Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. (R. K.) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2017-05-25 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2017-05-25 nutarimu Nr. 57ANN-101399752-17 R. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 85 Eur dydžio bauda už tai, kad R. K. 2017-04-19 apie 19 val., Vilniaus r., D. R. k., Žvėrališkių g. 1, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais buvusios žmonos I. K. atžvilgiu, stumdė ją, tuo savo veiksmais pažeidė žmonių rimtį ir viešąją tvarką, ir padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. K. atstovas advokatas paaiškino, kad palaiko pareiškėjo skundą. Administracinė teisena vykdoma pagal BPK taisykles. Atliekant ikiteisminį tyrimą pareigūnas turi surinkti duomenis, kuriuos patvirtina tam tikros surinktos faktinės aplinkybės ir įrodymai, ir tik tada galima pasakyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas visapusiškai. Policijos atsiliepime rašoma, kad ikiteisminis tyrimas atliktas visapusiškai, bet su tuo negalima sutikti. Neatlikta įvykio vietos apžiūra, kaip ir kur kas buvo, nenustatytas atstumas, policija to nepadarė. Parodymų patikrinimas vietoje nepadarytas, jei dukros teigia kad matė kažkokį įvykį, pareigūnas privalo įsitikinti, nuvažiuoti į namą, pažiūrėti ar matosi, kokiu atstumu matosi, išsiaiškinti aplinkybes, kurios reikšmingos bylai. Pareigūnai vadovavosi ne nekaltumo prezumpcija, o kaltumo, kuri prieštarauja Konstitucijai, BPK normoms. Rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta, kad I. K. parodymai prieštaringi. Pirmiausia, skambinant į policiją, teigė, kad prie mašinos ją sumušė, vėliau, kad mušė mašinoje, kai ji įsėdo į R. K. automobilį ir ten kilo konfliktas. M. K. gali patvirtinti, kad jis matė įvykio pradžią ir, kad viskas vyko automobilyje. Po to keičiasi jos parodymai, kad neva prie mašinos ją pastūmė R. K.. Pats veiksmas kur vyko, kokiomis aplinkybėmis pareigūnai nesiaiškino, ar buvo žmonių, kaimynų kurie galėjo matyti, tai reikia išsiaiškinti norint nustatyti faktą, ar buvo viešoji tvarka pažeista ar ne. Prokurorė nutarime rašo, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka. Vienas nutarimas prokurorės, kad nėra viešosios tvarkos pažeidimo, tuo pačiu metu palieka skundą dėl šio įvykio, kur R. K. pripažintas kaltu, dvi prieštaringos išvados dėl šio fakto. Įrodymai, kuriuos turėtų surinkti pareigūnai, nesurinkti. Pasitenkino dukrų paaiškinimais. Jos paaiškino, kad jos susijaudino, nubėgo į antrą aukštą žiūrėti, teigia, kad jos matė, kaip M. K. važiuoja iš paskos R. K.. Jis žiūrėjo pats, ten neįmanoma įžiūrėti, nes visas namas apaugęs medžiais, ten nieko absoliučiai nesimato. Parodymai, kurie neverti pasitikėjimo, kuriuos galima vertinti kritiškai. I. K. teigia, kad jis ją pastūmė, tai reikalauja paaiškinimo, kodėl jis ją pastūmė. R. K. veiksmai teisėti, I. K. elgėsi agresyviai ir ji pažeidė viešąją tvarką, tačiau jie nereikalavo jos nubaudimo, nes R. K. padorus žmogus. Pats pastūmimas, jeigu jis buvo, turėjo pažeisti viešąją tvarką. (duomenys neskelbtini) str. kalba apie tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir rimtį. Esminis momentas nebuvo įrodinėjamas, koks motyvas, ar kodėl pažeista viešoji tvarka. Tie įrodymai kurie surinkti medžiagoje, visiškai nepatikimi. Prašo skundą tenkinti ir bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. K. paaiškino, kad pareiškėjas - jos buvęs vyras. Ji su dukromis nuolat gyvena Tarpežerės k., Ramybės g. 9. Kartu su vyru prieš santuokos nutraukimą sudarė susitarimą dėl asmens daiktų bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal juos, po santuokos nutraukimo R. K. iki 2017-03-30 turėjo išsivežti iš namų Tarpežerės k., Ramybės g. 9 namų valdos teritorijos bei ūkinio pastato susitarime nurodytus daiktus. 2017-04-19 apie 17 val. jai paskambino E. K. ir pasakė, kad į namo kiemą atvažiavo R. K. su broliu M. K. ir iš kieme esančio ūkinio pastato išneša ir krauna į automobilius daiktus. Ji baigusi darbą apie 18 val., važiuodama namo, pastebėjo nuo namų važiuojančius automobilius „Toyota“ su priekaba R. K. ir iš paskos - M. K. sunkvežimį. Ji sustabdė buvusį vyrą, o jo brolis apvažiavo jų automobilius ir nuvažiavo toliau. Ji papriekaištavo R. K. dėl to, kad jis be jos žinios išveža daiktus ir atsisėdo į vyro automobilį. Jis pradėjo rėkti, keiktis, kaip visada. Po to pradėjo mojuoti rankomis. Ji tikrai nesulaužė jo raktų. Raktai jau buvo sulaužyti prieš dvejus metus, gali ir vaikai pasakyti tą patį. Tam, kad