Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir nuteistas:

-pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2018 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo R. V. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta nuo nuosprendžio vykdymo pradžios panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai, solidariai iš R. V. ir M. V. priteisiant 377,95 eurus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui; taip pat, Kauno teritorinei ligonių kasai iš R. V. priteisiant 61,04 eurų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį nuteista M. V., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad:

1.1. 2018 m. lapkričio 3 d., apie 21.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. V., sėdėdamas automobilyje „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu dešinės rankos alkūne sudavė vieną smūgį D. R. į veido sritį, po to ištempė jį iš automobilio ir lauke sudavė ranka du smūgius į nugarą, po to rankų delnais sudavė keturis kartus automobilyje sėdinčiai O. A. per veido ir krūtinės sritį bei vieną kartą savo galva sudavė vieną smūgį O. A. į galvą, o, D. R. stengiantis jį nuo O. A. atitraukti, jį nusivijo tuo metu, kai M. V. už plaukų ištempus O. A. iš automobilio, o šiai nukritus ant žemės tampant už plaukų, spiriant kojomis ne mažiau trijų kartų bei sudavus rankų kumščiais nemažiau dviejų smūgių O. A. į įvairias kūno vietas, R. V. nepasivijęs pabėgusio D. R. ir grįžęs prie automobilio, vieną kartą koja spyrė ant žemės gulinčiai O. A. į pakaušį, šiais bendrais veiksmais padarydamas D. R. poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, o nukentėjusiajai O. A. padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, abiejose šlaunyse, kas sukėlė nukentėjusiems D. R. ir O. A. nežymius sveikatos sutrikdymus, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

1.2. 2019 m. kovo 10 d., apie 21.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo Nr. 22 kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė H. N. į dešinę akį ir mažiausiai penkis kartus, smogė į dešinį smilkinį padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, akiduobės medialinės sienelės lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam H. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėjas advokatas A. B. pritarė apeliacinio skundo prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras siūlė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su R. V. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, skiriant nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.

7. Sprendžiant šį klausimą, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl R. V. skirtos bausmės matyti, kad apylinkės teismas įvertino R. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, nusikaltimai baigti. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, atsižvelgė ir į R. V. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas tris kartus, naują nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje baustas ir administracine tvarka, priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę dėl profilaktinio patikrinimo dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, neregistruotas ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje negydytas, dirba. Be šių duomenų pirmosios instancijos teismas įvertino ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat, nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Nesutinkant su apeliacinio skundo argumentais, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama skunde, teismas pripažino R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę atsižvelgta ir skiriant bausmę. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas R. V. skyrė griežčiausią BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas lygų sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek R. V., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

10. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas R. V. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir analogiškų veikų (BK 284 straipsnis), padarymą jis jau buvo teistas tris kartus. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo skiriamos švelnesnės bausmės, taip pat taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po 2018 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam nors ir ne už smurtinį, tačiau tyčinį nusikaltimą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, kas visumoje neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. V. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų R. V. nededa. Juo labiau, jog net ir praeityje jo atžvilgiu taikytos su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės didesnės įtakos tinkamai R. V. elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jam paskyrimui, teisinio pagrindo nėra.

11. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad praeityje R. V. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio ir sunkumo administracinių nusižengimų padarymą (2 t., b. l. 110-113), informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Be to, nors minėtų 2018 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, R. V. buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos 2019 m. kovo 10 d. nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors pagrindo abejoti R. V. teiginiais dėl indėlio prisidedant prie šeimos, kurioje auga 4 mažamečiai vaikai, gerovės teisėjų kolegija ir neturi, tačiau ši aplinkybė, aukščiau išdėstytų duomenų visumoje, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Juo labiau, jog aplinkybės, susijusios su R. V. kaip tėvo pareigomis egzistavo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau jos nesustabdė R. V. nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo darbas. Sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, ši aplinkybė egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, todėl vertinti ją kaip apsauginį faktorių nuo galimo R. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors šioje vietoje ir sutiktina su apelianto teiginiais, jog būdamas laisvėje ir čia užsiimdamas prasminga veikla (tęsdamas darbą), jis galėtų greičiau atlyginti iš jo priteistus civilinius ieškinius ir prisidėti prie šeimos gerovės, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų tiek nuteistojo asmenybę, tiek jam inkriminuotų nusikalstamų veikų charakterizuojančių aplinkybių visumą, spręsti, jog ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog galimybę užsiimti prasminga veikla, dirbti ir užsidirbti, nuteistasis turės ir pataisos namuose.

12. Įvertinus paminėtas faktines ir teisines aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. V. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios pagrindu baudžiamoji byla R. V. atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o jam skirta bausmė – sumažinta vienu trečdaliu. Šioje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

13. Aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. V. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarbu tai, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą R. V. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą (padarytos smurtinės nusikalstamos veikos), jo buvusius teistumus bei elgesį taikant jam švelnesnio pobūdžio teisines priemones – laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Juo labiau, jog praeityje R. V. atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl padarė dvi nusikalstamas veikas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

16. Tačiau apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje yra padarytas rašymo apsirikimas, t. y. nurodyta, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimis, 3 dalimi, subendrintina su 2019 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, kai iš tiesų minėtas nuosprendis, su kuriuo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų. Paminėtas netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, todėl ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su 2018 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.