATPK 33 str. pakeitė 25 valandomis nemokamais viešaisiais darbais. Transporto priemonę grąžino savininkui arba kitam teisėtam savininkui.

Nustačius įvykio aplinkybes, 2014-10-6 pranešimu M. J. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, o automobilį ROVER 200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta priverstinai nuvežti į ieškovės automobilių saugojimo aikštelę. Pagal Sutartį ieškovė atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ir nuvežė transporto priemonę ROVER 200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į saugojimo aikštelę. Pažymėtina, jog sprendimą dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo priėmė ne ieškovė, ji tik vykdo savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir policijos pareigūnų priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.

Sutarties 2, 2.1, 10 punktuose numatyta, kad nuvežimo ir saugojimo paslaugos teikiamos, taikant Sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius, kai priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga) ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad nuvežimo kaina yra 0 Eur, o vienos paros saugojimo įkainis – 11,85 Eur. Bylos duomenimis nustatyta ir šalys neginčija aplinkybės, jog 2014-11-6 d. transporto priemonė ROVER 200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežta į uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ aikštelę ir nuo tada yra joje saugoma. Ieškovė tinkamai vykdė sutartimi dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo prisiimtus įsipareigojimus, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą. Pagal Sutartimi patvirtintus įkainius įsiskolinimas už transporto priemonės ROVER 200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2014-11-6 d. iki 2018 m. kovo 3 d. (pareiškimo padavimo dėl teismo įsakymo išdavimo dienos) sudaro 2168 Eur.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl šios paskaičiuotos įsiskolinimo sumos, tačiau atsakovė V. G. ginčija transporto priemonės priklausomybę jai kaip savininkei.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-63656-17 medžiagos matyti, kad Telšių apskritis VPK 2017-12-06 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastoto V. G., gim. (duomenys neskelbtini), parašo, 2014-04-12 pasirašyto transporto priemonės automobilio ROVER 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje, kurioje V. G. – pirkėja. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018-05-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str. 1 d. sustabdytas iš kurio matyti, kad pagal V. G. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2014-04-12 buvo pasirašyta ir taip suklastota automobilio ROVER 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje V. G. – pirkėja. V. G. neigia turėjusi minėtą automobilį ir sudariusi minėtą pirkimo-pardavimo sutartį. Kas ir kaip galėjo įrašyti jos duomenis nežino. VĮ Regitra saugoma tik 2014-04-12 sutarties kopija ir patikrinti rašysenos bei parašų tikrumą nėra galimybės.

Prokuroro nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, todėl ikiteisminis tyrimas sustabdomas iki bus nustatytas toks asmuo.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, privalantys solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Taigi teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas.

Pagal Sutarties priedu Nr. 3 nustatytos transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos 12 punktą, ieškovė du kartus per mėnesį pateikia Telšių apskrities VPK atsakingiems darbuotojams aikštelėje saugomų transporto priemonių sąrašą, kuriame prašo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y. ar transporto priemonė grąžintina savininkui ir/ar valdytojui, ar vyksta teisminiai procesai, ar išduotas leidimas grąžinti transporto priemonę ir t.t. Gavusi informaciją apie transporto priemonių procesinį statusą, ne vėliau kaip per 7 dienas įmonė savo lėšomis siunčia registruotus pranešimus transporto priemonių savininkams su informacija apie transporto priemonių saugojimo vietą ir atsiskaitymą už transporto priemonių transportavimą bei saugojimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai į reikalavimą nereagavo.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas M. J., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei nepateikė jokio atsiliepimo į ieškinio reikalavimą, todėl laikytina jog jis ieškinio reikalavimą pripažįsta.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad automobilis ROVER 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu, nuosavybės teise pagal pirkimo-pardavimo sutartį, priklausė V. G. Pagal „Regitra“ duomenis valdytojas - savininkas V. Ž. Pagal liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis už 300 litų nusipirko minėtą automobilį ne iš V. G., o iš nenustatyto ikiteisminio tyrimo asmens. Kadangi tada jis buvo dar nepilnametis, kaip pirkėjas buvo nurodytas O. T., kuris ir pasirašė pirkimo pardavimo dokumentus. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog automobilį įsigijo atsakovas M. J., iš nenustatyto pardavėjo nusipirko minėtą automobilį, išvengdamas teisės normų taikomų pirkėjui dėl amžiaus, sutartį sudarė jo pažįstamas O. T.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – LR CK), nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkas neginčytinai nėra aiškus, įvykio metu transporto priemonė pagal atsakovo M. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu priklausė jam nuosavybės teise, nors ji ir nebuvo įregistruota.

Būtent atsakovasa M. J., kaip automobilio valdytas ir turėjo prievolę atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės teismui priėmus nutarimą dėl automobilio nekonfiskavimo, tačiau jis šia galimybe iki šiol nepasinaudojo, savo kaip transporto priemonės valdytojo teise transporto priemonės neatsiėmė. Nustačius šias aplinkybes, galima teigti, jog atsakovas M. J., kaip transporto priemonės valdytojas yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą ieškovei.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Nagrinėjamu atveju, atsakovas M. J. įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas ir yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą.

Teismui nenustačius, kad V. G. neginčytinai buvo transporto priemonės savininkė, jai nekyla solidari atsakomybė už susidariusį įsiskolinimą ieškovei, todėl nespręstina dėl atsakovės V. G. atsakomybės.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė sutartimi dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo prisiimtus įsipareigojimus, todėl turi teisę iš transporto priemonės savininko/valdytojo M. J. reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą. Transporto priemonės savininkas byloje nenustatytas, todėl 2168,55 Eur suma ieškovei priteistina iš atsakovo M. J. (LR CK 6.840, 6.850 straipsniai, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis).

Atsakovas M. J. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, todėl iš jo priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies tik dėl to, jog nenustatyta solidari atsakovės V. G. atsakomybė, o visa ieškovės reikalaujama suma 2168,55 Eur priteistina iš vieno atsakovo M. J., todėl ieškovei iš atsakovo M. J. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 49 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti skolą 2168,55 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis Eur 55 ct), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 49 Eur (keturiasdešimt devynis Eur) uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, kodas 302308932.

Ieškinį V. G. atžvilgiu atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.