išvengti tolimesnio konflikto, ji išlipo iš automobilio, o R. K., irgi išlipęs į lauką, ir toliau keikėsi ir ją įžeidinėjo, kelis kartus ją pastūmė. Ji įspėjo R. K., kad skambins į policiją. Pastarasis į tai atsakė, kad skambintų, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Tuo metu prie jos privažiavo dukros ir pasakė, kad viską matė. Dukros buvo tuo metu antrame namo aukšte ir stebėjo. Jos nerimavo, nes žinojo, kad tėvas impulsyvus ir agresyvus ir jos atžvilgiu gali naudoti jėgą. Konflikto daugiau niekas nematė. Niekas iš aplinkinių žmonių nėjo ir neprivažiavo. Viskas buvo labai greitai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. (M. K.) paaiškino, kad paties incidento, įvykusio 2017-04-19 automobilyje tarp buvusių sutuoktinių, nematė, nes apvažiavo jų stovinčius automobilius ir išvažiavo. Jis matė, kaip I. K. įsėdo į brolio automobilį, jie tarpusavyje bendraudami mosikavo rankomis.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. K. nurodė, kad kartu su motina ir seserimi E. K. gyvena Tarpežerės k., Ramybės g. 9. Jos tėvas R. K. kartu su jais negyvena, tėvai oficialiai išsituokė. Gyvenant kartu, tėvas dažnai sukeldavo šeimyninius konfliktus, taip pat panaudodavo fizinį smurtą prieš motiną. 2017- 04-19 tėvas atvažiavo ir pradėjo krauti daiktus, nors buvo sutarta, kad pasiims daiktus tik kai mama bus namuose, bet jis pasiimdavo kada norėdavo, nesusitaręs su mama, imdavo tai, kas jam patikdavo, imdavo ne buitinius daiktus, o įrankius visokius, kurie nebuvo įrašyti sutartyje, daiktus kurie jam nepriklausė. Jie paprašė tėvo, kad palauktų mamos. Tačiau tėvas nepaklausė, pakrovė daiktus ir su broliu išvažiavo. Jie nubėgo į antrą aukštą, stebėjo vaizdą. Matė, kaip iš takelio į pagrindinį kelią tėčio mašina išvažiavo, ten jį sustabdė kaip ir mamos mašina, o pro juos pravažiavo tėčio brolio krovininė mašina. Per langą matė, kad tėvai stovi prie mašinos priekabos ir mosikuojasi. Kažkokio momento nematė, nes nubėgo ieškoti telefono. Kažką tėtis mosikavo, nustūmė mamą. Garsų negirdėjo, nes namie langai uždaryti. Toje vietoje be tėvų kitų žmonių nematė. Tada su sese nuvažiavo prie tėvų, mama kažkam skambino, o tėtis išvažinėjo. Ji paskambino tėčiui, paklausė kodėl jis taip daro, tėtis pasakė, kad mama sulaužė raktus, kad mama persekioja. Tie raktai seniai sulaužyti, apie du metus, tai matė ne vienas žmogus.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. K. paaaiškino, kad jos mama padavė pareiškimą, nes tėtis buvo kelis kartus atvažiavęs pasiimti daiktų, kai nebuvo mamos, nors sutartyje buvo surašyta, kad turi paimti daiktus, kai mama yra namuose. 2017-04-19 ji grįžo iš mokyklos, po kažkiek laiko atvažiavo tėtis su savo broliu ir krovė lauko daiktus į mašinas. Ji paskambino mamai ir pasakė, kad atvažiavo tėtis. Pasakė tėčiui, kad palauktų kol mama grįš, tačiau jis pasakė, kad neturi laiko ir nelauks. Atsisėdo i mašiną, brolis į krovininę mašiną ir nuvažiavo link kelio. Ji su Karolina greitai nubėgo į namo antrą aukštą, pagalvojo, kad kažkas gali nutikti, tėtis ne kartą pakėlė ranką prieš mamą. Pamatė, kad tėvai sustojo, mama išlipinėjo iš automobilio, Miroslavas - tėčio brolis, nuvažiavo. Mama artinosi link tėčio mašinos, sesė nubėgo ieškoti telefono. Kai jos grįžo prie lango, matė kaip tėtis rodė mamai, kas yra priekaboje, tada jis mosikavo rankomis ir pastūmė mamą. Tada jos greitai įsėdo į automobilį ir nuvažiavo prie jų. Pamatė, kad mama kalba telefonu, o tėtis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Toje vietoje daugiau žmonių nebuvo, niekas nesustojo. Jų balsų negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas ir nutarimas naikintinas.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas administracinio nusižengimo byloje R. K. surašytas dėl nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, padarymo. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šią straipsnio dalį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad sprendimą apie viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymą lemia konkrečios bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju nustatant, ar asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nutarimu R. K. paskirta administracinė nuobauda – 85 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2017-04-19 apie 19 val., Vilniaus r., D. R. k., Žvėrališkių g. 1, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais buvusios žmonos I. K. atžvilgiu, stumdė ją, tuo savo veiksmais pažeidė žmonių rimtį ir viešąją tvarką.

