- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- I-137-554/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00390-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,LCL“, Š. M.
- Advokatai
- Dalė Peckutė
- Kategorijos
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,
atsakovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus įgaliotai atstovei Sandrai Makauskaitei,
nedalyvaujant atsakovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens – UAB ,,LCL“ įgaliotam atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Š. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti:
1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. N 774;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2007 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. N-5466;
3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 8.40-790;
4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (11.1) I-4742.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5-6) nurodė, taip pat jis ir jo įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas dirbo UAB „LCL" pardavėju-konsultantu pagal 2006 06 08 sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. 23. Dėl to jis buvo apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe. 2006 07 07 apie 18 val. nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė sunkią galvos traumą. 2006 08 31 surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 ir jis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. VSDFV Kauno skyrius 2006 11 13 sprendimu Nr. N774 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu, nes jis įvyko po darbo valandų, naudojant elektrokrautuvą ne pagal paskirtį. Šis sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjo darbo vieta konkrečiai nebuvo apibrėžta, jis dirbo apdailos skyriuje, būtent šiame skyriuje ir įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl iš darbo vietos neišėjo. Nors darbo grafikuose darbo laikas nurodytas nuo 8 val. iki 17 val., tačiau faktiškai darbo diena truko 12 val. - t.y. nuo 8 val. iki 20 val. Tai patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo vietoje ir darbo laiku. Be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su darbuotojų saugos darbe tvarka, konkrečios darbinės funkcijos nebuvo nustatytos. Elektrokrautuvą savo darbinėje veikloje naudodavo, kai reikėjo vykdyti klientų užsakymus, nukelti plyteles ar dažus. Teisių vairuoti elektrokrautuvą neturėjo. Nelaimingi atsitikimo dieną ant elektrokrautuvo keliamos platformos buvo išprovokuotas užlipti, jo atžvilgiu buvo naudojama psichologinė prievarta iš kitų bendradarbių pusės. Be to, skundžiamas VSDFV Kauno skyrius 2006 11 13 sprendimas Nr. N774 prieštarauja Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009 04 23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-5-738/2009 nustatytoms aplinkybėms, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pareiškėjo darbo metu, taip pat, jog D. G. darbo diena truko 12 valandų (nuo 8 val. iki 20 val.).Teismo nustatytos aplinkybės yra pagrindas įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu ir tuo pačiu panaikinti VSDFV Kauno skyrius 2006 11 13 sprendimą Nr. N 774. Pareiškėjas ir jo įgaliota atstovė taip pat nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2008 04 10 sprendimas Nr. 8.40-790 bei 2007 02 01 sprendimas Nr. N-5466 yra išvestiniai iš VSDFV Kauno skyrius 2006 11 13 sprendimo Nr. N 774 - t.y. iš šio akto kildinamas aukščiau nurodytų aktų neteisėtumas. Pareiškėjas taip pat prašo teismo atnaujinti terminą paduoti skundą teismui. Kada gavo skundžiamus VSDFV Kauno skyriaus sprendimus (2006 11 13 d. Nr. N774, 2007 02 01 Nr. N-5466 ir 2008 04 10 Nr. 8.40-790) tiksliai atsakyti negali, neginčija, jog šie sprendimai buvo įteikti laiku. Šiuos sprendimus apskundė VSDF Valdybai, tačiau ši institucija netenkino jo prašymo. Mano, kad laiku realizuoti teisę paduoti skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimų (2006 11 13 Nr. N774, 2007 02 01 Nr. N-5466, 2008 04 10 Nr. 8.40-790) sutrukdė įrodymų, jog nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu stoka, nepilnametystė bei sunki jo sveikatos būklė.
Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
VSDFV Kauno skyrius, VSDF Valdyba atsiliepimuose į skundą (b.l. 34-38, 67-69) bei VSDFV Kauno skyriaus įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nelaimingas atsitikimas UAB „LCL" darbuotojui – pareiškėjui įvyko 2006 07 07 apie 18 val. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2006 08 31 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, 2006 m. liepos mėnesio darbo grafiką bei UAB „LCL" administratorės D. A. 2006 08 10 paaiškinimą, pareiškėjo darbo laikas 2006 07 07 buvo nuo 8 val. iki 17 val. Aplinkybė, jog buvo dirbama ilgiau nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Nelaimingo atsitikimo dieną pareiškėjas apie 18 val. (pasibaigus darbo laikui) kartu su kitais bendradarbiais be jokio tikslo važinėjosi Š. M. vairuojamu elektrokrautuvu - t. y. atlikinėjo neleistinus veiksmus, o ne vykdė darbines funkcijas ar atskirus darbdavio pavedimus. Taigi, nors pareiškėjas buvo sužalotas darbe, tačiau nelaimingas atsitikimas įvyko po darbo valandų jam savavališkai važinėjantis elektrokrautuvu, taip pat ne vykdant darbines funkcijas ir toks nelaimingas atsitikimas neatitinka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatų. Dėl šių aplinkybių VSDFV Kauno skyrius 2006 11 13 pagrįstai priėmė sprendimą Nr. N 774 pareiškėjui įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu. VSDFV Kauno skyriaus 2007 02 01 sprendimas Nr. N-5466 neskirti ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2006 07 07 iki 2006 10 31 yra teisėtas bei pagrįstas, nes jis neturėjo reikiamo stažo ligos pašalpai gauti. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 str. 1 d. numato, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama asmenims tik dėl draudiminio įvykio netekus 30 ir daugiau procentų darbingumo. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, VSDFV Kauno skyrius teisėtai ir pagrįstai 2008 04 10 sprendimu Nr. 8.40-790 atsisakė skirti jam netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 04 23 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-5-738/2009, kuriuo buvo vertinami Š. M. veiksmai ir sprendžiamas jo atsakomybės klausimas dėl pareiškėjo sužalojimo, o ne nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu (arba nedraudiminiu) įvykiu klausimas, todėl šis teismo nuosprendis negalėjo būti pripažintas pagrindu keisti skundžiamus VSDFV Kauno skyriaus sprendimus. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti teismui skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimų (2006 11 13 Nr. N 774, 2007 02 01 Nr. N-5466, 2008 04 10 Nr. 8.40-790), nes išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka pasinaudojo praleidęs įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl skundo padavimo teismui termino.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pagal kurią draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdybos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d. numato, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pasinaudojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka - t.y. 2009 07 09 padavė prašymą VSDF Valdybai, prašydamas panaikinti ginčijamus VSDFV Kauno skyriaus sprendimus (2006 11 13 Nr. N 774, 2007 02 01 Nr. N-5466, 2008 04 10 Nr. 8.40-790) ir priimti naujus sprendimus (b.l. 70, 71). VSDF Valdyba 2009 07 30 sprendimu Nr. (11.1)I-4742 netenkino pareiškėjo prašymo (b.l. 17, 18, 72, 73). Šį sprendimą pareiškėjas gavo 2009 08 03 (b.l. 19). Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo pareiškėjas padavė 2009 08 24 (b.l. 21) - t.y. per 20 dienų nuo VSDF Valdybos 2009 07 30 sprendimo Nr. (11.1)I-4742 gavimo dienos (ABTĮ 32 str., 57 str.). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog, nors pareiškėjas į VSDF Valdybą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą apskųsti VSDFV Kauno skyriaus ginčijamus sprendimus, tačiau jo prašymą VSDF Valdyba, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo institucija, išnagrinėjo pilnoje apimtyje. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas tinkamai pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir į teismą kreipėsi nepažeisdamas ABTĮ 32 str. 1 d. nustatyto termino. Dėl šios priežasties terminas apskųsti teismui VSDFV Kauno skyriaus sprendimus 2006 11 13 Nr. N 774, 2007 02 01 Nr. N-5466, 2008 04 10 Nr. 8.40-790 yra nepraleistas (ABTĮ 57 str.).
Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. N 774 teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dirbo UAB „LCL“ pardavėju – konsultantu pagal 2006 06 08 sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. 23 (b.l. 8,42). Nelaimingas atsitikimas UAB „LCL“ darbuotojui – pareiškėjui įvyko 2006 07 07 apie 18 val. Šio nelaimingo atsitikimo darbe metu jis patyrė sunkią galvos traumą (b.l. 11, 12, 25, 26, 39-41). 2006 08 31 surašytas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (b.l. 11, 12, 25, 26, 39, 40). VSDFV Kauno skyrius 2006 11 13 priėmė sprendimą Nr. N 774, kuriuo nusprendė pareiškėjui 2006 07 07 atsitikusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes įvykis įvyko po darbo valandų, naudojant elektrokrautuvą ne pagal paskirtą (b.l. 13, 53).
Nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiais įvykiais, teisės į draudimo išmokas įgijimo bei išmokų skyrimo klausimai reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau tekste - Įstatymas) ir Vyriausybės 2004 03 22 nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau tekste - Nuostatai). Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams (Įstatymo 2 str. 1 d.). Įstatymo 6 str. 1 d. numato, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Analogiškos nuostatos numatytos reglamentuotos Nuostatų 7 – 8.3. p. Įstatymo 7 str. 1 d. nurodyta, jog draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 str. nustatytų sąlygų. Iš to seka, jog vertinant skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus 2006 11 13 sprendimo Nr. N 774 teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar pareiškėjui 2006 07 07 apie 18 val. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe atitiko visas Įstatymo 6 str. 1 d. nustatytas būtinąsias sąlygas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiek pareiškėjas, tiek atsakovai sutinka, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko pareiškėjo darbo vietoje, todėl ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2009 08 31 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (b.l. 25, 26, 39, 40), 2006 m. liepos mėnesio darbo grafikas (b.l. 43, 44) bei UAB „LCL" administratorės D. A. 2006 08 10 paaiškinimas (b.l. 52) patvirtina, jog draudėjo (UAB „LCL“) pareiškėjui nustatytas darbo laikas nelaimingo atsitikimo darbe dieną (2006 07 07) buvo nuo 8 val. iki 17 val., suteikiant dvi papildomas pertraukas nuo 10 val. iki 10.20 val. ir nuo 15 val. iki 15.20 val. UAB „LCL“ 2006 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo darbo laiko trukmė 2009 07 07 buvo 8 valandos (b.l. 45-51). Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo tvirtinimas, jog faktinė jo darbo dienos trukmė (nuo 8 val. iki 20 val.) yra nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009 04 23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-5-738/2009. Minėtame teismo nuosprendyje buvo vertinami Š. M. veiksmai bei sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl pareiškėjo sveikatos neatsargaus sutrikdymo, tačiau nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, tuo pačiu ir jo darbo dienos trukmės klausimas, visiškai nebuvo sprendžiamas (b.l. 23, 24). Aplinkybė, jog pareiškėjo darbo diena faktiškai truko 12 valandų, buvo grindžiama liudytojų R. G. ir D. A. parodymais (b.l. 23, 24). Kadangi R. G. yra D. G. motina, todėl ši aplinkybė duoda pakankamą pagrindą abejoti jos parodymų objektyvumu dėl jos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Nors liudytoja D. A. parodė, jog 2009 07 07 visi darbuotojai, tame tarpe ir pareiškėjas, dirbo nuo 8 val. iki 20 val., tačiau šie jos parodymai iš esmės prieštarauja 2006 08 10 jos paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, jog pareiškėjas UAB „LCL“ 2009 07 07 dirbo nuo 8 iki 17 val. (b.l. 52). Atsižvelgiant į šių D. A. parodymų prieštaravimus, laikyti jos parodymus dėl darbo laiko objektyviais bei pakankamais ir jais vadovautis, teismas neturi pakankamo pagrindo (ABTĮ 57 str. 6 d.). Kadangi Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2009 08 31 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatyta, jog D. G. nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2009 07 07 apie 18 val. (b.l. 25, 26, 39, 40), todėl, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog 2009 07 07 nelaimingas atsitikimas darbe įvyko po pareiškėjo darbo valandų. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2009 08 31 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kaltinamojo Š. M., liudytojų D. V., D. A. bei paties pareiškėjo parodymai (b.l. 23, 24, 25, 26, 39, 40) patvirtina, jog nelaimingo atsitikimo dieną Š. M., pareiškėjas bei kiti darbuotojai elektroktautuvu naudojosi savavališkai, žaidė be tikslo važinėdami prekybos centre. Byloje duomenų, kad pareiškėjas elektrokrautuvą naudojo darbinėms funkcijoms atlikti, ar būtų gavęs darbdavio pavedimą (nurodymą) atlikti tam tikrus darbus elektrokrautuvu, nėra. Taip pat pareiškėjas teismui nepateikė teismo posėdyje iškeltą versiją patvirtinančių įrodymų, jog ant elektroktrautuvo keliamos platformos buvo išprovokuotas užlipti, ar jo atžvilgiu buvo panaudota psichologinė prievarta (ABTĮ 57 str.). Taigi, pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas savavališkai, ne darbo tikslams pasinaudojo elektrokrautuvu, leidosi būti keliamu į aukštį, todėl spręstina, jog 2006 07 07 nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl pareiškėjo savavališkų veiksmų, o ne darbinių funkcijų vykdymo ar vykdant darbdavio nurodymus – t.y. nedirbant darbo, už kurį jam buvo mokamas darbo užmokestis. Apibendrinus aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, spręstina, jog nors pareiškėjas buvo sužalotas darbe, tačiau nelaimingas atsitikimas įvyko po darbo valandų, jam nevykdant darbinių funkcijų ar darbdavio nurodymų, nedirbant darbo, už kurį jam mokamas darbo užmokestis. Toks pareiškėjui įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe neatitinka Įstatymo 6 str. 1 d. numatytų sąlygų, todėl VSDFV Kauno skyrius 2006 11 13 sprendimu Nr. 774 teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu.
Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2007 02 01 sprendimo Nr. N-5466 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2006 09 19 ir 2006 11 03 prašymais kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl ligos pašalpos skyrimo (b.l. 54, 55). Jis pateikė nedarbingumo pažymėjimus už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2006 07 07 iki 2006 10 31 (b.l. 56-59). Pagal Nuostatų 42.1 p. asmeniui, tapusiam laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ligos pašalpa pagal Įstatymą nemokama, jeigu jam įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Nelaimingo atsitikimo nepripažinus draudiminiu, ligos pašalpa mokama, kaip nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 str. 1 d. 2 p. bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19 p. reglamentuota, kad teisę gauti ligos pašalpą turi apdrausti asmenys ir tapę laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos bei dėl to praradę darbo pajamų, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną jie turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas per paskutinius 12 mėnesių ir per paskutinius 24 mėnesius iki pirmos laikinojo nedarbingumo dienos buvo tik 28 dienos (b.l. 61). Kadangi pareiškėjas neturėjo reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo ligos pašalpai gauti, todėl VSDFV Kauno skyrius 2007 02 01 sprendimu Nr. N-5466 teisėtai ir pagrįstai neskyrė pareiškėjui ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2006 07 07 iki 2006 10 31 (b.l. 14, 60).
Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2008 04 10 sprendimo Nr. 8.40-790 teisėtumo bei pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2008 08 21 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių prašydamas skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją (b.l. 62), tačiau VSDFV Kauno skyriaus 2008 04 10 sprendimu Nr. 8.40-790 atsisakyta skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, nes nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio netekta 60 proc. darbingumo, pripažintas nedraudiminiu įvykiu (b.l. 15, 63). Apdraustajam, dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal Įstatymo 6 str. netekusiam dalies ar viso darbingumo, mokama ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija ar netekto darbingumo periodinė kompensacija (Įstatymo 11 str., Nuostatų 5, 6 p.). Taigi, pagal minėtas teisės aktų nuostatas, Įstatyme nustatytos socialinio draudimo išmokos, tarp jų ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, skiriamos tik tiems apdraustiesiems, kurie neteko darbingumo dėl draudiminiais įvykiais pripažintų nelaimingų atsitikimų. Įvertinus tai, jog pareiškėjui įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe VSDFV Kauno skyriaus 2006 11 13 sprendimu Nr. 774 pripažintas nedraudiminiu įvykiu, VSDFV Kauno skyrius 2008 04 10 sprendimu Nr. 8.40-790 teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir to pasėkoje nėra jokio teisinio pagrindo šį sprendimą panaikinti (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Dėl VSDF Valdybos 2009 07 30 sprendimo Nr. (11.1)I-4742 panaikinimo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2009 07 09 padavė prašymą VSDF Valdybai prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2006 11 13 sprendimą Nr. N774, 2007 02 01 sprendimą Nr. N-5466 ir 2008 04 10 sprendimą Nr. 8.40-790 bei priimti naujus sprendimus (b.l. 70, 71). VSDF Valdybos 2009 07 30 sprendimu Nr. (11.1)I-4742 pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas (b.l. 72, 73). Kadangi nagrinėjamoje byloje VSDFV Kauno skyriaus sprendimų 2006 11 13 Nr. N774, 2007 02 01 Nr. N-5466 ir 2008 04 10 Nr. 8.40-790 neteisėtumas nebuvo nustatytas, šie sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti VSDF Valdybos 2009 07 30 sprendimą Nr. (11.1)I-4742, nėra (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.