R. K. skunde nurodė, kad 2017-04-19 atvažiavo į namą, kuriame gyvena buvusi sutuoktinė I. K. su vaikais. Pagal rašytinę sutartį su I. K. turėjo teisę atsiimti savo asmeninius daiktus po santuokos nutraukimo. Važiavo savo automobiliu „Toyota“ su priekaba, kartu krovininiu automobiliu važiavo brolis M. K.. Namuose buvo dukros, pakrovė savo daiktus ir važiavo į namus. M. K. važiavo iš paskos. Važiuojant netikėtai iš miesto pusės savo automobiliu atvažiavo I. K., užblokavo kelią ir neleido važiuoti toliau. Buvo priverstas sustoti. I. K. įsėdo į automobilį ir pradėjo šaukti, kad neturi teisės atsiimti savo daiktų. Šaukdama pradėjo daužyti rankomis, bandė ištraukti raktą iš užvedimo spynos, sulaužė raktą. Jo manymu, I. K. pažeidė jo teises ir rimtį, jo atžvilgiu jam priklausančiame automobilyje buvo naudojamas smurtas, apgadintas turtas, ji triukšmavo, mušė jį, vartojo necenzūrinius žodžius. Konfliktas vyko automobilyje, ji buvo šio konflikto iniciatorė ir kalta dėl pasekmių. Jam sunkiai pavyko išstumti ją iš automobilio. Konflikto vieta - jo asmeninė erdvė jo automobilyje, tai nėra viešoji vieta, aplinkui nieko nebuvo ir jokiais veiksmais negalėjo būti pažeista viešoji tvarka. Jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, išskyrus prieštaringus I. K. žodinius paaiškinimus, medžiagoje nėra. Tyčinių veiksmų, nukreiptų į viešąją tvarką, nepadarė.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas atsižvelgiant tik į I. K. ir dukterų paaiškinimus. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos E. K. ir K. K. paaiškino, kad 2017- 04-19 tėvas atvažiavo, pakrovė be mamos leidimo daiktus ir išvažiavo. Jos nubėgo į antrą aukštą, stebėjo vaizdą. Matė, kaip iš takelio į pagrindinį kelią tėčio mašina išvažiavo, ten jį sustabdė mamos mašina. Kažkurio momento nematė, nes nubėgo ieškoti telefono. Po to matė, kažką tėtis mosikavo, nustūmė mamą. Garsų negirdėjo, nes namie langai uždaryti. Toje vietoje be tėvų kitų žmonių nematė.

Be to pažymėtina, kad įžeidžiamas kibimas ar kitas netinkamas elgesys, padarytas pažįstamų asmenų atžvilgiu dėl priešiškų asmeninių santykių, nelaikomas nedideliu chuliganizmu, o juo pripažintinas tik tuomet, kai tokie veiksmai tuo pačiu metu susiję su akivaizdžiai šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu ir reikštų aiškų visuomenės negerbimą. Be to, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010). Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, konfliktas tarp sutuoktinių kilo automobilyje, gatvėje už gyvenvietės, jokių pašalinių asmenų nei gatvėje, nei aplinkui nebuvo. Byloje nenustatyta, kad konfliktą būtų girdėję pašaliniai asmenys, kurių atžvilgiu būtų sutrikdytos visuomenėje nusistovėjusios elgesio taisyklės. Teismas konstatuoja, kad R. K. konflikto metu galimai išsakyti necenzūriniai žodžiai galėtų būti vertinami kaip užgaulūs, įžeidžiantys, tačiau šie žodžiai išsakyti užsitęsusio asmeninio konflikto su sutuoktine I. K. pasekoje, o ne siekiant sutrikdyti viešąją rimtį. Byloje užfiksuotas R. K. elgesys gali būti įvertintas kaip netinkamas, galimai pažeidė kito žmogaus garbę ir orumą, tačiau atsakomybės jam pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį neužtraukia, todėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2017-05-25 nutarimas Nr. 57ANN-101399752-17 ir administracinio teisės pažeidimo byla R. K. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. K. (R. K.) skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2017-05-25 nutarimą Nr. 57ANN-101399752-17 bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.